Pasėliuose rasta itin pavojingos ligos – geltonųjų rūdžių požymių!

Panevėžio rajono ūkininko laukuose žieminių kvietrugių ir vasarinių kviečių pasėliuose „Linas Agro“ vadybininkas-konsultantas Tomas Linkevičius aptiko geltonųjų rūdžių požymių. Geltonosios rūdys yra labai agresyvios ir plinta žaibiškai – per kelias dienas laukas gali tapti geltonas! Dėl to javų derlius gali sumažėti labai smarkiai.

Gali išplisti žaibiškai

Geltonosios rūdys (Puccinia striiformis) pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, žieminius ir vasarinius miežius, miglinių (varpinių) šeimos žoles.

Būdingas geltonųjų rūdžių požymis – ligos židinių atsiradimas ankstyvoje pasėlių vystymosi stadijoje. Ant lapų, lapamakščių, stiebų, varpų žiedažvynių, akuotų ir grūdų matomos oranžinės ir citrinų geltonumo sporų pagalvėlės (uredosporos). Jos greitai plinta lapais išilgai, todėl susidaro geltonosioms rūdims būdingi 7–11 cm ilgio brūkšniai su tankiomis ureodosporomis ir chlorotinės dėmės. Pagal lapo gyslas išsidėstę brūkšniai vėliau susilieja ir gali uždengti visą lapalakštį, dėl to lapai trūkinėja, susisuka ir nudžiūsta.

Būdingi geltonųjų rūdžių požymiai – lapų galuose matomos oranžinės sporų pagalvėlės.

Pagal lapo gyslas išsidėstę brūkšniai vėliau susilieja ir gali uždengti visą lapalakštį, dėl to lapai trūkinėja, vėliau susisuka ir nudžiūsta.

Geltonosios rūdys yra itin pavojingos dėl to, kad liga, atsiradus jos užkratui ir susidarius palankioms sąlygoms, gali išplisti pasėlyje žaibiškai. Ši liga gerai prisitaikiusi prie drėgnų ir vėsių orų ir, palyginti su kitomis rūdimis, pasėliuose išplinta anksčiau, gegužės mėnesį – birželio pradžioje. Kaip matome, šį sezoną jos požymių atsirado ir esant sausiems bei karštiems orams.

Geltonosios rūdys užkrečia tik gyvas augalo dalis. Pavasarį rūdys pirmiausiai išplinta ant apatinių lapų, o vėliau palaipsniui pereina į aukščiau esančius lapus, varpas ir grūdus. Daug derliaus prarandama, užsikrėtus vėliaviniams lapams ir varpos žiedažvyniams pieninės brandos fazėje. Didelis augalų užsikrėtimas sumažina 1000 grūdų masę. Jeigu augalams bamblėjant ligos išplitimas yra vos 5 proc., tai derliaus nuostoliai gali siekti net 75 proc.

Augalų susirgimo rizika geltonosiomis rūdimis padidėja, jeigu ši liga pasėliuose buvo pastebėta ankstesniais metais.

Fungicidai - profilaktiškai

Siekiant apsaugoti pasėlius nuo geltonųjų rūdžių, geriausia fungicidus naudoti profilaktiškai, nes purškiant jau atsiradus ligos požymiams, derliaus nuostoliai neišvengiami.

Prieš šią ligą efektyvūs daugelis triazolų (Maredo, Bumper, Orius) ar produktai su triazolų veikliosiomis medžiagomis. Labai efektyvūs ir strobilurinai (azoksistrobinas (Globaztar), pikoksistrobinas (Acanto), piraklostrobinas (Viverda).

Ir, žinoma, bene efektyviausi yra naujieji produktai, kurių sudėtyje yra SDH inhibitoriai (Librax, Elatus Era ir kiti).

Fungicidais nepurkštus vasarinių kviečių pasėlius reikia kuo skubiau jais apdoroti, kad vėjo užneštas užkratas nepridarytų didelės žalos. Žieminiuose kviečiuose taip pat nepalikti „tuščių“ laikotarpių be fungicidinės apsaugos – per kelias dienas galime prarasti didelę dalį derliaus.

Daugiau apie geltonąsias rūdis ir kitas žalingas javų ligas ir apsaugos nuo jų būdus galite sužinoti mobiliosios aplikacijos „RapsaiLT technologijos“ žinyne. Jeigu dar neturite, parsisiųskite aplikaciją iš „Google Play“ arba „App Store“ nemokamai.

AB „Linas Agro“ informacija