Augalininkystės aktualijos rugsėjį
Įvadas. Rugsėjo mėnuo – bene intensyviausių ir svarbiausių augalininkystės darbų periodas, kai sėjami žiemkenčiai, baigiama nuimti derlių ir pradedama ruoštis pavasario sėjai. Visi darbai svarbūs, juos reikia atlikti laiku ir kokybiškai. Paprastai su rugpjūčio pabaiga sutampa žieminių rapsų sėjos užbaigimas ir hibridinių veislių žieminių javų sėjos pradžia.
Birželio viduryje planavome gausius kultūrinių augalų derlius. Mes dar nebuvome turėję tokių puikių žieminių rapsų pasėlių. Aukštesnio našumo dirvose vidutinis jų tankumas buvo 25–35 augalai kvadratiniame metre, o ankštarų kiekis augale 250–350 vienetų. Vienoje ankštaroje būna 15–18 sėklų. Pasirinkome šių rodiklių vidutines reikšmes ir apskaičiavome, kiek buvo galima gauti sėklų iš hektaro. Skaičiavome pagal šią formulę:
S= T x A x G x 10000,
čia: T – augalų kiekis, vnt. m-2; A – ankštarų kiekis augale, vnt.; G – sėklų kiekis ankštaroje, vnt.; 10000 – kvadratinių metrų kiekis hektare.
Skaičiavimų pavyzdys: S = 30 x 300 x 16 x 10000 = 1 440 000 000 vnt. arba 1,44 mlrd. ha-1 sėklų.
Žieminių rapsų derlingumas tonomis skaičiuojamas pagal šią formulę:
D = S x M,
čia: D – sėklų derlius t ha-1; S – sėklų kiekis hektare pasėlių, vnt.; M – 1000 sėklų masė, gramais. Bent teoriškai 1000 rapsų sėklų minimali masė turėjo būti 4,0–4,5 gramo.
Skaičiuojame: 1,44 x 4,0 = 5,76 t ha-1 arba 1,44 x 4,5 = 6,48 t ha-1. Siūlome atkreipti dėmesį į tai, kad 1000 sėklų masei padidėjus tik 0,5 gramo, pasėlio derlingumas padidėjo 0,72 t ha-1. Šį faktą prisiminkime 2022 m. pavasario ir vasaros metu, atlikdami pasėlių priežiūros darbus. Šių metų žieminių rapsų, pasėtų aukštesnio našumo dirvose, vidutinis sėklų kiekis tebuvo apie vienas milijardas hektare, o jų masės derlingumas tesiekė 3,78–4,15 t ha-1, arba 0,75 t ha-1 mažiau, nei rodo mūsų skaičiavimai. Bendras žieminių rapsų sėklų vidutinis derlingumas Lietuvoje tikriausiai bus tik iki 3 t ha-1.
Tokio žemoko žieminių rapsų derlingumo dydžio priežastys buvo kelios. Pirma: dėl kai kurių maistinių elementų sukelto minimumo dėsnio nemaža dalis sėklų ankštarose nunyko; antra: išbyrėjo daug sėklų iš paslėptastraublių bei gumbauodžių pažeistų ankštarų; trečia: aukštos orų temperatūros per anksti sustabdė sėklų masės augimą; ketvirta: rapsų augalus smarkiai pažeidė įvairios ligos, todėl augalai nudžiūvo vidutiniškai dviem savaitėmis anksčiau nei sveiki augalai. Ir dar vienas dalykas – ankštarose buvo mažiau sėklų nei įprastai, o 1000 sėklų masė tesudarė 65–75 proc. daugiamečio vidurkio. 2021 m. žieminių rapsų 1000 sėklų vidutinė masė tebuvo 3,15–3,7 gramo. Žieminių rapsų vidutinį derlingumą mažino ir tas faktas, kad apie 30 proc. jų pasėlių buvo pasėta į žemo našumo žemes. Yra apskaičiuota, kad 2020 m. iki 10 proc. žieminių rapsų buvo pasėta į apleistas žemes, siekiant pradėti šių žemių sukultūrinimą. Čia jų sėklų derlingumas retai pasiekia 1,5 t ha-1, bet bendras biomasės (be sėklų) derlius būna apie 6–8 t ha-1. Jis papildo dirvas organinėmis medžiagomis ir pagerina jų agronominę bei fitosanitarinę būklę.
Apie 20 proc. rapsų pasėjome į per žemo našumo (25–30 balų) žemes, kuriose taip pat vidutiniai derlingumo dydžiai nesiekia ir 1,5–2,0 t ha-1, bet pajamų gaunama tris keturis kartus daugiau, nei tokioje žemėje auginant avižas, rugius, kvietrugius ar miežius. Taigi, nevenkite sėti daugiau žieminių rapsų žemesnio našumo žemėse, nes jie geriausiai atitinka naujas ES programas ir ūkininko finansinius siekius.
Liepos pradžioje planavome sėkmingą ir greitą javapjūtės eigą ir, žinoma, didelius derlius. Tikėjomės ir greitos bei kokybiškos žieminių rapsų, o vėliau ir javų, sėjos, bet taip neįvyko. Birželio pabaigoje ir liepos pirmoje pusėje dėl ekstremalių orų sąlygų, kai orų temperatūra dienos metu buvo daugiau kaip 27–30 °C, o kai kuriose teritorijose pasiekė ir 35 °C ribą, javų varpos ar pupinių ankštys apdžiūvo, žieminių kviečių varpos tapo pilkai baltos. Medžiagų apykaita tarp augalų stiebų ir žiedynų (varpų) sumažėjo iki minimumo. Žieminių javų grūdų masės augimas praktiškai sustojo, vasarinių javų grūdų augimas labai sulėtėjo.
Taip pat prasidėjo grūdų nunykimo varpose procesas, ypač vasarinių kviečių pasėliuose. Avižų pasėliuose beveik sustojo grūdų formavimasis šluotelių viršūnėse. Vasarinių rapsų pasėliuose pradėjo nunykti ankštaros. Jau liepos pabaigoje ūkininkams buvo sunku apsispręsti, į kuriuos laukus pirmiau siųsti kombainus: į javų ar į žieminių rapsų. Rugpjūtį padažnėjo lietingų orų, javapjūtės sąlygos tapo dar sudėtingesnės. Be abejo, javų kūlimo darbai eiliniuose ūkiuose tęsis ir rugsėjo pirmoje pusėje. Dėl laisvų žemių stygiaus ir nenorint pažeisti sėjomainos schemos rugpjūčio viduryje sulėtėjo žieminių rapsų sėjos tempai. Paskutiniai atskiri rapsų pasėlių plotai buvo sėjami ir rugsėjo pradžioje.
Ankstyvesnės sėjos žieminių rapsų pasėliuose vyksta sudygusių javų pabirų naikinimas, kartu naudojant ir mikroorganizmus dirvožemiui gerinti: „Fusilade Forte“ (0,6 l ha-1) + „Biomas Grow“ (0,6 l ha-1) + „Biomas Protect“ (0,6 l ha-1). Mikroorganizmų naudojimas, siekiant sumažinti patogenų išplitimą dirvožemyje, kurie susiklosčius palankioms sąlygoms užkrečia augalus, pastaraisiais metais sulaukė ypatingai didelio dėmesio. Tai puikus būdas turėti iš esmės sveikesnius pasėlius, o planuojant laiku naudoti fungicidus, kai ligoms plisti būna palankiausios sąlygos, galima maksimaliai suvaldyti jų neigiamą žalą augalams ir jų derlingumui. Kartu rekomenduojama naudoti ir insekticidus nuo kopūstinio šakninio paslėptastraublio „Kaiso“ (0,15 kg ha-1) arba „Decis Mega“ (0,125–0,15 l ha-1). Šaknų sistemos formavimui paskatinti puikiai tinka mikroelementų trąšos su dideliu fosforo kiekiu: „Wilis NPK“ (3 kg ha-1) arba „Starmax Mn“ (1–2 l ha-1).
Sudygusiuose rapsuose, kai augalai turi 3–5 lapus, purškiami dviskiltes piktžoles naikinantys herbicidai: „Belkar“ (0,25 l ha-1) + „Metazamix“ (0,5–0,6 l ha-1).
Rapsams imant sparčiai augti, 4–6 lapelių tarpsnio metu naudojame augimo reguliatorių „Caryx“ (0,7–1,0 l ha-1) kartu su su mikroelementų trąšomis: „Oligo Boron“ (1,0 l ha-1) + „Actiflow Combo“ (1,0 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1) arba „Boronia Mo“ (1,0–1,5 l ha-1) + „Oligo Ranau Plus“ (1,0 l ha-1) + „Fixa Mg“ (1,0 l ha-1).
Iki rugsėjo 10 d. tęsiasi optimalus laikas žieminių miežių (linijinė veislė „Jakubus“ ir hibridinė veislė „SY Baracooda“) ir hibridinių žieminių kviečių („SU Hymalaya“) sėjai. Rugsėjo antroje dekadoje turėtume užbaigti ir žieminių kvietrugių bei žieminių rugių sėją.
Dabartiniu metu mums jau būtina pasirinkti ūkio sąlygoms geriausiai tinkamas žieminių javų veisles, jei dar to nepadarėte. Didžiausias pasirinkimas yra žieminių kviečių veislių. Jau esame rašę, kad AB „Linas Agro“ naujai siūlomas žieminių kviečių veisles kasmet testuoja, esant skirtingoms dirvožemių ir klimatinėms auginimo sąlygoms. Yra vertinamos įvairios jų savybės: atsparumas žiemojimui, ligoms, išgulimui, brandos laikas, derlingumo dydis, grūdų kokybės rezultatai. Tik geriausius rezultatus pademonstravusios veislės patenka į bendrovės „Linas Agro“ siūlomų auginti veislių sąrašą. Šiuo metu siūloma įsigyti šių ypač gerus rezultatus pateikusių veislių: „Balitus“, „Ada“, „Etana“ (apvelta bakterijomis „Biomas Grow“), „Asory“, „Kena DS“, „Lakaja DS“, „Hallfreda“ ir hibridinę kviečių veislę „SU Hymalaya“. Tada, įvertinę dirvožemių ir pasirinktų veislių savybes, sudarome sėjos laiko grafiką, apskaičiuojame išsėjimo normas.
Artėja cukrinių runkelių kasimo pradžia. Juos kasime iki spalio vidurio. Cukraus fabrikai iš anksto sudaro šakniavaisių atvežimo į fabriką laiko grafiką visiems runkelių augintojams, kad būtų išvengta šių darbų grūsties.
Rugsėjį rekomenduojama nukasti ir bulves, auginamas jų gumbus laikyti per žiemą.
Neužmirštame ir kukurūzų, auginamų siloso gamybai ir grūdams. Būtina stebėti jų brandos eigą ir laiku pradėti silosavimo darbus, kad būtų paruošiamas aukščiausios kokybės silosas.
Laukuose žaliuoja ir įvairios paskirties tarpiniai pasėliai. Absoliuti ūkių dalis jau yra gerai išmokusi jų auginimo agrotechninius reikalavimus. Tikimės, kad didesnių klaidų bus išvengta. Tarpiniai pasėliai turėtų būti pasėti visuose be išimties būsimuose vasarinių augalų pasėliuose. Tai puikus būdas dirvai suteikti didelį kiekį organinių medžiagų, kurios ilgam periodui pagerina dirvožemio struktūrą, poringumą, drėgmės išlaikymą, todėl labai pagerėja sąlygos augalams augti.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Albinas Šiuliauskas
VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas