Augalininkystės praktikos pamokos, auginant žieminius rapsus ypač lietingais 2016 ir 2017 metais (III dalis)
Pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad per paskutinius penkerius metus žieminių rapsų plotai padidėjo net apie 50 tūkst. hektarų, arba apie 30 % (nuo 120 iki 170 tūkst. ha). Vertinant santykiniais skaičiais, žieminių rapsų pasėlių plotų augimo tempams prilygo tik ankštinių augalų pasėlių plėtra. Ekonomistų skaičiavimu, kviečių, ankštinių ir rapsų auginimas sukuria didžiausią pridėtinę vertę iš ploto vieneto. Be to, ankštiniai ir rapsai dar turi aukštą priešsėlinę vertę migliniams javams. Šį kartą pakalbėsime apie žieminių rapsų auginimo praktiką, esant ypač lietingiems orams 2016 ir 2017 metais.
Pasėlių plotų pokyčiai
Per minėtą penkerių metų laikotarpį taip pat augo ir žieminių kviečių pasėlių plotai, tik ne tokiais dideliais tempais. Tolesniam kviečių (žieminių + vasarinių) pasėlių plotų didėjimui ūkininkai jau yra išsėmę beveik visus rezervus. Tuo tarpu žieminių ir vasarinių rapsų bei ankštinių augalų pasėlių plotai, pakalkinus kai kurias rūgščias žemes, dar turi realias galimybes padidėti: rapsų - iki 250-350, o ankštinių - iki 300 tūkst. ha. Žinoma, jei nebus sukurta įstatymų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai ribos šių augalų rūšių auginimo plėtrą, arba neįvyks kardinalių klimato pokyčių, kokie buvo 2016-2017 metais. 2017 metų rugpjūčio mėnesį jautėme didelį nerimą, kad ūkininkai gali būti nusivylę žieminių rapsų auginimu ir šį rudenį stipriai sumažins jų pasėlių plotus. Labai gerai, kad taip neįvyko: nors sėjos sąlygos pasitaikė labai nepalankios, tačiau žieminių rapsų sėjos planas buvo beveik įvykdytas.
Padidinę žieminių rapsų pasėlių plotus, ne tik sustiprintume ūkių ekonomiką, bet ir pagerintume sėjomainas, nes žieminiams kviečiams tektų daugiau puikių priešsėlių. Žieminiai rapsai yra labai geri priešsėliai žieminiams kviečiams, o pastarieji (kviečiai po rapsų) tampa gerais priešsėliais ir vasariniams kviečiams. Jeigu mums pavyktų pasiekti šį tikslą, tai sėjomainų schemose, skirtose vidutinio ir aukšto našumo žemėms, beveik neliktų augalų rūšių, kurios būtų sėjamos po prastokų priešsėlių. Tada ir mūsų visų tikslas - artimiausioje perspektyvoje šalies mastu pasiekti 4 t ha-1 žieminių rapsų ir 5,5-6,5 žieminių kviečių vidutinį derlingumą ir tai padaryti nedidinant auginimo sąnaudų, o tik sustiprinus agrotechninę drausmę - būtų lengviau įgyvendinamas. Žieminiai rapsai yra labai svarbus kultūrinis augalas šalies ekonomikai ir kiekvienam ūkiui. Jie ne tik padėjo išspręsti šalies apsirūpinimą aukštos kokybės maistiniu aliejumi, bet ir patenkinti ūkių bei gyvulininkystės kompleksų poreikius pašariniams baltymams. Ir dar pakankamai daug jų sėklų eksportuojame.
Sėjos darbai
2016 metų derliams žieminius rapsus sėjome 2015 metų vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje. 2015 metų rugpjūčio mėnesį vyravo šilti ir sausi orai. Tad buvo puikios sąlygos nuimti rapsų ir javų derlių, laukams tręšti, tačiau blogos, norint perdžiūvusias dirvas paruošti žieminių rapsų sėjai. Gerai pamename tada vykusias diskusijas: kas yra teisingiau - ar sėti žieminius rapsus į „pelenus“, ar palaukti lietaus? Lietaus laukimo šalininkai teigė, kad ankstyvos sėjos pasėliai bus labai netolygaus sudygimo, anksčiau sudygę augalai nustelbs vėliau bedygstančius. Kiti teigė, kad sėjos nereikia vėlinti, nes nėra aišku, kada lietus ateis. Taigi, buvo ir ankstyvos sėjos šalininkų, ir tokių, kurie delsė sėti. Labai gerai, kad ūkininkai paklausė mūsų rekomendacijų ir nedidino sėklų normų. Vyraujanti sėklų norma buvo 0,04-0,05 mln. ha-1 daigių sėklų. Abejais atvejais, nors rapsų sėklos dygo ilgai, tačiau bendras jų lauko daigumas buvo 75-90 % ribose. Nuo rugsėjo vidurio, prasidėjus lietingiems orams, sąlygos žieminių rapsų augimui bei vystymuisi labai pagerėjo. Tačiau pablogėjo rudeninės pasėlių priežiūros sąlygos, nors rimtesnių priekaištų pasėlių priežiūrai neturėjome. Mūsų nuomone, laimėjo tie, kurie sėją pradėjo anksčiau. Jie ir klaidų pasėlių priežiūroje darė mažiau, anksčiau subrendo pasėliai ir, žinoma, gautas didesnis derlingumas.
2015 metų rudens pradžia buvo labai sausa, rapsus teko sėti į „pelenus“, bet laimėjo tie, kas pasėjo nelaukdami lietaus. Ankstyvos sėjos pasėliai anksčiau sudygo, buvo daugiau laiko rudeniniams priežiūros darbams. Tokie pasėliai buvo derlingesni.
2017 metų derliui rapsai buvo sėjami 2016 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesių laikotarpyje, kuris buvo ir lietingas, ir vėsokas. Vėlavo pagrindinių žieminių rapsų priešsėlių – žirnių ir žieminių kviečių - pjūtis. Tokiu atveju vėlavo ir dirvų ruošimo sėjai darbai, o dėl nesiliaujančio lietaus buvo sunku pasėti. Tačiau ūkininkai sugebėdavo rasti trumpas pertraukas be lietaus ir ruošdavo dirvas sėjai bei sėdavo žieminius rapsus. Žieminių rapsų sėja kai kuriuose ūkiuose užsitęsė net iki rugsėjo antros dekados vidurio. Tačiau abejais metais stipriai užsitęsę šiltokų ir lietingų orų rudens periodai bei ūkininkų pastangos atlikti svarbiausius pasėlių priežiūros darbus sudarė geras sąlygas rapsams pasiekti beveik normalų išsivystymo laipsnį: 5-8 lapai, šaknies kaklelio skersmuo – 10-15 mm, augimo kūgelio aukštis virš dirvos - 18-25 mm. Tačiau pagrindinės liemeninės šaknies ilgis tesiekė 8-12 cm, o vidutinė augalo bendra šaknų masė buvo net 25-35 % mažesnė nei daugiametis vidurkis. Tai - pasekmė to, kad spartesnis žieminių rapsų augimas prasidėjo tik rugsėjo viduryje ir vyko iki lapkričio pabaigos. Nors tada dienos buvo trumpos, tačiau oro vidutinė temperatūra siekdavo +6-9 °C, ir rapsai augo. Tuo tarpu šaknų gilesniam skverbimuisi į žemę neleido drėgmės perteklius joje, dėl to pagrindinė augalo šaknis buvo ir trumpesnė, ir plonesnė.
Žiemojimas
2015-2016 ir 2016-2017 metų žiemomis taip pat buvo nemažai kritulių (daugiau lietaus, negu sniego). Be to, buvo po keli trumpi laikotarpiai, kai oro temperatūra 3-5 dienas iš eilės krisdavo iki -15-20 °C šalčio ir dar žemiau, o sniego danga buvo plona, kai kur jos visai nebuvo. Pavyzdžiui, 2015-2016 metų žiemą Suvalkijos regione laukuose sniego nebuvo, ir didesnė dalis žieminių rapsų iššalo. Problemų dėl pasėlių žiemojimo tada turėjo ir Pajūrio regiono ūkiai. Nors vertinant šalies mastu žieminiai rapsai kituose regionuose peržiemojo gerai.
Tuo tarpu 2016-2017 metais žieminiai rapsai daug geriau sugebėjo atlaikyti žemų temperatūrų spaudimą, ir visiškai iššalusių pasėlių Lietuvoje buvo nedaug. Žinoma, kyla klausimas dėl ko taip atsitiko, nes visumoje žieminiai rapsai nėra atsparūs žemesnėms nei -15-18 °C temperatūroms, o minėtais metais kai kuriuose ūkiuose išliko gyvi ir esant žemesnei nei -18-20 °C temperatūrai. Mūsų nuomone, įtakos rapsų atsparumui šalčiams turėjo ir drėgnesnės dirvos, nes jos turi daug didesnį akumuliuotos šilumos kiekį. Taigi, tikėtina, jog lietingi orai turėjo teigiamą įtaką žieminių rapsų atsparumui šalčiams.
Pavasario specifika ir pasėlių būklė
Ir 2016, ir 2017 metų pavasarį žiemkenčiai vegetaciją pradėjo atnaujinti net 14-20 dienų anksčiau (kovo vidurys) nei įprastai. Tačiau ir kovo pabaigoje, ir net balandžio pradžioje vizualiai dar buvo sunku įžiūrėti pasėlių augimo pokyčius. Ypač tai buvo svarbu 2016 metais, kadangi šalčiai buvo stipriau pažeidę augalus. Pasėlių įvertinimai parodė, kad daugumoje atvejų rapsų lapai buvo nušalę, o šaknys mažai pažeistos arba beveik sveikos. Sveiki išliko ir augimo kūgeliai, tačiau jie, mūsų nuomone, buvo dar nepasiruošę formuoti pavasarinių lapelių, ir šis reiškinys tęsėsi iki balandžio pirmos dekados pabaigos (3-4 savaitės po vegetacijos atsinaujinimo). Ūkininkai mūsų klausė, ką daryti? Ar išarti ir ruošti lauką vasarojaus sėjai, ar dar laukti. Patarėme laukti. Vieni paklausė, kiti ne.
Per tą laukimo laiką ūkiai pasėlius tręšė ir antžeminiu būdu, ir per lapus. Laimėjo tie, kurie neskubėjo pasėlių išarti, o laukė, nes orams stipriau sušilus, rapsai atsigavo, prasidėjo greitas naujos lapijos formavimasis. Iš tų laukų ūkiai prikūlė vidutinius derlius, ir jie tikrai buvo didesni nei atsėtų vasarinių rapsų.
Balandžio pradžioje atliktas rapsų pasėlių įvertinimas parodė, kad nors augalai ilgai „nenorėjo“ formuoti naujų lapų, tačiau vystymosi procesas vyko. Susiformavo daugiau žiedinių pumpurų gemalinių užuomazgų, ypač šalutinių ūglių būsimuose žiedynuose, o galutiniame rezultate – augaluose buvo daugiau ankštarų, o ankštarose - sėklų.
Panašios taktikos, sprendžiant, palikti ar naikinti prastesnius pasėlius, laikėmės ir 2017 metų pavasarį. Tik šį pavasarį žieminiai rapsai buvo išsaugoję rudens vegetacijos lapus, kurie taip pat beveik visą mėnesį nenorėjo užleisti vietos pavasariniams lapams. Ir vėl prasidėjo diskusijos, vieni teigė, kad tokio „tingaus“ pavasario Lietuvoje nematė 25 metus. Buvo ir tokių, kurie net išarė kai kuriuose laukuose esančius optimalaus tankumo ir gero rudeninio išsivystymo pasėlius su „tinginiais augalais“. Be abejo, laimėjo tie, kurie sugebėjo palaukti. Vėlgi orams stipriau sušilus, seni lapai nudžiūvo, o jų vietoje greitai išaugo nauji.
Šių metų vasarą rapsų pasėliams drėgmės netrūko, dėl to augalai buvo itin vešlūs, suformavo ir užaugino daug ankštarų, nors ir žydėjimo pradžia, ir branda vėlavo. Tik vėliau derlingumą į neigiamą pusę „pakoregavo“ rapsapjūtei nepalankūs orai.
Tiesa, rapsų augimo sparta ir 2017 metais nebuvo greita. Vėlavo žydėjimo pradžia, vėlavo ir branda. Lietingi orai stabdė pasėlių kūlimo eigą. Nors dar neturime tikslių duomenų apie praėjusios vasaros vidutinius žieminių rapsų derlingumo dydžius, tačiau preliminariais duomenimis, jie neturėtų būti žemesni nei paskutiniųjų 5 metų vidurkiai.
Išvada. Lietingais metais gaunami didesnio produktyvumo augalai, kuriuose yra daugiau ankštarų, o ankštarose - sėklų. Ir tik nepalankios derliaus nuėmimo sąlygos neleido gauti didesnių reikšmių vidutinio sėklų derlingumo. O svarbiausia yra tai, kad mūsų ūkininkai sugeba išauginti produktyvius pasėlius net ir tokiais lietingais metais, kaip pastarieji.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122