Ūkininkas V. Barišauskas džiaugiasi eksperimentu su kviečiais: gavau ir didesnį kiekį, ir geresnę kokybę

Bendruomeniškumas, pagalba vieni kitiems, geras planavimas ir sertifikuotos sėklos – tokia yra Marijampolės rajone, Šunskuose, ūkininkaujančio Vito Barišausko sėkmingo derliaus paslaptis. 62 ha ūkyje jis augina rapsus, vasarinius kviečius, taip pat žieminius kviečius ir miežius, truputį rugių. Vyriškis itin džiaugiasi šių metų derliumi. Jo kraštuose lijo mažiau nei kitur, tik kruša padarė šiek tiek žalos rapsams, bet laiku priimti sprendimai dėl sėklų dabar leidžia džiaugtis gerais rezultatais, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
 

V. Barišauskas įsitikinęs, kad sertifikuotos sėklos yra investicija, kuri ne tik prisideda prie didesnio derliaus, bet ir lemia aukštesnę grūdų kokybę, o tai leidžia ir uždirbti daugiau. Tai jis puikiai išbandė savo pavyzdžiu: žieminius kviečius šiemet jis pasėjo maždaug 35 ha plote, dalį – sertifikuotomis „Asory“ sėklomis, dalį – savo augintomis.

Eksperimentas, atnešęs realios naudos

„Galiu drąsiai sakyti, kad rezultatai pranoko lūkesčius: iš pusės lauko, užsėto sertifikuotomis sėklomis, prikūliau beveik 2 tonomis daugiau nei iš kitos dalies. Anksčiau į sėklas nekreipdavau tiek dėmesio, bet turiu ribotą žemės kiekį. Žemė – ne tik brangi, bet ir jos trūksta, negali išsinuomoti tiek, kiek nori, todėl ir pradėjau ieškoti, kaip iš to, ką turiu, gauti geriausia rezultatą“, – dalinasi ūkininkas.

V. Barišauskas juokauja, kad šių metų jo žieminių kviečių laukas tapo puikia eksperimento aikštele, nes ir sertifikuotomis, ir nesertifikuotomis sėklomis užsėti laukai yra vienas šalia kito. Jie augo itin panašiomis sąlygomis, buvo vienodai prižiūrėti, tręšti, maitinti ir vėliau tuo pačiu metu nuimtas derlius.

Skirtumas pasimatė jau su varpomis

„Pradžioje, po sėjos, abu laukai atrodė labai panašiai, bet kai atsirado varpos – skirtumas iš karto pasimatė. Sertifikuotų sėklų varpos buvo gerokai ilgesnės, tolygesnės. Iš nesertifikuoto lauko prikūliau 6,5 tonų, o iš sertifikuoto lauko – 8,4 tonas. Net ir kaimynai ūkininkai negalėjo atsistebėti, bet matematika – labai paprasta: ne tik pačios sėklos reikėjo mažiau, o tai reiškia ir sutaupytus pasiruošimo resursus, bet ir gavau didesnį kiekį bei kokybę, vadinasi, galima tiesiog daugiau uždirbti“, – sako V. Barišauskas.

Ūkininkas sako, kad su metais vis labiau vertina tiek savo įdėtą darbą, tiek žemę, kurioje darbuojasi, todėl ir ieško tokių sprendimų, kurie taupytų žmogiškuosius ir gamtos resursus.

Moksliškai pagrįsta sertifikuotų sėklų nauda

Sertifikuotos sėklos yra oficialiai patikrintos ir atitinka griežtus kokybės bei veislinio grynumo reikalavimus. Jos pereina daugiaetapį procesą: nuo veislių registravimo ir originalios sėklos padauginimo iki lauko apžiūrų, laboratorinių tyrimų ir ženklinimo. Sertifikavimo tikslas – užtikrinti, kad ūkininkai naudotų sveikas, vienodo daigumo, aukštos veislinės vertės sėklas. 

Sertifikavimą Lietuvoje vykdo Valstybinė augalininkystės tarnyba, bendradarbiaudama su veisėjais, tyrimų institutais ir privačiomis sėklų ruošimo įmonėmis. Šalyje jos ženklinamos pagal Europos Sąjungos reikalavimus, o jų kokybė tikrinama pagal Tarptautinės sėklų tyrimo asociacijos (ISTA) taisykles, užtikrinant sėklų daigumą, švarumą ir sveikatingumą.