Augalai „Žalinimo programai“

Pastaraisiais metais smarkiai išsiplėtė žirnių ir pupų pasėlių plotai. Šiuos azotą kaupiančius augalus daugelis augalininkystės ūkių augino, siekdami dalyvauti ES „Žalinimo programoje“ ir gauti atitinkamas išmokas. Tačiau nuo 2018 metų Europos Komisija visoje ES uždraudė ankštinių augalų pasėliuose, jeigu jie deklaruojami „žalinimui“, naudoti pesticidus. Šis draudimas labai apsunkina žirnių ir pupų auginimą, nes be pesticidų gauti normalų minėtų pasėlių derlių praktiškai neįmanoma. Todėl augalininkyste užsiimantys ūkiai dabar galvoja apie kitas alternatyvas, kurios leistų deklaruoti pasėlius „žalinimui“. Galimi pasirinkimai – tarpinių augalų, įsėlių ir posėlių auginimas, pūdymai, medžių grupės, palaukės, grioviai ir panašūs plotai, kurie gali būti deklaruojami kaip „Ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės“ (EASV). 

2015 m. gruodžio 4 d. buvo patvirtintos „Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės“ (žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-897). Atnaujintos „Tiesioginių išmokų taisyklės“ patvirtintos įsakymu 3D-763. Šiuose dokumentuose galima rasti pagrindinius reikalavimus ir apie „Žalinimą“. Be to, kaip teigia Žemės ūkio ministerijos specialistai, dar yra parengti kai kurie papildymai – juose numatyta, kad „žalinimui“ bus galima deklaruoti ražienas, auginti ir deklaruoti tarpinius augalus. Pasak ŽŪM specialistų, tarpinius pasėlius reikėtų pasėti po derliaus nuėmimo, iki rugsėjo 15 dienos ir išlaikyti iki kovo 1 dienos. Kaip tarpiniai pasėliai galėtų būti auginamos garstyčios, aliejiniai ridikai, dobilai ir kiti augalai. Kol kas tokių augalų sąrašas ir minėti pakeitimai dar nėra patvirtinti, nes laukiama EK atsakymo. Tikimasi, kad iki pavasario šie papildymai bus patvirtinti.

Nenorintieji be pesticidų auginti žirnius ar pupas „žalinimui“ skirtiems plotams privalės rinktis kitus, tam tinkamus, augalus.

Ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės

Supažindiname su dabar galiojančiais svarbiausiais reikalavimais, jeigu siekiama gauti „žalinimo“ išmoką, deklaruojant ariamąją žemę (nedetalizuosime reikalavimų, jeigu ūkis turi ir deklaruoja pievas, ganyklas, kurios irgi tinka „Žalinimo programai“). Taigi, siekiantis gauti vadinamąją “žalinimo” išmoką pareiškėjas turi įvairinti pasėlius, išlaikyti esamas daugiametes pievas, o naudmenose deklaruoti ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV). Pasėlių įvairinimas – tai kelių rūšių pasėlių auginimas ir deklaravimas, priklausomai nuo pareiškėjo deklaruoto 10 ha ir daugiau ariamosios žemės ploto. Pavyzdžiui, deklaravus daugiau nei 30 ha ariamosios žemės, privalu deklaruoti bent tris skirtingus pasėlius (tiesa, šiuo metu siekiama, kad dėl pernykščių ekstremalių sąlygų ūkiams sukeltų pasekmių pasėlių įvairinimo reikalavimai būtų sušvelninti. Laukiama ES institucijų atsakymo).

Tačiau, kaip minėta, vien pasėlių įvairinimo negana, nes reikia turėti ir atitinkamą plotą EASV. Pareiškėjas, deklaravęs daugiau nei 15 ha ariamosios žemės, mažiausiai 5 proc. jos dalies privalo deklaruoti kaip EASV. Elementariai skaičiuojant – jeigu deklaruojama 100 ha ariamos žemės, tai EASV turi sudaryti ne mažiau kaip 5 ha.

Ekologiniu atžvilgiu svarbia vietove (EASV) gali būti:

• pūdymas, iš kurio einamaisiais metais negaunama produkcijos ir kurio 1 m2 atitinka 1 m2 EASV ploto;
• azotą kaupiantys augalai, nurodyti klasifikatoriaus II ir III grupėse, kurių 1 m2 atitinka 0,7 m2 EASV ploto (past. – pagal atnaujintus reikalavimus 1 m2 atitinka 1 m2 EASV ploto. Apie žalinimo reikalavimų korekcijas skaitykite čia).  
• posėlis arba žolinis įsėlis, kurio 1 m2 atitinka 0,3 m2 EASV ploto;
• trumpos rotacijos želdinių plotas, kurių 1 m2 atitinka 0,3 m2 EASV ploto (past. – pagal atnaujintus reikalavimus 1 m2 atitinka 0,5 m2 EASV ploto);
• medžių grupės ar miškeliai, kurių 1 m2 atitinka 1,5 m2 EASV ploto;
• tvenkiniai ir kūdros, kurių 1 m2 atitinka 1,5 m2 EASV ploto;
• palaukės, kurių 1 ilgio metras, nepriklausomai nuo faktinio palaukės pločio, tačiau ne mažiau kaip 1 m ir ne daugiau kaip 20 m pločio, atitinka 9 m2 EASV ploto;
• grioviai, kurių 1 ilgio metras, nepriklausomai nuo faktinio griovio pločio, tačiau ne daugiau kaip 6 m, atitinka 6 m2 EASV ploto.

Remiantis šiais duomenimis, kiekvienas ūkis gali orientuotis, kokį plotą EASV reikėtų deklaruoti. Minėtam pavyzdžiui, kai 100-ui ha ariamos žemės reikia deklaruoti ne mažiau kaip 5 ha EASV, tai reikėtų turėti arba 5 ha pūdymo, arba 7,1 ha azotą kaupiančių augalų (kuriuose nenaudoti pesticidai), arba 16,7 ha įsėlio, arba 16,7 ha posėlio. Tuo tarpu tokio ūkio (100 ha ariamos žemės) pasėliuose įsiterpusių miškelių ir tvenkinių užtektų 3,3 ha.

naudmenose deklaruoti ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV)

Kaip minėta, nuo 2018 m. visoje ES įsigalioja augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo žalinimui skirtuose plotuose draudimas. Draudimas nenaudoti AAP azotą kaupiančių augalų plotuose galioja nuo sėjos pradžios iki derliaus nuėmimo. Augalų apsaugos produktus taip pat draudžiama naudoti pūdymuose, jeigu jie skirti žalinimui. Tad juodojo ir žaliojo pūdymo plotuose, kurie skirti žalinimui, AAP naudojimas draudžiamas nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki liepos 31 d.

Plotuose, kuriuose žalinimo tikslais naudojamas įsėlis, AAP draudimas galioja įsėlinės kultūros išlaikymo laikotarpį, t. y. tik po einamaisiais metais deklaruojamų augalų derliaus nuėmimo. AAP naudojimas nėra draudžiamas deklaruojamų augalų plotuose iki jų derliaus nuėmimo. Įsėlis gali būti išlaikomas trumpiau nei iki spalio 15 d., su sąlyga, kad pradedama žieminių augalų sėja.

Plotuose, kuriuose žalinimo tikslais naudojamas posėlis, AAP draudimas galioja posėlinės kultūros išlaikymo laikotarpį, t. y. tik po einamaisiais metais deklaruojamų augalų derliaus nuėmimo. Posėlis gali būti išlaikomas trumpiau nei iki spalio 15 d., su sąlyga, kad jis bus išlaikytas minimalų, nenutrūkstamą 8 savaičių terminą, o apie įvykdytą posėlio sėją pareiškėjas praneš Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) per 7 dienas.

Pasėlių išlaikymo laikotarpiai

Žalinimui skirti pasėliai, pūdymai ir pan. turi būti išlaikomi tam tikrą terminą. Svarbiausi yra šie:

pasėlių įvairinimo laikotarpis – nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki liepos 31 d.

pūdymo išlaikymo laikotarpis – nuo sausio 1 d. iki liepos 31 d., o žaliajame pūdyme auginami augalai į dirvą turi būti įterpiami iki rugsėjo 15 d.

įsėlio išlaikymo laikotarpis – nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. arba trumpiau nei iki spalio 15 d., jeigu pradedama žieminių augalų sėja. Į pagrindinį pasėlį įsėlis turi būti įsėjamas balandžio 1 d. – birželio 30 dienos laikotarpiu, įsėjant III grupės augalus arba daugiametes žoles, taip pat galimi ir jų mišiniai.

posėlio išlaikymo laikotarpis – nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d. arba trumpiau nei iki spalio 15 d. su sąlyga, kad jis bus išlaikytas nenutrūkstamą 8 savaičių terminą. Posėlis sėjamas po ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų ar rapsų derliaus nuėmimo birželio 30 – rugpjūčio 15 d. laikotarpiu, sėjant augalų mišinį, susidedantį bent iš dviejų vasarinių augalų rūšių sėklų. Posėliui tinkami tokie augalai: avižos, grikiai, vasariniai kvietrugiai, kukurūzai, vasariniai kviečiai, vasariniai miežiai, vasariniai rapsai, vasariniai rugiai, rapsiukai, judros, baltosios, rudosios ar juodosios garstyčios, aliejiniai ridikai, pupos, vikiai, žirniai, lęšiai, lubinai, dobilai, esparcetai, barkūnai, liucernos, gargždeniai, ožiarūčiai, seradėlės. Kaip minėta, posėlis turi susidaryti iš ne mažiau kaip 2 rūšių išvardintų augalų mišinio.

Augalų grupės

Dalyvaujantiems Žalinimo programoje ūkiams taip pat svarbu žinoti, kokių rūšių augalus galima auginti kaip kaupiančius azotą, kaip įsėlį ar posėlį. Augalų rūšys yra nurodytos minėto įsakymo 3D-897 prieduose – pateiktas augalų klasifikatorius ir augalų grupės.

Klasifikatoriaus II grupė – azotą kaupiantys augalai ariamoje žemėje: pupos, vikiai, žirniai, lęšiai, lubinai.

Klasifikatoriaus III grupė – žoliniai azotą kaupiantys augalai ariamoje žemėje: dobilai; esparcetai; barkūnai; liucernos; gargždeniai; ožiarūčiai; seradėlės; žolinių augalų mišiniai (III grupė + daugiametės žolės), kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys; azotą kaupiančių augalų mišiniai, susidedantys iš II ir/arba III grupės augalų.

AB „Linas Agro“ informacija