Patarimai auginantiems javus ir rapsus: kaip užtikrinti aukštą derlių?

2021 06 25

Patarimai auginantiems javus ir rapsus: kaip užtikrinti aukštą derlių?

Didelis Lietuvos ūkininkų dėmesys pasėlių priežiūrai ir auginamų kultūrų poreikiams palankūs gegužės antrosios pusės bei birželio pirmosios pusės orai pastebimai pakeitė šalies landšaftą. Įvairių augalų (javų, rapsų, kukurūzų, cukrinių runkelių, bulvių, grikių, kmynų, daržo ir sodo augalų, ilgamečių ir vienmečių žolynų ir kt.) pasėliai, pasižymintys skirtingomis spalvomis bei atspalviais, pasiekė savo vešlumo vizualinį zenitą. Kaip įprasta, birželio mėnesį augalija visuomet būna gražiausia. Didelę įtaką pasėlių būklės pagerėjimui padarė ir šio mėnesio antros dekados pirmomis dienomis iškritę gausūs krituliai. Tad dabar, ilgalaikėms orų prognozėms rodant, kad likusi birželio dalis bus šilta (arba net karšta) ir saulėta, beveik galime būti tikri, kad iki mėnesio pabaigos augalams drėgmės pakaks. Tai reiškia, kad šių metų birželio mėnesį gamta visiems pasėliams sukūrė kone idealias sąlygas, jei šalia puikių klimatinių sąlygų pakaktų ir maistinių elementų.

Liepos pradžioje gausesnių kritulių sinoptikai taip pat nežada, tačiau tiksliai nežinome, kokie orai vyraus. Tiesa, kai kurių kultūrų, pavyzdžiui – žieminių rapsų, derliui didelės įtakos jie jau neturės. Ūkių pasėliuose esame atlikę daug biometrinių matavimų. Didesnį dėmesį skyrėme toms augalų rūšims, iš kurių ūkininkai gauna daugiausia finansinių įplaukų: žieminiams ir vasariniams kviečiams, žieminiams rapsams bei pupiniams javams. Šiame straipsnyje aptarsime dabartinę žieminių rapsų bei žieminių kviečių pasėlių būklę ir galimybes išsaugoti susiformavusį aukštą pasėlių produktyvumo potencialą.

Žieminių rapsų pasėlių dabartinė būklė yra tikrai labai gera. Nors pavasarinė jų vegetacija prasidėjo dar balandžio pradžioje, kuriam laikui grįžę žiemiški orai beveik visiškai sustabdė jų augimą. Vėsoki orai buvo ir didesnę gegužės dalį, bet rapsai vegetavo ir lėtai tęsė vystymosi procesą. Orams pagaliau sušilus, jų augimas labai smarkiai paspartėjo. Vis dėlto rapsų žydėjimo pradžia pastebimai vėlavo, žydėjimo procesas buvo 7-10 dienų trumpesis už daugiamečius rodiklius, o birželio pirmos dekados pabaigoje baigėsi ir apsivaisinimo etapas. Taigi nors rapsų žydėjimo periodas buvo trumpesnis, jis buvo didelio produktyvumo. Šį pavasarį žieminiai rapsai mažai nukentėjo ir nuo didžiausių priešų – žiedinukų – invazijos, o tai pastebimai padidino žydėti pasiruošusių butonų kiekį augale. Apsivaisino ir ankštaras suformavo net 75–90 proc. visų žiedinių butonų.

Gegužės 7-10 dienomis atlikome ekspedicinius tyrimus, kuriais siekėme įvertinti būsimą žieminių rapsų pasėlių produktyvumą. Nors gauti duomenys nevienareikšmiai, aukšto produktyvumo pasėlių radome daug daugiau nei menkesnio. Birželio pirmą dekadą aukšto (>47 balų) našumo žemėse esančių žieminių rapsų pasėlių produktyvumo elementų reikšmės buvo tokios:

  • Pasėlių tankumas – nuo 0,15 iki 0,36 mln. ha-1 augalų;
  • Ankštarų kiekis augale – 265–370 vnt.;
  • Ankštarų ilgis – įvairus.

Sėklų kiekio ankštarose neskaičiavome, nes tai padaryti dar buvo sudėtinga. Likusią birželio dalį numatomi šilti ir saulėti orai, todėl, jei dirvose pakaks mineralinių elementų ir drėgmės, turime aukštą tikimybę išauginti didesnius žieminių rapsų sėklų derlingumo dydžius. Laistyti pasėlius mūsų ūkininkai dar nepasiruošę, o pamaitinti juos bus techniškai sunku, bet įmanoma. Siekiant gauti maksimalius galimus jų derlingumo dydžius, per birželio mėnesį reikėtų bent du kartus juos patręšti per lapus būtiniausiais maistiniais elementais, dėl kurių trūkumo augale  vyksta ankštarėlių nunykimas, o po to – ir sėklų ankštarose redukcija.

Pirmojo tręšimo per lapus pagrindinis tikslas – išsaugoti augale daugiau susiformavusių ankštarų, o po to iki minimumo sumažinti sėklų nunykimo mastus ankštarose. Šio tręšimo darbiniame tirpale privalo būti ir makro, ir mikro mitybinių elementų. Žinoma, vyraujantis vaidmuo šiame tirpale priklauso azotui. Antruoju tręšimu per lapus siekiama ir toliau stabdyti sėklų ankštarose redukciją ir spartinti sėklų biomasės didėjimą. Abu rodikliai turi didelę įtaką būsimam derlingumo dydžiui.

Iki žieminių rapsų pasėlių brandos dar liko maždaug 35–45 dienos. Per šį periodą rapsų pasėlių produktyvumo formavimasis labai priklausys nuo augalų apsirūpinimo azotu, kaliu, siera, cinku, manganu, magniu ir dalinai fosforu. Per palyginti trumpą laiką augalai turi suformuoti visą būsimą sėklų derlių. Jie ne visada turi pakankamai išteklių šiam uždaviniui sėkmingai įvykdyti, todėl tręšiant per lapus (ar per ankštaras) galima pratęsti fotosintezės trukmę (žalinimo efektas) ir taip palengvinti sėklų masės didėjimo procesą. Tai leistų augalams lengviau suformuoti didesnes bei sunkesnes sėklas ir pastebimai padidinti bendrą sėklų derlių. Gamybinių bandymų duomenys rodo, kad du kartus tręšiant pasėlius per lapus po augalų apsivaisinimo iki pieninės brandos tarpsnio, rapsų sėklų derlingumas paprastai  padidėja 0,7-0,9 t ha-1. Tręšimui per lapus tirpalas sudaromas naudojant:

 - karbamidą (20–25 kg ha-1) + „Yelia NPK“ (3-5 kg ha-1) + „Thiomax Oil“ (2 l ha-1) + „Microfert(0,5–1,0 l ha-1).

Žinome, kad nemaža dalis ūkininkų vengia savaeigiu purkštuvu važiuoti per vešlius rapsų pasėlius. Tačiau rekomenduojame tai padaryti – gauto sėklų derliaus priedo vertė (apie 350-450 eurų ha-1) keliariopai viršija papildomų sąnaudų ir nuostolių dėl išvažinėjimo sumą. Gauta pelno suma prilygsta vasarinių javų auginimo pelningumui.

Žieminių kviečių pasėliai. Jų augimo ir vystymosi istorija iki pirmosios birželio dekados panaši į jau aprašytą žieminių rapsų istoriją. Didelėje dalyje ūkių, bent aukštesnio našumo (>47 balų) dirvožemiuose, žieminių kviečių pasėliai pirmosios birželio dekados pabaigoje buvo tikrai labai geros būklės. Pasėlių produktyvus tankumas buvo didesnis nei prognozavome pavasarį ir svyravo 5-6 mln. ha-1 ribose. Varpelių kiekis varpoje buvo apie 15 proc. didesnis nei rekordinio derlingumo 2020 metais. Varpelių varpoje vidutiniškai radome 16-22 vnt. Kiekvienoje varpelėje būna po keturias erdves su atskiru žiedu. Teoriškai vidutinėje varpoje galėjo išaugti 64-84 grūdai, tačiau faktiškai ūkiuose apsivaisino tik apie 80-90 proc. žiedų. Tokiu atveju varpose po apsivaisinimo proceso vidutiniškai randame ne 64-80, o 50-64 grūdų gemalines užuomazgas.

Šiuos mūsų tyrimų duomenis pateikiame norėdami paryškinti apsivaisinimo sėkmės svarbą. Būtent dėl to per VII-VIII organogenezės vystymosi etapus, siekiant sustiprinti žiedynų fiziologinę brandą apsivaisinimo sėkmei padidinti, ir rekomendavome tręšti pasėlius įvairių trąšų bei biostimuliantų mišinio tirpalais. Po apsivaisinimo prasidėjo X organogenezės etapas – grūdų užpildymas organiniais junginiais. Žieminių kviečių pasėliuose jaunos varpos tik labai retais atvejais nunyksta ir ši problema javams nėra aktuali, tačiau grūdų užuomazgų nunykimas prasideda anksti ir tęsiasi iki pieninės brandos tarpsnio. Eiliniuose ūkiuose kartais nunyksta net pusė užsimezgusių grūdų gemalų. Todėl dabartinis laikotarpis yra kritinis laikas, kada dar galima sulėtinti grūdų redukciją varpose. Tam rekomenduojama dukart tręšti per lapus ir kitų rūšių žieminių javų pasėlius šiuo mišiniu:

  • karbamidas (20–25 kg ha-1) + „Yelia NPK(3-5 kg ha-1) + „Thiomax Oil(2 l ha-1) +„Microfert(0,5–1,0 l ha-1).

Be abejo, galima pasirinkti ir kitos receptūros darbinius tirpalus. Jei yra poreikis, į juos galima įmaišyti insekticidų ir net fungicidų. Po 7-10 parų tręšimą reikėtų pakartoti. Tik jo darbiniame tirpale karbamido kiekį didinti iki 25-30 kg ha-1. Vėliau, šio mėnesio pabaigoje ar liepos pradžioje, analogiškus tręšimus patariama atlikti vasarinių kviečių ir miežių pasėliuose.

 

Andrius Lukoševičius, AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas, VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką