Ką sėsime 2018 metų pavasarį: pasėlių struktūros korekcijos
Kokie pasėlių struktūros pokyčiai laukia ūkių, sudarant 2018 metų vasarojaus sėjos planą? Klausimas sudėtingas, nes mes nežinome ar ateinantį pavasarį orų sąlygos sugrįš į normalią tėkmę, ar ir vėl bus žemdirbystei nepalankios? Kada pavasarį sugrįš šilti orai? Ar sugebėsime atstatyti „sutryptų“ žemių struktūrą ir kaip mums seksis laiku apsėti 30-40 % didesnius būsimo vasarojaus plotus?
Tai – klausimai, apie kuriuos kalbėsime šiame straipsnių cikle. Žinoma, jame nenagrinėsime tokių augalų rūšių, kaip cukriniai runkeliai, bulvės, kukurūzai bei įvairūs žolynai. Dirvų „perteklius“ susidarė dėl žieminių rapsų ir kviečių jau įvykusių plotų sumažėjimo ir dar numatomos ankštinių augalų sėjos plano korekcijos. Dėl to ir privalome planuoti vasarinių javų bei rapsų pasėlių plotų išplėtimą 2018 metais.
2018 metais, lyginant su 2017, vasarojaus sėjai skirtų dirvų plotai gali padidėti ne mažiau kaip 375 tūkst. hektarų. Tai - labai daug. Todėl būtina iš anksto pakoreguoti ūkio pasėlių struktūrą, suplanuoti darbų eigą.
Dirvų plotai vasarojui gali labai padidėti
Prieš pradedant rašyti straipsnį paskelbta tema, norime trumpai įvertinti sausio orų prognozes. Sinoptikai teigia, kad sausį bus gana saulėti, tačiau šalti orai - 7-12 °C. Esame įsitikinę, kad šalčiai iki -12 °C tikrai nepakenks žiemkenčiams, tame tarpe ir žieminiams rapsams bei žieminiams miežiams. Netgi priešingai – juos stipriai užgrūdins. Bus galutinai baigtas antrasis užsigrūdinimo žiemai etapas, kurio metu bus pašalinamas vanduo iš tarp ląstelių esančių erdvių į atmosferą, padidės protoplazmos koncentracija. Augalai įgaus daug didesnes galias priešintis prieš galimas žemas orų temperatūras žiemai tęsiantis.
2018 metų pavasarį ūkininkų laukia nemažai klausimų-problemų, nes bus daugiau laisvos žemės vasarinių javų ir rapsų sėjai. Taip jau atsitiko, kad nesugebėjome pasėti planuojamo kiekio žiemkenčių 2017 metų rudenį. Tik dėl šios priežasties vasarojaus sėjai prisideda apie 300 tūkst. hektarų laisvų žemių. Dar gali prisidėti ir būsimi neperžiemojusių žieminių rapsų bei javų plotai, kurių dydžius dar per anksti tiksliau prognozuoti. Turime nemažai vandeniu apsemtų rapsų bei javų plotų, kurie tikrai neišgyvens. Remiantis preliminariniais skaičiavimais, tokių laukų plotų suma minimaliai sieks apie 75 tūkst. ha. Be to, tikimasi, kad pasikeitus ES „Žalinimo programos“ reikalavimams bei sumažėjus žirnių supirkimo kainoms, ankštinių gali būti auginama mažiau, tad laisvos žemės kiekis dar padidės apie 100-150 tūkst. ha. Taigi, 2018 metais, lyginant su 2017, vasarojaus sėjai skirtų dirvų plotai gali padidėti ne mažiau, kaip 375 tūkst. hektarų. Tai - labai daug.
Ankštinių auginimo ekonominis efektyvumas
Žinoma, ankštinių augalų galime pasėti ir daugiau, tačiau būtina įvertinti jų auginimo ekonominį efektyvumą. Daugiametė patirtis rodo, kad auginant žirnius pagal tausojančias technologijas, jų auginimo ir derliaus paruošimo parduoti sąnaudos sudaro apie 400-450 EUR ha-1. Tuo tarpu intensyvių technologijų laukuose bendros žirnių auginimo ir paruošimo realizacijai sąnaudos jau siekia 600-650 EUR ha-1. Prieš dvejus trejus metus šias sąnaudas kompensuodavo 2,5-3,0 t ha-1 sėklų vidutinis derlingumas. Sumažėjus supirkimo kainoms, 2018 metais jau reikės prikulti ne mažiau kaip 4,0 t ha-1, kad gautos įplaukos padengtų auginimo išlaidas. Maždaug pusė mūsų ūkininkų dar nesugeba stabiliai išauginti tokio dydžio žirnių derlingumo.
Tiems, kurie tikrai nori išsaugoti esamą sėjomainos rotaciją, kurioje ankštiniai užima svarbią vietą, patariame šiuos augalus auginti pagal tausojančias, o atskirais atvejais - net ir pagal ekstensyvias technologijas, kurios apsaugos nuo galimų nuostolių. Paskaičiuokime: jei 2018 metais auginimo sąnaudos tausojančių technologijų laukuose neviršys 400-450 EUR ha-1, o derliaus supirkimo kainos sieks 150-175 EUR t-1, tai išlaidas gali kompensuoti ir 2,5-3,0 t ha-1 vidutinis žirnių derlingumas. Toks dydis yra lengvai pasiekiamas. Ekstensyvių technologijų atveju auginimo sąnaudos sumažėja net iki 250-300 EUR ha-1,ir tada pakanka prikulti tik 1,7-2,0 t ha-1 sėklų. Taip auginant žirnius, tenkinamės tik subsidijomis ir gera žirnių priešsėline verte, be to, beveik visiškai išvengiama tikimybė, kad ankštinius auginti bus nuostolinga. Žinoma, svarbu įvertinti tai, kad ligų ar kenkėjų pažeistos žirnių sėklos netinka eksportui, ir tokio derliaus užsienio prekyba užsiimančios įmonės nepirks.
Tie ūkininkai, kurie jau yra išmokę auginti žirnius, be abejo, ir toliau taikys intensyvias technologijas, iš hektaro prikuls 4,5-5,5 t ha-1 sėklų ir spręs klausimą, kaip padidinti jų pasėlių plotus. Tačiau intensyviai auginant žirnius, jų pasėlių plotai netenkins „Žalinimo“ programos reikalavimų, todėl reikės rasti kitų būdų „Žalinimo“ programai įvykdyti, siekiant išvengti subsidijų sumažėjimo.
Būtina įvertinti laukų būklę
Šią žiemą privalome atlikti daug paruošiamųjų darbų. Iš naujo įvertiname kiekvieno lauko, skirto pavasario sėjai, faktinę būklę. Dabar žemė įšalusi, galima pasiekti bet kurį ūkio kampelį, nes orams vėl atšilus kai kuriais lauko keliais net visureigiai nepravažiuos. Įvertinę ūkio laukų žemių fizinę būklę, galėsite sudaryti pirmųjų darbų grafiką-planą. Taip pat įgysite informacijos, kuri padės pasirinkti dirvų ruošimo sėjai metodus, patobulinti esamas ūkyje vasarinių javų ir rapsų auginimo technologijas, atsižvelgiant į papildomą informaciją apie dirvų būklę, turimų sėklų kokybę. Žiemos metu galima sudaryti ir detalesnę pasėlių tręšimo schemą, į kurią įeitų ir trąšų normų dydžiai, trąšų formos, tręšimo būdai ir jų paskleidimo laikas.
Pirmiausiai atrinkime žemes, kurios tinka vasarinių kviečių ankstyvajai sėjai, nes būtent jų plotus reikėtų labiausiai išplėsti. Be abejo, Jūs paklausite, o kas bus, jei ir 2018 metais rugpjūtis bei rugsėjis bus dar lietingesni, kaip bus su jų derliaus nuėmimu? Galima atsakyti tik taip, kad nė viena šalis negali apsiginti nuo mistinį tvaną primenančio ilgalaikio lietaus. Be to, tokių javų rūšių, kurių derlių būtų galima nuimti, esant intensyviai lietingiems orams, mes neturime. Dėl to ir atsakymo nėra. Žinant, kad vasariniai kviečiai savo pelningumu lenkia visas kitas vasarinių javų rūšis, tai ir jų pasėlių plotus reikėtų išplėsti tiek, kiek leidžia ūkio galimybės. Vasarinių kviečių sėjos darbų trukmę riboja tik sėjos laiko limitas (iki gegužės 05 d.). Gerai pasistengus, šį pavasarį jų pasėlius galima išplėsti iki 300-350 tūkst. hektarų. Problemų gali kilti tik ieškant, kur įsigyti kokybiškų sėklų. Šį klausimą būtina išspręsti per šią žiemą.
Miežių ir kitų rūšių pasėlių plotų korekcijos
Ateinantį pavasarį taip pat būtinai reikės išplėsti vasarinių miežių pasėlius. Tai lemia dvi priežastys. Pirma - reikia subalansuoti būsimą javų derliaus kūlimo grafiką, nes miežiai subręsta beveik tuo pačiu laiku, kaip ir žieminiai kviečiai ir tik šiek tiek vėliau nei žirniai. Vadinasi, sumažėjus žieminių kviečių ar žirnių plotams, atitinkamai didiname vasarinių miežių pasėlius, kad kombainai būtų maksimaliai išnaudojami. Antra – miežių plotus dalinai didiname ir tuo atveju, jei mums nepasiseka pasėti planuojamo kiekio vasarinių kviečių, tiek nenorint per daug vėlinti pastarųjų sėjos ar dėl nesugebėjimo rasti jiems tinkamų dirvų.
Kita vertus, didesnę dalį likusių neužsėtų vasariniais kviečiais žemių derėtų užsėti vasariniais rapsais, siekiant optimaliai išnaudoti turimą kombainų parką rugsėjo mėnesį. Tiek vasariniai miežiai, tiek vasariniai rapsai yra daug atsparesni vėlyvesnei sėjai ir žemesnio našumo žemėms. Vadinasi, dalį vasarinių kviečių, kuriuos pastaraisiais metais sėdavome į žemesnio našumo žemes arba sėdavome po gegužės 05 dienos, keičiame į vasarinius miežius arba į vasarinius rapsus.
Apie vasarinių javų bei rapsų agrotechnikos ypatumus 2018 metų pavasarį taip pat rašysime šią žiemą kituose straipsniuose.
Panašiai, kaip ir ankstesniais metais, avižas, vasarinius kvietrugius, grikius bei lubinus sėjame į tradiciškai šiems augalams skirtas žemes. Būtina tobulinti jų auginimo technologijas, kurios leistų priartėti prie jų potencialiai galimų derlių dydžių. Apie tai irgi dar rašysime.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122