Rūgščioje dirvoje prasčiau pasisavinamos maistinės medžiagos, silpniau vystosi augalų šaknys ir antžeminė augalo dalis. Dėl per didelio rūgštingumo sutrinka dalies naudingųjų mikroorganizmų veikla ir fermentų aktyvumas dirvoje.
„Netolygūs pasėliai, silpnai besivystančios šaknys ar prastas atsakas į tręšimą gali paskatinti įtarimus, kad dirva – per rūgšti. Vis dėlto tokie požymiai dar nėra diagnozė: augalai panašiai gali reaguoti ir į užmirkimą, suslėgimą ar maistinių medžiagų trūkumą, dirvos šarmėjimą. Patikimiausi įrodymai sprendimui – profesionalūs dirvožemio tyrimo metodai ir tiriamojo lauko būklę apibūdinantys dirvos mėginiai paimti remiantis tyrimų metodikomis“, – pataria Linas Agro Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Ji pabrėžia, kad vienas mėginys iš atsitiktinės vietos gali neatskleisti viso lauko situacijos. Be to, būtina įvertinti ne tik pH rodiklį, bet ir dirvožemio granuliometrinę sudėtį, organinių medžiagų, kalcio bei magnio kiekį.
Rūgštingumą sumažinti gali padėti kalkinimas: jis neutralizuoja rūgščiąsias trąšų liekanas, slopina radionuklidų ir sunkiųjų metalų patekimą į augalus, teigiamai veikia fizines dirvos savybes. Tai, anot ekspertės, puiki priemonė stabdanti dirvos degradavimą. Planuojant dirvų kalkinimą patartina atlikti dirvožemio tyrimus, įvertinti augalų poreikius ir pasirinkti tinkamą kalkinę medžiagą.
Pasak G. Pšibišauskienės, kalkinti dirvą rekomenduojama kuomet dirvos pH yra mažesnis nei 5,6. Tačiau ji pabrėžia, kad vienos visiems laukams tinkamos pH ribos nėra – dalis augalų jautriai reaguoja ir į mažesnį rūgštingumą.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro rekomendacijose pateikiamas augalų skirstymas pagal jautrumą dirvožemio rūgštingumui. Kviečiams, cukriniams runkeliams, dobilams, liucernoms, pupoms ir žirniams orientacinė mažiausio tinkamo pH riba yra 6,1–6,5. Mažiau jautriems kukurūzams, miežiams, daugeliui miglinių žolių, taip pat ir rapsams – nuo 5,6 iki 6,0. Bulvės, rugiai, lubinai ir avižos gali gerai augti ir rūgštesnėje dirvoje, kurios pH – ne mažesnis nei 5,1–5,5.
„Jei dirva – per rūgšti, joje augantiems augalams tampa sunkiau pasisavinti net ir makroelementus – azotą, kalį, fosforą, sierą, sunkiai prieinami tampa ir kai kurie mikroelementai, pavyzdžiui, molibdenas. Itin rūgščiuose dirvožemiuose, kurių pH – mažiau nei 5, padaugėja judriojo aliuminio, kuris gali pažeisti šaknis. Tuomet pasėliai prasčiau panaudoja dirvožemyje esančias maistines medžiagas, drėgmę, o papildomos trąšos ne visada išsprendžia augimo problemas“, – teigia agrotechnologijų ekspertė.
Ji papildo, kad dirvos rūgštėjimas gali pabloginti ir jos struktūrą bei biologines savybes. „Pupiniams augalams ypač svarbios sąlygos gumbelinių bakterijų veiklai: nepalanki dirvožemio reakcija gali riboti biologinį azoto fiksavimą. Todėl dirvos pH turi būti vertinamas kartu su kitais derlingumo rodikliais“.
Aiškinantis, kokios priežastys gali lemti dirvožemio rūgštėjimą, mokslininkė pamini jo kilmę, sudėtį ir karbonatingojo sluoksnio gylį. Pasak jos, ši problema itin aktuali dalyje Vakarų, Rytų ir Pietryčių Lietuvos laukų. Teigiama, kad kai natūralūs karbonatai slūgso giliau, viršutiniuose dirvos sluoksniuose nepakanka jų atsargų rūgštėjimui neutralizuoti.
„Su tuo susijusi ir klimato kaita: ji gali paspartinti dirvos rūgštėjimą ten, kur dėl pakitusio kritulių režimo didėja vandens prasisunkimas ir bazinių elementų išplovimas. Gausūs krituliai iš šaknų zonos pašalina kalcį ir magnį, todėl mažėja dirvožemio gebėjimas neutralizuoti rūgštėjimą. Tačiau šis poveikis nėra vienodas absoliučiai visiems laukams: jį lemia dirvos sudėtis, vandens režimas, iš dalies – ir ūkininkavimo praktika“, – sako G. Pšibišauskienė.
Pernelyg gausiai naudojant amonio azoto turinčias trąšas ar karbamidą, dirvožemyje vykstančios azoto virsmo reakcijos gali didinti rūgštingumą. Be to, su derliumi iš lauko išnešama dalis kalcio ir magnio.
Kalkinės medžiagos – pagrindinis sprendimas, skirtas dirvožemio rūgštingumo neutralizavimui. Vis dėlto jų normos negalima parinkti vien tik pagal hektarų skaičių. Kaip paaiškina Linas Agro mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius, svarbu įvertinti pradinį ir siekiamą dirvos pH, jos gebėjimą priešintis reakcijos pokyčiams. Taip pat būtina atsižvelgti į kalkinių medžiagų reaktyvumą ir dalelių smulkumą. Anot eksperto, vienoda skirtingų produktų masė nebūtinai reiškia ir vienodą poveikį.
„Jei turime labai rūgščią dirvą ir reikalingas didelis bei ilgalaikis efektas, geriausia rinktis palaidas trupintas klintis, kurių frakcija – nuo 0 iki 16 mm dydžio. Žinoma, jų reikės daugiau – nuo 2 iki net 14 tonų į hektarą, priklausomai nuo pH lygio ir dirvožemio granuliometrinės sudėties, bet turime greitą ir ilgalaikį efektą, kuris gali tęstis 5–6 metus. Tačiau iššūkis – paskleisti jas iki sėjos, tai yra per gana trumpą laiką, nes dažnesni važiavimai į laukus gali pakenkti pasėliams“, – sako A. Lukoševičius.
Susiduriantiems su mažesniais rūgštingumo iššūkiais, specialistas rekomenduoja rinktis granuliuotas priemones: kreidą, kalkes, taip pat specializuotas trąšas. Pasak jo, tokių produktų išskirtinumas – greitas veikimas.
„Granulės ištirpsta ir pradeda veikti greitai, o pačių produktų normos – mažesnės nei palaidų klinčių. Tačiau ir jų kaina – didesnė. Granuliuotų priemonių veikimo efektas trunka iki 2–3 metų, o ir jas paskleisti galima ant augalų, praktiškai bet kuriuo metu, kai tik leidžia galimybės išvažiuoti į laukus. Be to, nereikia specialios įrangos – pakanka įprasto trąšų barstytuvo, kuris ir padeda paskleisti priemones“, – paaiškina A. Lukoševičius.
Svarstant apie galimus produktus, Linas Agro atstovas rekomenduoja rinktis palaidą „Trupintą klintį 0-16 mm“, jeigu norima reikšmingai keisti dirvos pH ir ilgam periodui. Svarstant apie granuliuotus produktus, galima rinktis granuliuotą kreidą SUPLACAL, gaminamą iš natūralios kreidos miltų. Šis produktas dirvoje veikia ypač greitai ir dėl to yra labai vertinamas ūkininkų. Ūkyje gali praversti ir granuliuotos kalkės SUPLAGRAN.
„Tarp pasirinkimų – ir granuliuota kreida su papildomais priedais: kalciu, magniu, huminėmis rūgštimis, siera. Ūkininkai gali rinktis granuliuotas kalcio sulfato trąšas „Kalcis + Siera Siarkogran“, taip pat granuliuotas kalcio–magnio trąšas „Kalcis + Magnis Suplamag“ arba granuliuotą kreidą su huminėmis rūgštimis BLACKCHALK. Pastarieji produktai ne tik gerina derliaus kokybę, bet ir teigiamai veikia dirvožemio struktūrą“, – pataria Linas Agro mikroelementų prekybos vadovas A. Lukoševičius.
Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.
Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.