Kaip sekasi sėti žieminius kviečius?

2017 09 22

Kaip sekasi sėti žieminius kviečius?

Į šį klausimą daugelis ūkininkų atsako, kad padėtis laukuose sudėtinga. Jeigu palygintume, kurių metų (2016 ar 2017) orų sąlygos buvo sudėtingesnės žieminių kviečių sėjai, šiokį tokį pranašumą ūkininkai skyrė 2016 metams. Jų nuomone, pernai rugsėjį taip pat buvo ypač daug perteklinio lietaus, tačiau dažniau pasitaikydavo 2-4 dienų sausesnių ar net saulėtų pertraukų. Per jas dar buvo įmanoma ir dirvas paruošti sėjai, ir trąšas išberti, ir kažkiek pasėti. Be to, praėjusiais metais javapjūtė prasidėjo anksčiau, o tai leido ir sėją anksčiau pradėti. Dėl išvardintų priežasčių šių metų rugsėjo 20 dienai žieminių kviečių turime pasėję apie 50-60 tūkst. ha mažiau nei 2016 m. Yra ūkių, kurie dar net nepradėjo kviečių sėjos. Pagrindinė priežastis – žemės persotintos vandeniu, su technika neįmanoma įvažiuoti į lauką.

Jeigu orai pagerės

Nuotaiką gerina tik optimistinės orų prognozės. Jei patikėsime sinoptikais, tai Lietuvoje nuo rugsėjo 23 iki spalio 1 dienos mūsų laukia saulėti, be lietaus orai. Iš viso aštuonios saulėtos dienos. Per jas, gerai pasistengus, galima ne tik galutinai užbaigti javų bei rapsų pjūtį, bet ir pasėti didžiąją dalį žieminių javų. Paskaičiuokime savo galimybes užbaigti žieminių javų sėją per šias 8 dienas. Sprendžiant pagal parduodamų naujausios kartos modernių sėjamųjų kiekį per paskutiniuosius 7 metus, iš viso turime apie 1000 kokybiškų sėjamųjų. Tiek pat turime anksčiau pirktų, tačiau dar pakankamai modernių sėjamųjų. Iš viso apie 2000 vnt., neskaitant visų kitų senų, tačiau dar pajėgių dirbti sėjamųjų. Esant gerai darbų organizacijai ir logistikai, per parą vienu agregatu galima vidutiniškai pasėti apie 35 ha plotą. Taigi, šalies mastu per parą pasėjame iki 70 tūkst. ha javų (2000x35= 70000), o per aštuonias paras – 560 tūkst. ha. Be to, kai kurie ūkiai, kurie geriau apsirūpinę technika ir darbuotojais, gali sėti ir naktimis. Tokiu atveju dar papildomai pasėtume apie 200-250 tūkst. hektarų javų ir rudeninės sėjos planas būtų įvykdytas be didesnio vėlavimo.

Tačiau teorija retai sutampa su praktika. Manome, kad ir šį rudenį žieminių javų sėja dar vyks spalio pirmą dekadą, galbūt net iki spalio vidurio. Ir tai visiškai suprantama, nes net ir vėlyvos sėjos žieminių kviečių auginimas yra stabilesnis ir dažniausiai pelningesnis nei daugelio vasarinių augalų. Taip pat suprantame, kad Jūs norite mums priminti du dalykus: pirma: negalima absoliučiai tikėti orų prognozėmis ir ypač tuo, kad 8 dienas iš eilės bus saulėti orai; antra: spalio pirma dekada gali būti lietinga ir tokiu atveju nepavyktų dirbti laukuose.

Į pirmą pastabą galime atsakyti taip: kaip bus, taip bus, tik stenkimės maksimaliai išnaudoti kiekvieną giedrą dieną. Antrai pastabai turime tokį paaiškinimą: rugsėjo trečią dekadą orų temperatūra žemėja visame šiaurės pusrutulyje, mažėja ir garavimo intensyvumas tiek iš vandens, tiek iš augalijos. Todėl susikaupę vandens resursai atmosferoje taip pat stipriai sumažės. Dėl minėtų priežasčių spalio mėnesį numatomi lietūs neturėtų būti labai gausūs, ir lauko darbai, nors ir sunkiau, tačiau turėtų vykti.

Žieminių kviečių sėjos tiesos

Jei norime dirbti pelningai, privalome būti išmintingi, tai yra, išnaudoti visą savo patirtį ir dar išklausyti patarimų tiek iš savo kaimynų, tiek iš profesionalių konsultantų. Puikiai žinome, kad ūkininkai per paskutiniuosius 5-10 metų labai pastebimai pagerino savo kvalifikaciją. Kiekvienas turi sukūręs „nuosavą“ žieminių kviečių auginimo technologiją, kurios kardinaliai keisti nesirengia. Tačiau norime Jums priminti kai kurias žieminių kviečių sėjos tiesas:

  • Ekonominiu požiūriu neverta sėti kviečių į dirvožemius, kurių našumas žemesnis nei 35 boniteto balai. Intensyvių technologijų taikymas galimas tik aukštesnio sukultūrinimo dirvose, kurių našumas viršija 37-40 boniteto balų;
  • Nesėjame kviečių į dirvas, kuriose blogai veikia drenažo sistema, pH reikšmė mažesnė už 5,5. Netinka kviečių sėjai ir dirvožemiai, kurių granuliometrinė sudėtis yra smėliai ar priesmėliai ant smėlių, durpžemiai;
  • Būtina kruopščiau pasirinkti veisles, atkreipiant dėmesį į jų suderinimą su ūkio dirvožemio savybėmis, sėjos laiku, derliaus nuėmimo laiko grafiku ir kitomis sąlygomis;
  • Būtina nuosekliai mažinti savame ūkyje išaugintų sėklinių grūdų naudojimą. Nenaudoti sėjai grūdų, kurių laboratorinis daigumas žemesnis už 92 % arba jų drėgnis didesnis už 15 %;
  • Netaikyti neariminės žemės įdirbimo sistemos atsėliuojamiems kviečių pasėliams;
  • Apskaičiuodami priešsėjinio tręšimo normas, prisiminkite, kad su viena tona grūdų iš dirvos pasisavinama 23 kg azoto, 8-10 kg fosforo ir 15-20 kg kalio. Prieš sėją paskleidžiame apskaičiuotas fosforo ir kalio trąšų normas ir 15-20 % azoto trąšų normos. Šiemet dirvoje ypač trūksta azoto, todėl labai svarbu papildomai pasėlius patręšti ir azoto trąšomis: NPK 30-4-4 (100-120 kg ha-1);
  • Maksimalus žieminių kviečių žiemkentiškumas ir derlingumas pasiekiamas aukštesnio  našumo (>45 balų) žemėse, išsėjus 3,5-4,5 mln. vnt. ha-1 daigių sėklų rugsėjo 10-25 dienų laikotarpiu. Savuose ūkiuose išaugintas sėklas siūlome beicuoti preparatu Celest Trio (1,5-2,0 kg t-1), pridedant biologiškai aktyvų kompleksą Wuxal Terios (1 l t-1). Jo sudėtyje yra azoto, fosforo, vario, mangano, molibdeno ir cinko. O tai skatina intensyvesnį augalų šaknų vystymąsi ir padeda išvengti galimo minimumo dėsnio pasireiškimo tiek sėklų dygimo, tiek pirminio augimo metu. Todėl turime ir stipresnius, ir sveikesnius augalus;
  • Būtina prisiminti, kad rudeninis herbicidų naudojimas yra iš esmės efektyvesnis nei pavasarinis. Siūlome pasirinkti Boxer (2,0 l ha-1), kurį išpurškiame iš karto po sėjos iki augalai sudygsta. Jei orų sąlygos neleis to padaryti, tai naudokite herbicidą Legacy Pro (2 l ha-1) po javų sudygimo. Jei naikinamos tik plačialapės piktžolės ir rapsų pabiros, tuomet reikėtų naudoti herbicidą Ergon (15 g ha-1) + Sito Plus (0,1 l ha-1);
  • Jei žieminius kviečius žadate auginti pagal intensyvias technologijas, tai skirkite didesnį dėmesį pasėlių tręšimams per lapus trąšų ir biostimuliatorių mišiniais, siekiant išvengti minimumo dėsnio pasireiškimo mineralinėje augalų mityboje. Rudens periodu pagrindiniai tikslai yra skatinti augalų ir šaknų sistemos vystymąsi, krūmijimąsi, augalų augimą ir sausųjų medžiagų kaupimą juose. Būtent šie procesai lemia augalų atsparumą žiemą, o vėliau ir jų derlingumą. Šiems tikslams pasiekti kviečių pasėlius nuo 2-3 lapelių tarpsnio tręšiame per lapus mikro- ir makroelementų tirpalais: Actiflow MCZ (1 l ha-1) + Wilis NPK (4 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1) + Karbamidas (10 kg ha-1) arba Oligo Brava (1 l ha-1) + Starmax Mn (1 l ha-1) + Microfert (1 l ha-1) + Karbamidas (10 kg ha-1).

Atkreipkite dėmesį į sėklų normas

Apibendrinę šiuos patarimus, teigiame, kad svarbiausi agrotechnikos veiksniai yra: veislės savybės, sėklų genetinės ir biologinės savybės, sėjos laikas ir sėklų normų dydžiai, sugebėjimas sudaryti optimalią tręšimo ir augalų apsaugos sistemas.

Savuose ūkiuose išaugintas sėklas beicuokite preparatu Celest Trio (1,5-2,0 kg t-1), pridedant biologiškai aktyvų kompleksą Wuxal Terios (1 l t-1). Jo sudėtyje yra azoto, fosforo, vario, mangano, molibdeno ir cinko. O tai skatina intensyvesnį augalų šaknų vystymąsi ir padeda išvengti galimo minimumo dėsnio pasireiškimo. Turime ir stipresnius, ir sveikesnius augalus.

Dabar, rudenį, reikėtų atidžiau pasirinkti sėklų normas. Pastebėta, kad du trečdaliai ūkių sėja per dideles žieminių kviečių sėklų normas (4,5-5,5 mln. vnt. ha-1). Dėl to didėja auginimo sąnaudos ir gauname per tankius pasėlius, kurie vėliau blogiau žiemoja. Jei optimalaus sėjos laiko kviečių sėklų normas sumažintume iki 3,5-4,5 mln. vnt. ha-1 (priklausomai nuo dirvožemių našumo), tai lauke sudygtų apie 2,8-3,6 mln. vnt. ha-1 augalų. Toks skaičius ne tik atitiktų pasėlio tankumo rudenį optimalius reikalavimus, bet ir sutaupytume lėšų įsigydami sėklas.

Ūkių apklausos ir atliktų bandymų duomenys rodo, kad žieminių kviečių sėjos ir jų rudeninės priežiūros darbų pagrindiniai tikslai yra: užtikrinti aukštą pasėlių peržiemojimo tikimybę; rudens vegetacijos pabaigoje išauginti augalus su didesnio „produktyvumo“ gemalinėmis varpomis. Tai yra, augalų augimo kūgelyje suformuoti kuo ilgesnę centrinę žiedyno ašį su galimai maksimaliu varpučių užuomazgų kiekiu; pasiekti, kad prieš žiemos pradžią pasėlių tankumas būtų apie 800-1000 vnt. m-2 ūglių, iš jų - 200-300 vnt. m-2 pagrindinių stiebelių.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką