Pupų augimo bei vystymosi ypatumai 2020 metų pavasarį ir vasaros pradžioje
Pupos – labai vertingas sėjomainos augalas, jeigu tik žinome, kaip tinkamai juo pasirūpinti. Šiuo metu tai padaryti ypač svarbu, nes pupų pasėliuose vyksta tikra kova dėl išlikimo: kiekvienas augalas stengiasi pasisavinti kuo daugiau drėgmės, saulės ir maistinių elementų, o į pasėlius netrukus kėsinsis ir įvairūs kenkėjai. Tad aptarkime, kokius darbus turime atlikti baigiantis pavasariui ir prasidėjus vasarai, siekiant intensyvaus pupų augimo ir geros jų būklės.
Pupų pasėlių būklė baigiantis pavasariui
Baigiantis pavasariui pupų pasėlių tankumas yra optimalus ir siekia 0,37–0,47 mln./ha. Pasėlių būklė iš esmės yra gana gera, nors augalai ir yra šiek tiek žemesni nei įprastai. Mažesnį augalų aukštį lėmė vėsūs gegužės orai ir azoto deficitas dirvožemiuose. Dėl to ir vidutinė augalo masė šiuo metu yra 10–15 proc. mažesnė už daugiametį vidurkį.
Pirmiausia – išnaikinti piktžoles
Pasėlių produktyvumo parametrai iki pupų pjūties dar nuosekliai keisis. Vieni augalai žus dėl stipresnių kaimynų (kitų pupų ir piktžolių) konkurencijos, siekiant pasisavinti maistinius elementus ir dirvožemio drėgmę. Arši kova vyks ir dėl saulės energijos – niekas nenori gyventi kitų šešėlyje. Be to, dalį pupų ignoruos gumbelinės bakterijos, be kurių augalams gali būti sunku išgyventi.
Šiuo periodu pupų pasėliuose ir vyksta ši kova dėl išlikimo. Todėl pirmas darbas, kurio vertėtų imtis, tai piktžolių naikinimas. Jei sudygus pupoms nenaudojote dirvinio veikimo herbicidų, tai dabar piktžoles naikinkite herbicidu „Basagran“ (1–2 l ha-1). Pasėliuose atsiradus miglinėms piktžolėms, joms naikinti naudojamas herbicidas „Fusilade forte“ (0,6–1,0 l ha-1). Į insekticido ir herbicido tirpalą įmaišomos ir mikroelementų trąšos „Wuxal Mo“ (0,5 l ha-1) + „Oligo Boron“ (1 l ha-1) arba „Boronia Mo“ (1–1,5 l ha-1), kurios suaktyvina augalų augimą ir gumbelinių bakterijų vystymąsi, dėl to augalai intensyviau apsirūpina azoto trąšomis.
Aprūpinti augalus drėgme ir bakterijomis
Siekiant, kad augalai tarpusavyje mažiau konkuruotų, jiems reikia duoti to, dėl ko augalai labiausiai varžosi. Drėgmės deficito, dėl gegužę gausiai iškritusių kritulių, dirvoje būti neturėtų arba jis stipriai sumažėjo, tad vertėtų pasirūpinti, jog pupų augalai pritrauktų bakterijas, fiksuojančias azotą iš atmosferos. Pastarosioms reikalingi didesni sacharozės, molibdeno ir fosforo kiekiai. Sacharozės kiekius intensyviausiai didina azoto trąšos, o šaknims priimti gumbelines bakterijas padeda molibdenas, fosforas ir kalis.
Tai, kaip aktyviai gaminsis amino rūgštys ir kaip efektyviai bus pasisavintas azotas, priklauso nuo sieros. Todėl jau dabar rekomenduojama tręšti pupų pasėlius azoto, sieros ir fosforo elementų turinčiais tirpalais, kurie padidins ne tik gumbelinių bakterijų skaičių augaluose, bet ir jų efektyvumą, fiksuojant atmosferos azotą. Tirpalas sudaromas naudojant „Thiomax Oil“ (2–3 l ha-1) + „Starmax Mn“ (1–2 l ha-1). Purškiant per lapus, augalai akimirksniu pasisavina minėtus elementus, todėl ir jų poveikis pasireiškia iš karto – pradeda daugėti gumbelinių bakterijų šaknyse.
Didesnės šaknų masės formavimąsi ir išskirtinai didesnio skaičiaus gumbelinių bakterijų įsitvirtinimą šaknyse skatina fosforą atpalaiduojančios bakterijos, kurias galima išpurkšti ant dirvos, naudojant „Biomas Grow“ (0,1 l ha-1). Jei dirva pakankamai drėgna, jau po 5 dienų galima matyti didesnę augalų šaknų masę ir daugiau gumbelinių bakterijų – pastarosios tuo metu dar intensyviai auga. „Biomas Grow“ sudėtyje esančios bakterijos yra sporų pavidalo, todėl jas galima išpurkšti kartu su augalų apsaugos produktais (herbicidais, insekticidais) ir su mikroelementų trąšomis. Bakterijų nauda augalo šaknų sistemos formavimuisi ir geresnei mitybinei aplinkai yra jaučiama visos augalo vegetacijos periodu, vis tik, siekiant didesnio gumbelinių bakterijų skaičiaus, „Biomas Grow“ reikėtų išpurkšti ant pasėlių iki gegužės pabaigos.
Pupų augalams reikia apie 8 kg t-1 sieros. Sieros trąšas pupoms galima sunaudoti per kelis kartus, nuo sudygimo iki žydėjimo pradžios išpurškiant per lapus „Thiomax Oil“ (5–7 l ha-1) arba išberiant birias amonio sulfato (150–200 kg ha-1) trąšas. Birios amonio sulfato trąšos ypač tinka, jei dirvožemiuose mineralinio azoto kiekis yra mažesnis nei 40–50 kg ha-1. Jei dirvožemiuose azoto daugiau, tai dabartiniame augalų išsivystymo etape (III–IV organogenezės etapas) pakanka ir pasėlių tręšimų per lapus. Tiek purškiant pasėlius herbicidais, tiek tręšiant per lapus, į herbicidų darbinius tirpalus įmaišykite ir insekticidų: „Fastac 50“ (0,25 l ha-1) arba „Poleci Forte“ (0,125 l ha-1). Taip apsaugosite pasėlius nuo aršiausių gumbelinių bakterijų priešų – sitonų (gumbeliniai straubliukai).
Gegužės pabaigoje–pirmoje birželio pusėje pupų pasėliai pasieks V, VI ir VII organogenezės vystymosi etapus. Būtent nuo VI vystymosi etapo prasideda intensyvus pupų pasėlių augimas, kuomet formuojasi gemalinių žiedynų sudedamieji organai. Iki žydėjimo pradžios tinkamas laikas pupų pasėliuose panaudoti maitinamąjį tirpalą, kuris užtikrins sėkmingą augalų augimą ir vystymąsi likusios vegetacijos periodu. Tirpalas sudaromas naudojant „Actiflow COMBO“ (1 l ha-1) + „Boronia Mo“ (1 l/ha-1) + „Thiomax Oil“ (2–3 l ha-1) ir yra išpurškiamas per lapus.
Apsaugokime pasėlius nuo kenkėjų
Vienas svarbiausių ūkininkų darbų nuo žydėjimo pradžios yra apsaugoti pupų pasėlius nuo ligų, kenkėjų ir užtikrinti intensyvų jų augimą. Didesnę žalą pupų pasėliams padaro kenkėjai, ypač amarai. Todėl pupų pasėlius insekticidais purškiame tiek profilaktiniais tikslais, tiek ir siekiant sunaikinti kenkėjų sankaupas ant augalų. Žydėjimo pradžioje vertėtų purkšti pasėlius augalų apsaugos produktais: fungicidas „Signum“ (0,5 kg ha-1) + insekticidas „Fastac“ (0,25 l ha-1). Pupos – ilgos vegetacijos augalai, todėl pasėlių žydėjimo pabaigoje turi būti atliekamas antras purškimas fungicidu „Signum“ (0,5 kg ha-1) + ilgo poveikio kontaktiniu insekticidu „Mavrik“ (0,2 l ha-1). Tai padės apsaugoti augalus nuo žalingiausių ligų ir kenkėjų visos pupų vegetacijos periodu.
Pupų auginimas gerina dirvožemį
Yra paskaičiuota, kad pupų auginimas būna pelningas, jei iš hektaro vidutiniškai prikuliama apie 3,2–3,5 t grūdų. Kai kurie ūkiai, net esant žemesniems jų derliams, pupas vis dėl to sėja, nes gautą nuostolį kompensuoja po pupų pasėtų kviečių derlius ir per ne mažiau kaip dvejus ar trejus metus stipriai padidėjęs humifikacijos proceso našumas dirvožemyje.
Siekiant padidinti šį našumą ir bendrą sėjomainos produktyvumą, rekomenduojama ūkiuose auginti ankštinius javus, tarp jų ir pupas. Geriausias rezultatas pasiekiamas, jei pupos auginamos karbonatingų sunkesnių priemolių ir molių dirvožemiuose. Be to, ir pupų derlingumas juose būna daug aukštesnis (5–7 t ha-1) nei kitų rūšių dirvose.
Iš dabartinių pupų veislių aprašų matome, kokį didelį derlingumo potencialą turi ši augalų rūšis. Pavyko nustatyti, kad pupas auginant aukšto našumo žemėse ir gausiau jas patręšus, pupos gali išauginti 6–8 t ha-1 sėklų ir dar sukaupti 10 –12 t ha-1 lapų, stiebų ir šaknų sausųjų medžiagų. Iš minėto kiekio sausųjų medžiagų gali susiformuoti net 3 t ha-1 humuso, o tai labai pagerina sunkių žemių tinkamumą kitiems kultūriniams augalams. Molio dirvožemiuose, kuriuose humuso yra virš 2,5 proc., pupų auginimas pagal savo ekonominį efektyvumą neturi konkurentų.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122