Augalininkystės aktualijos liepos antrąją pusę
Birželio pabaigoje–liepos pradžioje palijo, ir ilgai užtrukusi stipri sausra pagaliau baigėsi. Karščiai ir lietaus stygius gegužės–birželio mėnesiais neigiamai paveikė augalų augimą bei vystymąsi. Dėl drėgmės trūkumo dirvožemiuose sulėtėjo sausųjų medžiagų sintezė, tačiau paspartėjo augalų vystymosi procesas. Tiek žiemkenčiai, tiek vasarojus liepos pirmą dekadą savo išsivystymo laipsniu buvo net 10-14 dienų pralenkę daugiamečius parametrus. Nuo stipriai užsitęsusios sausros mažiau nukentėjo žiemkenčių pasėliai, o vasarojui padaryta žala buvo didesnė.
Gausiau palijus, liepos pirmąją dekadą daugelis vasarojaus pasėlių, išskyrus vasarinius miežius ir žirnius, vėl atgavo žalsvą ar net žalią spalvą. Net žieminiai kviečiai ir žieminiai rapsai kai kuriuose laukuose išsaugojo žalumos atspalvį. Vadinasi, tokiuose žiemkenčių pasėliuose fotosintezė dar nėra visiškai sustojusi, ir grūdų (sėklų) masė, nors ir silpnai (apie 25-50 kg ha-1 per parą), bet dar didėja.
Dabartiniu metu, liepos viduryje ir antroje pusėje, intensyvesnis fotosintezės procesas (100-200 kg ha-1 sausųjų medžiagų per parą), priklausomai nuo pasėlio būklės, dirvožemio našumo bei tręšimo intensyvumo, vyksta pupų, vasarinių rapsų, grikių, vasarinių kviečių ir kvietrugių pasėliuose. Be abejo, iškyla klausimas, ar dar tikslinga šiuos pasėlius patręšti per lapus ir taip pagreitinti grūdų (sėklų) masės didėjimą. Žinoma, kad šie tręšimai per lapus dar padidintų tokių pasėlių būsimą derlingumą bei pagerintų grūdų kokybę. Po užsitęsusios sausros vasarinių augalų šaknys yra kur kas silpnesnės nei turėtų būti šiuo metu, todėl augalai silpniau aprūpinami maisto medžiagomis iš dirvos. Tręšiant per lapus maisto medžiagos į augalą patenka nedelsiant, todėl jų poveikis yra greitas, o efektyvumas labai aukštas.
Vasarinių javų tręšimui ant varpų ar vasarinių rapsų – ant ankštarų naudojame tirpalą, sudarytą iš karbamido (20 kg ha-1) + Yelia NPK (4-5 kg ha-1) + Thiomax Oil (2 l ha-1). Esant pakankamam augalų žaliosios masės kiekiui ir aktyviai vykstant fotosintezei, šio subalansuoto tręšimo dėka gali būti sukuriama 300-400 kg ha-1 sausųjų medžiagų. Dauguma jų panaudojama grūdų ar sėklų užpildymui, taigi tiesiogiai daro įtaką augalų derlingumo ir derliaus kokybiniams parametrams. Vasarinių rapsų pasėlius per lapus ir ankštaras tręšiame net du kartus. Antrą kartą – praėjus 10-12 dienų po pirmojo tręšimo. Tuo tarpu vėlai sėtų ir stipriau nukentėjusių nuo sausrų pasėlių tręšimai per lapus jau neatgaivins. Šiuose pasėliuose toliau išlaidauti tikrai neverta.
Vasarinių javų tręšimui ant varpų ar vasarinių rapsų – ant ankštarų naudojame tirpalą, sudarytą iš karbamido (20 kg ha-1) + Yelia NPK (4-5 kg ha-1) + Thiomax Oil (2 l ha-1). Esant pakankamam augalų žaliosios masės kiekiui ir aktyviai vykstant fotosintezei, šio subalansuoto tręšimo dėka gali būti sukuriama 300-400 kg ha-1 sausųjų medžiagų.
Šio mėnesio viduryje orų sąlygos vėl perėjo į kitą kraštutinumą: prasidėjo lietingų, tačiau karštokų orų periodas. Ilgalaikės prognozės rodo, kad tokie orai gali išsilaikyti net iki rugpjūčio vidurio. Jeigu taip bus, tai tokios sąlygos pastebimai sulėtins vasarojaus brandos eigą, pagerės sąlygos, padedančios užauginti didesnį derlių. Tačiau dažnas lietus labai trūkdys kulti žieminius javus ir rapsus, skusti ražienas, o po to ir sėti žieminius rapsus.
Pagal dabar esamą įvairių rūšių javų brandos laipsnį, be jau kuliamų žieminių miežių ir žieminių rapsų, arčiausiai pjūties pradžios yra žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai ir žirniai, kurių pjūtis galėtų prasidėti jau liepos trečioje dekadoje. Mūsų nuomone, pasikeitus būsimų orų sąlygų prognozėms, vėl reikėtų tarpusavyje suderinti javų ir rapsų pjūties ir jų sėjos laiko grafikus. Pagal nusistovėjusią tradiciją pirmiausiai stengėmės iškulti sėklinius žieminių ir vasarinių javų pasėlius. Po to kombainus siunčiame į tuos laukus, kuriuose bus sėjami žieminiai rapsai ir žieminiai miežiai. Pagal pjūties prioritetą trečioje vietoje eina produktyviausi tuo metu pjūties brandą pasiekę javų ir rapsų pasėliai.
Kuldami rapsus ir javus, negalite pamiršti ir pievų, ganyklų bei sėtinių įvairių žolynų laukuose ataugančių atolų, nes būtent jiems bus labiausiai naudingi esami lietingi ir šilti orai. Jų atolo būsimas derlingumas tiesiogiai priklausys tiek nuo orų temperatūros, tiek nuo dirvožemių drėgmės režimo, tiek nuo azoto tręšimo normų dydžių. Tokiu atveju, jei iki šiol nesuspėjote ant atolų pakartotinai išberti azoto trąšų, skubėkime tai padaryti dabar. Po kiekvienos žolių pjūties ar nuganymo reikia išberti apie 50 kg ha-1 azoto veikliosios medžiagos, arba apie 150 kg ha-1 amonio salietros fiziniu svoriu.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122