Būtina tobulinti vasarinių kviečių agrotechniką (II dalis)
Pirmą šio straipsnio dalį baigėme teiginiu: „sertifikuotos sėklos yra iš esmės pranašesnės, palyginus su ūkyje išaugintomis sėklomis, jei jų biologinės savybės panašios. Tyrimų duomenys akivaizdžiai rodo, kokios svarbios vasarinių kviečių būsimam derlingumui aukštos (genetinės ir biologinės) kokybės sėklos. Pasėliai, išaugę iš sertifikuotų (II generacijos) pirmos kokybės klasės pagal jų biologines savybes sėklų, davė 7,06 t ha-1 grūdų. O pasėjus III kokybės klasės sėklas, pasėlio derlingumas sumažėjo iki 6,05 t ha-1. Per daug. Maksimalūs derlingumo skirtumai (1,50-1,92 t ha-1) gaunami, jei iš Ekstra klasės sėklų gautus pasėlius palyginame su pasėliais, išaugintais iš III kokybės klasės ūkinių sėklų. Taigi, investicijos į sėklinių grūdų kokybės gerinimą yra labai gerai atsiperkanti priemonė kvietukų agrotechnikoje. Taip pat nustatyta, kad beveik visais atvejais sėklų kokybės svarba auga, didėjant dirvožemių našumui ir intensyvėjant auginimo technologijoms. Ekstensyvių technologijų pasėliuose sėklų kokybės reikšmė yra minimali.
Sertifikuotų sėklų pranašumai ir sėkliniai pasėliai
Pirmasis sertifikuotų sėklų pranašumas, palyginus su užaugintomis savame ūkyje, yra jų 2-4 kartus geresnė genetinė atmintis atkurti pradines veislės savybes. Žinoma, geriausią genetinę atmintį turi pradinio dauginimo ir superelitinės generacijos sėklos. Tačiau jos yra per daug brangios ūkininkams. Lietuvos sėklininkystės įmonės ūkiams parduoda antros generacijos sėklas, kurios yra išsaugojusios iki 80 % veislinės atminties potencialo, palyginus su elitinės generacijos sėklomis. IV generacijos sėklos yra išsaugojusios tik apie 50 % savo „gerosios“ genetinės atminties. Nuo VIII generacijos sėklos visiškai praranda savo „gerųjų“ savybių genetinę atmintį.
Antrasis sertifikuotų sėklų pranašumas yra tas, kad jos išaugintos kitame šalies regione arba net kitoje šalyje. Jau daugiau kaip prieš 100 metų buvo pastebėta, kad pasėliai, apsėti iš kitų geografinių regionų atvežtomis sėklomis, pirmaisiais sėjos metais būna daug derlingesni nei tie, kurie apsėti savame ūkyje gautais sėkliniais grūdais.
Trečiasis sertifikuotų sėklų pranašumas yra tas, kad tarptautinė sėklininkystės sistema geba geriau tarpusavyje suderinti sėklų genetines ir biologines savybes. O ilgą patirtį turinčios sėklininkystės įmonės, valdančios pažangiausius sėklų ruošimo fabrikus, yra geriau įsisavinusios sėklinių pasėlių agrotechniką (optimaliu laiku juos nukulti, kokybiškai išdžiovinti sėklinius grūdus, išrūšiuoti sėklas į atskiras frakcijas pagal jų stambumą, optimaliai parinkti beicus ir sudaryti geras laikino sandėliavimo sąlygas). Toks sėklininkystės įmonių pranašumas leidžia paruošti ne tik aukštos veislinės, bet ir biologinės kokybės sėklas.
Siūlome visiems ūkininkams, kurie patys augina ir ruošia sėklas, skirti didesnį dėmesį sėklinių pasėlių įrengimui savame ūkyje. Vasarinių kviečių sėkliniai pasėliai įrengiami lygaus reljefo, aukštesnio našumo bei sukultūrinimo priemolių žemėse. Jų plotai apskaičiuojami, atsižvelgiant į planuojamą 2018 metais sėti vasarinių kviečių pasėlių plotą, santykiu 1:15. Sėkliniams vasarinių kviečių pasėliams geriausi priešsėliai yra pupos arba rapsai. Prisiminkite – sėklai skirti pasėliai neatsėliuojami. Be to, per tankiuose (>6,0 mln. vnt. produktyvių stiebų ha-1) ar išgulusiuose pasėliuose gauti aukštesnės kokybės sėklinius grūdus sudėtinga. Sėklinę grūdų kokybę labai pagerina didesnės fosforo ir kalio trąšų normos (P100-120K150) bei optimalus tręšimas mikroelementais, kokybiška ir tikslinė augalų apsauga. Kulti pradedame, grūdams pasiekus kietąją brandą. Sėklai skirti grūdai džiovinami tik aktyviąja ventiliacija.
Sėjos laikas
Sėjos laiko ir sėklų normų klausimais atlikta daug bandymų bei įgyta didelės praktinės patirties, kuri rodo, kad vasariniai kviečiai yra pavasario ankstyviausios sėjos javai. Vasarinius kviečius gamybiniuose pasėliuose pradedame sėti tada, kai su sėjamosiomis galima įvažiuoti į lauką, nes jie yra atsparūs ir laikinam drėgmės pertekliui dirvožemiuose, ir trumpalaikiam šaltukui (iki -6 °C).
Ilgalaikių bandymų duomenys rodo, kad aukščiausius derlius (7-8 t ha-1) gauname, pasėję kvietukus iki balandžio vidurio. Juos pasėjus balandžio trečios dekados viduryje, derlingumas vidutiniškai sumažėja 0,7-0,9 t ha-1, o pasėjus gegužės pirmos dekados viduryje, prikuliame tik apie 5,0-5,5 t ha-1 grūdų. Vadinasi, reikia vengti sėti kvietukus vėliau kaip gegužės 5 dieną.
Siekiant, kad pasisektų pasėti planuojamą jų plotą (apie 260 tūkst. ha), reikia sėjos pradžią paankstinti nors 3-5 dienomis ir padidinti sėjos darbo našumą nors 10-15 %, palyginus su ankstesniais metais. Dėl to nereikėtų bijoti ir naktinės sėjos, juk prisimenate buvusias senas rekomendacijas apie naktinės sėjos pranašumus. Buvo teigiama, kad naktinės sėjos pasėliuose daug mažiau sudygsta piktžolių. Ir ūkiai sėjo. Naktinė sėja padėtų sutrumpinti bendrą sėjos laiką 4-6 dienomis, o tai - 0,4-0,6 t ha-1 grūdų derliaus priedas. Viena diena suvėlavus kvietukų sėją, jų vidutinis derlingumas sumažėja daugiau kaip 100 kg ha-1. Sėjos pradžią galima paankstinti, jei fosforo ir kalio trąšas paskleistume ant dar įšalusios žemės, o azoto trąšas galima išberti ir po augalų sudygimo.
Sėklų normos ir pasėlių tankumas
Iš visų vasarinių miglinių javų vasariniai kviečiai silpniausiai krūmijasi ir dar prastai geba išsaugoti šalutinius ūglius. Suformuoti optimalaus tankumo (5,5-6,25 mln. vnt. produktyvių stiebų ha-1) gamybinį vasarinių kviečių pasėlį nėra lengva. Gana tiksliai galime prognozuoti sėklų lauko daigumą (75-85 %), su didesne paklaida planuojame krūmijimosi koeficientą (1,4-1,8), tačiau sunku numatyti pasėlių išretėjimo mastus augalų bamblėjimo tarpsniu. Pasėliai retėja dėl šių priežasčių: sausros gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, maistinių elementų stygius, per didelis piktžolių kiekis pasėliuose javų bamblėjimo pradžioje. Nustatyta, kad prasidėjus augalo stiebo augimui (bamblėjimas), didelė dalis krūmijimosi metu susiformavusių šalutinių ūglių nunyksta, jei jie nepradėjo įsišaknyti. Būtent sausra ar maistinių elementų stygius trukdo įsišaknyti šalutiniams ūgliams. Todėl iš susiformavusių 1,5-2,5 šalutinių ūglių belieka 0,5-1,0 vnt.. Siekiant suformuoti apie 6 mln. vnt. ha-1 produktyvių stiebų pasėlį, vidutinė sėklų norma turėtų būti 4,5-5,5 mln. ha-1 daigių sėklų. Tada galime tikėtis, kad sudygs apie 3,6-4,1 mln. ha-1 augalų. Esant vidutiniam produktyvaus krūmijimosi koeficientui 1,6, pasėlių tankumas derliaus kūlimo metu gali siekti 5,5-6,0 mln. vnt. produktyvių stiebų ha-1 parametrus. Sėją vėlinant, sėklų norma didinama.
Suformuoti optimalaus tankumo (5,5-6,25 mln. vnt. produktyvių stiebų ha-1) gamybinį vasarinių kviečių pasėlį nėra lengva. Tam įtakos turi daugybė dalykų: sėklų kokybė ir sėklų norma, augalų krūmijimosi ir šalutinių ūglių nunykimo mastas, trąšų kiekis ir maisto medžiagų pasisavinimas iš dirvos, piktžolėtumas, orų sąlygos sėjos, dygimo ir augalų vegetacijos metu.
Tręšimo aktualijos. Vasariniai kviečiai yra gausiausiai tręšiami augalai tarp visų vasarinių javų rūšių. Apie jų tręšimo ypatumus skaitykite mūsų tinklapyje www.rapsai.lt, 2017.01.31 dieną įkeltame straipsnyje apie pavasario tręšimo aktualijas.
Pasėlių priežiūros darbai. Iš jų svarbiausi yra augalų apsauga ir tręšimai per lapus. AB „Linas Agro“ yra sudariusi detalias pagrindinių lauko augalų, tarp jų – ir vasarinių kviečių, agrotechnikos rekomendacijas (www. rapsai.lt – „Auginimo technologijos“). Laikantis šių rekomendacijų galima pasiekti planuojamą derlingumą.
Dar kartą primename, kad dabartinėje grūdų pertekliaus pasaulio rinkose situacijoje mums vis svarbesnis tampa gebėjimas išauginti mažesnės savikainos, tačiau aukštos kokybės kviečių grūdus. Eksperimentuokite, tačiau neišlaidaukite. Tikimės, kad ir 2017 metais Jums pavyks išauginti aukšto derlingumo pasėlius, kurių grūdai bus mažesnės savikainos.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122