Kukurūzuose stebimas pūslėtųjų kūlių išplitimas

Iš regionų sulaukėme informacijos, kad kukurūzų pasėliuose stebimas pūslėtųjų kūlių (Ustilago maydis) išplitimas. Kiekvienais metais kukurūzų pasėliuose galime rasti šios ligos pažeistų augalų.  Nenuostabu, kad šiemet kukurūzų pasėliuose matysime intensyvesnį šios ligos pasireiškimą. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 22,1 °C (vidutinė daugiametė 17,8 °C ) – tai karščiausia liepa nuo 1961 m. Lietuvoje. Vyravę karšti ir sausi orai buvo vienas iš pagrindinių kukurūzų pūslėtųjų kūlių išplitimo priežasčių. Nuo sausros nukentėję augalai itin jautrūs šiai ligai.

Kukurūzų pūslėtosios kūlės pažeidžia stiebus, lapus, šluoteles, bet dažniausiai stebime kukurūzų burbuolių pažeidimus.   Pirmiausia ant užkėstų augalo dalių atsiranda iškilios dėmės, kurios vėliau virsta baltomis pūslėmis. Mažesnės jos būna ant lapų o ant burbuolių pūslių dydis gali būti iki 20-30 cm. Jose susidaro ruda kūliasporių masė. Vienoje pūslėje gali būti  apie 200 milijardų sporų, kurios plyšus pūslėms pasklinda į aplinką. Augalai užsikrečia per dirvą ir  oru plintančiomis sporomis. Kukurūzų pūslėtosios kūlės nėra toksiškos. Nuostoliai patiriami tik dėl sumažėjusio derliaus ir blogesnės pašaro kokybės.

Pūslėtųjų kūlių grybo sporos dirvoje gyvybingos išlieka mažiausiai 4 metus. Kukurūzų sėklų beicavimas augalus nuo užsikrėtimo apsaugo tik ankstyvuosiuose augimo tarpsniuose, todėl ligos profilaktikai, labai svarbu laikytis sėjomainos. Dar viena svarbi prevencinė priemonė ligos plitimui – subalansuotas tręšimas, nes pūslėtosios kūlės intensyviau plinta didesnėmis azoto trąšomis patręštuose pasėliuose. Cheminė apsauga nuo pūslėtųjų kukurūzų kūlių nėra taikoma.