Sėjamųjų žirnių agrotechnika 2021 metų pavasario pabaigoje

2021 05 24

Sėjamųjų žirnių agrotechnika 2021 metų pavasario pabaigoje

Nors Lietuvoje sėjamųjų žirnių biologiniai poreikiai klimato ir dirvožemio sąlygoms yra tenkinami gerai, tačiau, kaip rodo Lietuvos augalų veislių tyrimo stočių duomenys, gaunami vidutiniai derlingumo dydžiai (2,5-3,5 t ha-1) yra net 2 kartus žemesni, nei realiai galimi. Paanalizavę šiose stotyse nustatytus derlingumo dydžius matome, kad jose vidutiniškai prikuliamas 6-7 t ha-1 sėklų derlius. Pagrindinė žemo faktinio žirnių derlingumo priežastis – nepakankamai gera pasėlių priežiūra ir netinkamas jų augimo bei vystymosi per visą vegetacijos periodą valdymas. Tad šiame straipsnyje kalbėsime apie žirnių pasėlių priežiūros darbus 2021 metų (kai smarkiai vėlavo žirnių sėja) pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje, siekiant išauginti nors 4-5 t ha-1 žirnių sėklų žemesnio ar vidutinio našumo dirvose.

Pirmiausia, privalome išsiaiškinti faktiškai gaunamų žemų derlių biologines priežastis.

Pirma priežastis: žirnių pasėliams dažnai pritrūksta azoto. Žinome, kad žirnių sėklose yra 3,7-4,0 % azoto. Tik su 4-5 t ha-1 sėklų derliumi išnešama apie 160-180 kg ha-1 azoto, o kur dar azotas šiauduose bei šaknyse. Tačiau per pastaruosius 3-5 metus, kaip ir šį pavasarį, azoto dirvožemiuose yra gana mažai. Tai reiškia, kad būtina padidinti gumbelinių bakterijų darbo našumą, kad bent 65-75 % žirniams reikalingo azoto būtų gaunama iš gumbelinių bakterijų, įsikūrusių žirnių šaknyse. Jei dėl kokių nors priežasčių gumbelinės bakterijos blogai atlieka savo darbą, didesnio žirnių derlingumo tikėtis sunku. Žirnių šaknyse įsikuria Rhizobium Leguminosarum – šių bakterijų dirvožemyje privalo būti bent kritinė masė, kad kiekvieno žirnių augalo šaknynas turėtų su jomis tiesioginį kontaktą.

Kitas labai svarbus faktorius gumbelinių bakterijų kiekiui žirnių šaknyse yra augalams ir gumbelinėms bakterijoms lengvai prieinamas fosforo kiekis dirvožemyje. Būtent lengvai prieinamo fosforo kiekis dažnai tampa kritiniu faktoriumi, kuris nulemia mažą gumbelinių bakterijų kiekį šaknyse. Gumbelinių bakterijų įsitvirtinimą žirnių šaknyse galima paskatinti jų pasėlius prieš sėją  tręšiant bakterijomis praturtintomis NPK trąšomis BIO Mineral. Svarbiausia, kad šios trąšos sudėtyje turi didelį fosforo ir kalio kiekį, o jų sudėtyje esančios bakterijos daugiau nei 20 proc. padidina šių trąšų efektyvumą ir fosforo prieinamumą augalui, taip pat – ir gumbelinėms bakterijoms. Tai tiesiogiai turi ženklų poveikį didesniam gumbelinių bakterijų kiekiui augalų šaknyse, geresniam augalų aprūpinimui azotu visos vegetacijos metu, o tai ir nulemia didesnį augalų derlingumą.

Šiuo laikotarpiu, kai žirniai jau sudygę ir jų šaknys pasiruošusios priimti gumbelines bakterijas, šį procesą galima paspartinti išpurškiant žirnių pasėlius mikroorganizmais „Biomas Grow“ (0,1 l ha-1) kartu su insekticidu nuo gumbelinių straubliukų, kurių jau dabar gausu, ir mikroelementų trąšomis. Biomas Grow“ sudėtyje esantys mikroorganizmai atpalaiduoja dirvožemyje esančius netirpius fosforo ir kalio junginius, taip ženkliai pagerindami augalų mitybos sąlygas ir tuo periodu svarbiausio elemento fosforo – įsisavinimą. Taigi, dar ne vėlu padidinti gumbelinių bakterijų kiekį augalų šaknyse, taip padidinant ir žirnių pasėlių derlingumą.

Antra priežastis: patekusios į šaknyną bakterijos privalo iš augalo gauti pakankamai maisto – sacharido ir kai kurių kitų mikroelementų, o tai padaryti gali tik stiprūs žirnių augalai. Žirniai jautriausiai reaguoja į molibdeno (Mo) trūkumą. Jo dažniausiai trūksta rūgščiuose dirvožemiuose, kuriuose molibdenas mažai judrus, tad augalai jį sunkiai pasisavina. Lengvos granuliometrinės sudėties dirvose molibdeno taip pat būna mažiau nei sunkiuose dirvožemiuose. Pastebimai trūkstant ir kitų mikroelementų, gali pasireikšti neigiama įtaka žirnių augimui. Jei dirvožemyje kurio nors mikroelemento kiekis yra mažesnis nei vidutinis, reikia tręšti to mikroelemento trąšomis. Esant mažiau nei 0,3 mg/kg-1 Mo, 0,6 mg kg-1 B, 0,8 mg kg-1 Zn, 2,5 mg kg-1 Cu ir 50 mg kg-1 Mn, tikslinga pasėlius tręšti per lapus šių rūšių trąšų tirpalais. Įprastai ankstyvuose tarpsniuose žirnių pasėliai tręšiami boro, molibdeno ir sieros mišiniais:

  • „Boronia Mo(1,0–1,5 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1) arba
  • Oligo Boron(1,0 l ha-1) + „Ikar Mo(0,3–0,4 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1),
  • Į abu mišinius įdedame amino rūgščių „Microfert(1,0 l ha-1), kontaktinį insekticidą „Decis Mega(0,15 l ha-1) ir mikroorganizmus „Biomas Grow (0,1 l ha-1).

Iki žydėjimo žirnių pasėliai mikroelementų trąšomis tręšiami dar kartą, naudojant vieną iš šių mišinių:

  • Actiflow COMBO(1,0 l ha-1) + „Thiomax Oil(1,0–2,0 l ha-1) + „Yelia NPK(3,0 kg ha-1) arba
  •  „Oligo Ranau Plus(1,0 l ha-1) + „Thiomax Oil(1,0–2,0 l ha-1) + „Bratan Foliar“ (3,0 kg ha-1)

Mikroelementų naudojimas suaktyvina augalų augimą, fotosintezės intensyvumą ir gumbelinių bakterijų vystymąsi, dėl to augalai intensyviau apsirūpinami azotu, didėja augimo intensyvumas, gausėja gumbelių kiekis šaknyse.

Trečia priežastis: Per žemų derlingumo dydžių dar viena iš priežasčių yra netinkamas pasėlių valdymas (žiedinių pumpurų nunykimo proceso mažinimas) pirminėse jų vystymosi fazėse. Žinome, kad iš žirnio augalo pagrindinio stiebo kiekviename tarpubamblyje gali išaugti po vieną žiedinę kekę su dviem žiediniais pumpurais. Tačiau daugeliu atvejų viename stiebe susiformuoja 3-5 žiedinės kekės su 6-10 žiedinių pumpurų, iš kurių susiformuoja ankštys. Žirnių augalai gausiai šakojasi – priklausomai nuo to, iš kelinto lapo (nuo stiebo apačios) yra susiformavęs šalutinis stiebas, gali išaugti dar 2-3 žiedinės kekės. Žinant, kad iš pagrindinio stiebo gali išaugti net 2-4 šalutiniai ūgliai, galime dar priskaičiuoti mažiausiai 4-8 žiedines kekes arba 8-16 žiedinių pumpurų. Vadinasi, tik ant pagrindinio stiebo ir pirmos eilės šalutinių ūglių gali susiformuoti nemažiau 14-26 vnt. pumpurų, kurie vėliau galėtų tapti ankštimis. Tačiau tokį kiekį ankščių normaliame žirnių pasėlyje išaugina tik 10-15 % augalų, o absoliuti jų dauguma tesugeba išauginti tik 4-6 vnt. arba apie 25 % nuo bendro jų kiekio. Mes, kaip ir kiti žirnių tyrėjai, analizavome šio reiškinio priežastis. Analizės išvados tokios: pirmiausia apie 35-50 % žiedinių pumpurų užuomazgų nunyksta dar pirminėje jų vystymosi stadijoje. Dažniausiai jie nunyksta gegužės pabaigoje-birželio pradžioje ir paprastai ūkininkams gali būti sunku pastebėti šį didžiausią žiedpumpurių išretėjimą. Antra, apie 8-12 % pražydusių žiedpumpurių nesugeba apsivaisinti ir jie nunyksta nepalikę ankšties. Trečia, apie 10-15 % susiformavusių anksčių nepasiekia brandos. Ketvirta, iš 8 ankštyje susiformavusių sėklų užuomazgų brandą pasiekia tik apie 4-6 vnt. Rusijos, Švedijos bei Lenkijos mokslininkai mano, kad generatyvinių organų nunykimą daugiausia nulemia tiek nepalankios oro sąlygos bei dirvožemių fizikinių savybių faktinė būklė žirniams augant, tiek ir mineralinių elementų, tokių kaip fosforas, kalis, siera, azotas, boras, molibdenas ir geležis, trūkumas augalo audiniuose. Pradėkime nuo fosforo, kuris tiek tiesiogiai skatina žirnių šaknų sistemos vystymąsi, tiek augalų šakojimąsi, tiek ir žiedpumpurių susidarymą. Tačiau fosforas, kaip ATF (adenozintrifosfatas-vienas pagrindinių makroenergetinių junginių) pagrindinis elementas, yra dar labiau reikalingas gumbelinių bakterijų veiklai surišant atmosferos azotą su vandeniliu ir sukuriant NH3, kuris toliau įtraukiamas į organinių junginių sintezę.

Vadinasi, planuoto žirnių derlingumo – 4-5 t ha-1 negausime be gausaus pasėlių patręšimo fosforo kalio trąšomis prieš sėją ir be tręšimo per lapus augimo eigoje. Boras ir geležis yra taip pat nepakeičiami elementai ir žirnių, ir gumbelinių bakterijų augime bei gyvybinėje veikoje. tent dėl šių elementų bei fosforo trūkumo augalo audiniuose ir nunyksta žiediniai pumpurai. Molibdenas daug svarbesnis gumbelinėms bakterijoms nei žirniams. Molibdeno trąšomis žirnius tręšiame per lapus.

Žirnių pasėlių augalų apsauga. Žirnių auginimo praktika rodo, kad piktžolės, žaladariai ir ligos, jei pasėliai nuo jų laiku neapsaugomi, jų derlingumą gali sumažinti 40-60 %. Augalų apsaugos sistemą sudaro agrotechninių bei cheminių priemonių kompleksas, siekiant iš esmės sumažinti piktžolių, kenkėjų bei ligų plitimą pasėliuose.

Žirniai sudygsta vėliau nei pagrindinių rūšių piktžolės, tad konkurencija su piktžolėmis būna žema. Žirnių sėja baigta ir daugumoje laukų jie jau sudygę. Todėl rekomenduojame pasirinkti herbicidus, naudojamus žirniams sudygus, kuomet galima sunaikinti beveik visas pasėliuose sudygusias piktžoles, nepriklausomai nuo gamtinių sąlygų. Vienas naujausių sprendimų sudygusioms dviskiltėms piktžolėms naikinti yra herbicidas „Corum(1,0 l ha-1), kurį galima naudoti žirnių pasėliuose nuo dviejų lapelių tarpsnio iki devynių ar daugiau tarpubamblių pailgėjimo tarpsnio (BBCH 12-39). „Corum, naudojamas kartu su „Dash“ (1,0 l ha-1), puikiai naikina visas pasėliuose sudygusias piktžoles. Pasėliuose atsiradus miglinėms piktžolėms, joms naikinti naudojamas ypač efektyvus herbicidas Fusilade forte(0,6–1,0 l ha-1), kuris išskirtinai švelniai veikia kultūrinius augalus. Tiek purškiant pasėlius herbicidais, tiek ir tręšiant per lapus, į darbinius tirpalus rekomenduojame įmaišyti ir insekticidų: „Kaiso(0,15 l ha-1), „Decis Mega(0,15 l ha-1) arba „Mavrik(0,2 l ha-1). Taip apsaugosite pasėlius nuo aršiausių gumbelinių bakterijų priešų – sitonų, dar vadinamų gumbeliniais straubliukais. Žirnių pasėliuose dažniausiai paplitusios šios ligos: žirnių askochitozė, žirnių miltligė, žirnių netikroji miltligė ir žirnių šaknų puvinys. Nuo šių žalingiausių ligų ūkininkams rekomenduojame žirnių pasėlius purkšti fungicido „Signum“ (0,5 kg ha-1) ir fungicido „Mavrik(0,2 l ha-1) mišinio tirpalais. Purškimo laikas – pasirodžius ligų požymiams.

 

Andrius Lukoševičius, AB „Linas Agrotechnologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas, VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką