Augalininkystės darbai ir žiemkenčių pasėlių būklė spalio viduryje

Šalies ir įvairių rajonų žiniasklaidoje nesiliauja plisti informacija apie lietingų orų sukeltą ekstremalią situaciją žemės ūkyje. Vyresnės kartos žmonės, kurie dar gerai prisimena kolūkių laikus, šią žiniasklaidos ir kai kurių politikų sukeltą isteriją dėl užsitęsusios javapjūtės ir per lėtų žiemkenčių sėjos darbų tempų lygina su to meto kasdien skelbiamomis žiniomis žemės ūkio klausimais. Tada, prieš pradedant kalbėti apie konkrečią problemą, būtinai pradėdavo: „šiuo laiku, ypač sudėtingomis orų sąlygomis...“. Ir tada, ir dabar dėl visų mūsų bėdų visada kaltos buvo ir yra „sudėtingos oro sąlygos“. Jos niekada nebuvo ypač palankios ar visuomet nuspėjamos ir tik retai sutapdavo su mūsų norais.

Kokie rezultatai

Dėl gausaus neigiamos informacijos srauto svarbu nepasiduoti šiam pesimizmo spaudimui ir jokiu būdu nenuleisti rankų, laukiant, kad kažkas padės sušvelninti esamą situaciją ar patiriamus nuostolius. Ypač tai aktualu ūkininkaujantiesiems perteklinės drėgmės užlietose vietovėse. Laikas imtis visų priemonių, užtikrinančių jau esamų žiemkenčių pasėlių priežiūros kokybę, kad turėtume kuo stipresnius esamus pasėlius. Jei tik įmanoma, lomose esančių užlietų pasėlių plotuose, kurių išgyvenimui iškilo pavojus, reikia suformuoti pertekliniam vandens nutekėjimui skirtas vagas. Tokias kasmet ruošdavome prieš žiemą kalvotame reljefe sėjamuose pasėliuose, kad kuo mažiau dėl išmirkimo nukentėtų lomose esantys pasėliai pavasarinio atlydžio metu. Kur kas geriau ir daug pelningiau būtų, jei jau rudenį įvertintume po vandeniu esančius atskirus pasėlių plotus, kurių tikimybė peržiemoti yra minimali, ir juos pasižymėtumėte savo užrašuose. Tuomet pavasarį būtų galima anksčiau įvertinti šiuos plotus ir priimti galimus sprendimo būdus, t.y. galbūt būtų tikslinga pavasarį atrankiniu būdų formuoti atskirus pasėlių masyvus, kuriuos apsėtume vasariniais augalais. Tokiu būdu sutaupytume dažnai trūkstamo laiko pavasarį, kuomet ilgai neapsisprendžiama, ką daryti su netolygiai peržiemojusiais pasėliais. Laiku pasėti vasariniai augalai, esant palankioms oro sąlygoms ir pakankamam priežiūros intensyvumui, derlingumu dažnai nenusileidžia ir žieminiams augalams. Tad visas darbas dar prieš akis, tik reikia mąstyti blaiviai, priimti teisingus sprendimus ir svarbiausia - daryti viską, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus.

Šiais, 2017 metais, orų sąlygos žemdirbių nelepino, bet jei vertinsime, kad sugebėjome prikulti 5,488 mln. tonų grūdų, tai galime sakyti, jog bendras šalies derlius puikus ir tai yra trečias rezultatas per visą Nepriklausomybės laiką. Daugiau buvo prikulta tik 2015 ir 2016 metais. Vertinant istoriškai, kai kuriems ūkiams šie metai buvo vieni sėkmingiausių. Žinoma, tai yra ūkiai, kuriems pavyko nuimti visą užaugintą grūdų derlių.

Be to, reikia pripažinti, kad šių metų rugpjūčio pradžioje javų varpose grūdų masė buvo net apie 12 % didesnė nei 2016 ir prilygo 2015 metų rezultatams. Tačiau rugpjūtį ir rugsėjį kai kuriuose rajonuose gausios liūtys ne tik labai padidino derliaus nuostolius, bet ir neleido nukulti visų pasėlių. Labiausiai lietingi orai paveikė vasarinių javų kūlimą. Dėl to labai sumažėjo jų vidutinis derlingumas. Laukuose iki šiol dar liko nenukultų miežių, kviečių, pupų ir žirnių.

Tačiau turime ir kuo pasidžiaugti. Antai, bendras žieminių ir vasarinių kviečių grūdų derlius šiais metais siekia net 3,88 mln. tonų, arba 1,0 % daugiau nei pernai, nes buvo derlingesni nei praėjusiais metais žieminiai kviečiai. Žinome, kad Jūs mums priminsite savo „vargus“ dėl žiemkenčių sėjos. Sutinkame, kad sąlygos kokybiškai juos pasėti buvo sudėtingos. Tačiau dalis ūkių sugebėjo visiškai įvykdyti planuotą žiemkenčių sėją. Deja, to padaryti nepavyko ūkiams, kurių dirbamas žemes užliejo nesiliaujančio lietaus vanduo. Tačiau jau pasėtų pasėlių kokybė dabar nėra tokia beviltiška, kaip bandoma sakyti. Mes sakome, kad šių metų žiemkenčių pasėlių dabartinė kokybė yra patenkinama, o kai kuriuose laukuose net ir gera. Be to, dar turime laiko, kad ir silpnesni augalai suspėtų sustiprėti. Žinoma, yra vietų, kuriose pasėliai užlieti vandeniu ir čia tikriausiai jie neišgyvens. Tačiau taip nutinka beveik kasmet, tik šį rudenį – dažniau.

Žieminiai rapsai

Jei rapsų pasėlius spalio pirmos dekados pabaigoje vertintume visos šalies mastu, tai jie tikrai viršija įvertinimą „patenkinamai“. Taip, augalų vidutinis išsivystymas 5-8 dienomis atsilieka nuo daugiamečių vidurkių. Tačiau, kaip prognozuoja sinoptikai, visą spalį oro temperatūra bus aukštesnė už minimaliai būtiną (>5,5 °C), kad fotosintezės metu sukurtos sausosios medžiagos viršytų kvėpavimo sąnaudas. Be abejo, žieminių rapsų išsivystymo laipsnis skirtinguose laukuose yra nevienodas, nes tarp jų yra daug skirtybių (dirvožemio našumas, sėjos laikas, tręšimo intensyvumas ir, žinoma, veislių savybės).

Šį kartą neanalizuosime, kokio išsivystymo rapsai yra įvairiuose šalies regionuose arba kokią įtaką turi sėjos laikas, nes šias tiesas Jūs gerai žinote. Be to, apie tai rašysime spalio pabaigoje prieš rudens vegetacijos pabaigą. Pasakysime tik tai, kad rugpjūčio pabaigoje sėti žieminiai rapsai dabartiniu metu jau turi 3-5 lapelius ir yra III organogenezės etape, kai augimo kūgelyje prasideda žiedyno gemalinių pradų formavimasis. Dar liko 22-26 dienos augimo laiko. Manome, kad per šį laiką didžioji dalis žieminių rapsų pasieks optimalaus išsivystymo laipsnį (5-8 lapai, IV organogenezės etapas), o numatomos šalnos spalio pabaigoje net paskatins augalų pasiruošimą užsigrūdinti žiemai.

Spalio visą antrąją pusę prognozuojama, jog kritulių kiekis bus ženkliai mažesnis nei daugiametis vidurkis. O nuolatos orus stebintis Naglis Šulija ateinančią savaitę prognozuoja būsiant ilgai lauktą „Bobų vasarą“. Tai reiškia, kad turėsime dienų, kuomet lietaus nenumatoma ir tomis dienomis sausesniuose laukuose galėsime atlikti žiemkenčių pasėlių priežiūros darbus. Naujausios sinoptikų prognozės skelbia, kad iki lapkričio vidurio vidutinė paros temperatūra sieks apie 6-7 °C šilumos. Jos visiškai pakanka, kad augalai toliau sėkmingai augtų. Linkime Jums sugebėti rasti laiko tarpus, kurie yra tinkami pasėlių purškimams (pagal numatytą pasėlių priežiūros schemą) trąšų, augimo reguliatorių ir biostimuliatorių tirpalais, siekiant iki rudens pabaigos išauginti stiprius, aukšto žiemkentiškumo augalus. Žinome, kad didelė žieminių rapsų pasėlių dalis jau yra nupurkšta augimo reguliatoriumi Caryx (0,7-1,4 l ha-1), o kai kurie laukai ir mikroelementų kompleksu: Microfert (1,0 l ha-1) + Oligo Boron (1,0 l ha-1) + Oligo Ranau (1,0 l ha-1) + Starmax Mn (2,0-3,0 l ha-1). Tokie augalai intensyviai auga ir vystosi. Tačiau nespėjus to padaryti, esant orams be lietaus, reikėtų dėti visas pastangas minėtam purškimui atlikti. Norime priminti, kad dar turime apie 30 dienų, kuomet augalų augimui sąlygos bus palankios, tame tarpe pasirodant ir trumpalaikėms šalnoms. Todėl augimo reguliatorius Caryx ne tik apsaugos nuo augimo kūgelio ištįsimo rizikos, bet ir paskatins šaknų augimą bei ženkliai sustiprins augalus. Tai galioja ir silpnesniems rapsų pasėliams, kuriuose augalai yra tik 3-4 lapelių. O papildomai patręšus per lapus minėtu skatinamuoju tirpalu, tikėtina, kad pasėliai galės pasiekti reikalingą išsivystymo laipsnį, kas užtikrins aukštą žiemkentiškumo balą.

Žieminiai kviečiai

Prieš mėnesį pradėjome jų sėją ir ją tęsiame iki šiol. Daugiau kaip trečdalis ūkių žieminių kviečių sėją yra baigę ir įvykdę jų sėjos planą. Apie 50 % ūkių žieminių kviečių sėją dar tęsia. Likusieji sako, kad sėti net nepradėjo dėl per šlapių dirvų. Norime priminti, kad vėlyva sėja į per šlapias dirvas yra labai rizikinga dėl žemos pasėlių žiemojimo tikimybės. Nors yra retų atvejų, kai žieminiai kviečiai, pasėti spalio pabaigoje ar net lapkričio pradžioje, sugeba ir peržiemoti, ir subrandinti vidutinio dydžio derlių. Priminėme šiuos „išimtinius“ atvejus tik dėl to, kad nemaža dalis ūkininkų nežino, kur dėti jau išbeicuotus kviečių sėklinius grūdus. Jūsų valia pasirinkti rizikingą sprendimą, iki kurio laiko pratęsti žieminių kviečių sėją.

Ankstyvos sėjos žieminių kviečių pasėlių dabartinė būklė yra gera. Tiek pasėlių tankumas, tiek augalų išsivystymo laipsnis atitinka agrotechninius reikalavimus. Dauguma šių pasėlių yra nupurkšti herbicidais, o kai kurie iš jų ir patręšti per lapus trąšų bei biostimuliatorių tirpalais: Actiflow MCZ (1,0 l ha-1) + Microfert (1,0 l ha-1) + Wilis NPK (3,0-5,0 kg ha-1).

Žinoma, per likusias 22-26 paras iki rudeninės vegetacijos pabaigos šių pasėlių augalai tikrai pasieks IV organogenezės etapą. Jų peržiemojimo tikimybė labiau priklausys nuo žiemos sąlygų, nei nuo nepakankamo augalų išsivystymo.

Rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje pasėti žieminiai kviečiai dar tebedygsta. Būtų labai gerai, kad iki jų sudygimo pasėlius nupurkštumėte herbicidu Boxer (2 l ha-1) ar po sudygimo - Legacy Pro (2 kg ha-1).

Dauguma ankstyvos sėjos kviečių  pasėlių yra nupurkšti herbicidais, o kai kurie iš jų ir patręšti per lapus trąšų bei biostimuliatorių tirpalais: Actiflow MCZ (1,0 l ha-1) + Microfert (1,0 l ha-1) + Wilis NPK (3,0-5,0 kg ha-1).

Lietuvoje yra ūkininkų, kurie spalio sėjos kviečiams herbicidų nenaudoja, aiškindami, kad vėlyvos sėjos pasėliuose piktžolių sudygsta mažiau ir jos vystosi lėčiau, todėl ir mažiau stelbia. Tačiau tai galioja tik žieminių kviečių pasėliams, kurie būna pasėti po spalio 5 d., o augalų vegetacija baigiasi spalio 25 d. Tuomet piktžolių žala javų pasėliams yra gana menka. Tačiau augalų vegetacijai užsitęsus iki lapkričio vidurio, net ir vėlyvos sėjos pasėliuose patiriama žalos dėl piktžolių stelbimo. Vėlyvos sėjos pasėliuose rekomenduojama sunaikinti bent dviskiltes sudygusias piktžoles: herbicidu Ergon (0,015 kg ha-1) + Sito Plus (0,1 l ha-1). Dviskiltės piktžolės daugiausiai žalos padaro rudens periodu, o šio purškimo kaina yra gana maža. Juolab, kad vėlyvos sėjos pasėliuose po jų sudygimo pravartu paskatinti augalų augimą, tręšiant juos per lapus: Microfert (1,0 l ha-1) + Oligo Brava javams (1,0 l ha-1) + Ubinas NPK (3-5 kg ha-1). Į šį tirpalą įmaišyti herbicido yra labai paprasta. Siūlome ir vėlyvos sėjos pasėlių priežiūros darbų per daug nesupaprastinti.

Dirvų ruošimas vasarojaus sėjai

Ūkininkų apklausos ir mūsų kelionės po ūkius rodo, kad, nepaisant perteklinių kritulių, daugumoje atvejų ūkiai sugebėjo po rapsų ar javų pjūties nuskusti ražienas. Dirvų, kuriose nepradėti jų ruošimo vasarojaus sėjai darbai, yra ne tiek daug. Esame įsitikinę, jog per likusias 3 savaites bus nemažai padaryta, kad vasarojaus sėja pavasarį nevėluotų dėl nebaigtų dirvų ruošimo darbų.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122