Vasarinių javų pasėlių priežiūros darbai liepą

2017 07 05

Vasarinių javų pasėlių priežiūros darbai liepą

Birželio pabaigoje atliktų vasarinių javų pasėlių biometrinių įvertinimų duomenys (faktinis pasėlių tankumas ir galimas varpos vidutinis produktyvumas) rodo, kad šiemet didžiosios vasarojaus pasėlių dalies būklė yra gera ir net šiek tiek viršija derlingiausių Lietuvoje 2015 m. atitinkamas reikšmes.

Tiesa, nei 2015, nei 2017 metais vasarojaus pasėlių tankumas nebuvo pasiekęs optimalių reikšmių. Jos yra tokios: vasarinių kviečių – 5,5-6,5; vasarinių miežių – 6,0-7,0; vasarinių kvietrugių – 5,0-6,0, avižų – 4,5-5,5 mln. vnt. ha-1 produktyvių stiebų, priklausomai nuo dirvos našumo lygio. Našesnėse dirvose pasėlių tankumas beveik visada susiformuoja didesnis, o žemesnio našumo – mažesnis. Šio straipsnio paskirtis - aptarti priežiūros darbus liepos mėnesį, siekiant padidinti vasarinių javų pasėlių produktyvumą.

Pasėlių būklė

2015 metais javų derlingumo aukštas reikšmes lėmė didesnis varpų produktyvumas, kuris savo ruožtu priklauso nuo grūdų kiekio varpoje ir nuo 1000 grūdų masės. Ir šiais metais vasarinių javų varpose yra daugiau grūdų užuomazgų nei daugiamečiai vidurkiai. Tam teigiamos įtakos turėjo aukštas sėklų daigumas, ilgesnis krūmijimosi tarpsnis, kurio metu susiformavo gemalinės varpos su didesniu varpelių kiekiu jose. Be to, dėl palankių oro sąlygų birželio mėnesį (pakako ir šilumos, ir drėgmės) labai gerai išsivystė žiedynai varputėse. O tai lėmė aukštą apsivaisinimo laipsnį, o tuo pačiu ir didesnį grūdų kiekį varpose.

Šią vasarą būtų galima išauginti ir sunkesnius grūdus. Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad visą liepos mėnesį turėtų vyrauti nuosaikiai šilti ir lietingi orai, kurie būna palankūs sausųjų medžiagų kaupimui grūduose. Labai tikėtina, kad turėsime aukšto produktyvumo varpas: vasarinių kviečių – 1,3-1,4; vasarinių miežių – 1,0-1,1; vasarinių kvietrugių – 1,25-1,35, avižų – iki 1,2 g svorio. Matyt, ir šiais metais aukštesnį derlingumą labiau lems ne optimalus pasėlio tankis, o daug produktyvesnės javų varpos. Be abejo, vasarinių javų pasėlių faktinis produktyvumas (pasėlių tankis ir varpos produktyvumas) labai priklausys nuo dirvožemių našumo ir taikomos agrotechnikos. Didelę įtaką būsimam derlingumui ir grūdų kokybei taip pat turės orų sąlygos rugpjūčio mėnesį. Visi gerai prisimename, kiek iš mūsų atėmė 2016 metų rugpjūčio mėnesio ypač lietingi orai javapjūtės metu.  

Vasariniai kviečiai

Pasėlių įvertinimas rodo, kad vasariniai kviečiai nepasiekė galimo optimalaus tankumo. Pirmą kartą jų pasėliai išretėjo gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, kai dėl užsitęsusios sausros nunyko nemaža dalis šalutinių stiebų, kurie nesugebėjo išauginti nuosavų šaknų. Antrą kartą pasėliai praretėjo birželio antroje pusėje, kai pagrindiniai stiebai išaugino paskutinį lapą ir stipriai užtemdė silpnesnius ir žemesnius savo „kaimynus“. Debesuotų orų sąlygomis ir esant aukštesnių augalų šešėliui, dar nunyko apie 7-12 % produktyvių stiebų. Taigi, liepos pradžioje žemesnio nei vidutinio našumo žemėse vasarinių kviečių pasėlių tankumas tebuvo 4,5-5,0, o vidutinio bei aukšto našumo žemėse – 5,0-5,5 mln. vnt. stiebų ha-1. Labai gerai, kad šiais metais dėl nevisiškai suprantamų priežasčių vasariniai kviečiai yra žemesni ir jų stiebai storesni nei įprastai. Tokie pasėliai yra atsparesni stipresniam išgulimui. Tiesa, apie galimą pasėlių išgulimą jokiu būdu negalima pamiršti (augimo reguliatoriai reikalingi), nes lietingi ir mažai saulėti liepos orai mažins natūralų pasėlių atsparumą šiam reiškiniui.

Pasėlių jau nesutankinsime, tačiau susiformavusį pradinį varpų aukštesnį produktyvumą būtina realizuoti. Ypač reikėtų saugoti dabartiniu metu susiformavusių grūdų didesnį kiekį varpose. Būsimam vasarinių kviečių derlingumui didelę įtaką turi grūdų masės rodiklis. Jei 1000 grūdų masė padidėja 1 g, tai derlius hektare padidėja 150-170 kg. 1000 grūdų masė tiesiogiai priklauso tiek nuo veislių savybių, tiek nuo agrotechnikos. Senesnių veislių grūdai buvo smulkesni – 36-39 g, o naujesnių veislių jie „pasunkėjo“ net iki 39-43 g. Tačiau net tos pačios veislės pasėliuose grūdų masė gali būti skirtinga, nes ji priklauso nuo orų sąlygų, dirvožemių našumo, auginimo technologijų intensyvumo.

Šių metų liepos orai žada būti palankūs grūdų masei kauptis. Jeigu pasėliai gausiai patręšti, taikyta efektyvi augalų apsauga, labai tikėtina šią vasarą išauginti „sunkesnius“ grūdus, kurių 1000 grūdų masė būtų ne mažesnė nei 40 g. Gali pasiekti ir 43 g ribą. Reikia tik neužmiršti daugkartinių tręšimų per lapus. Tikime, kad šią vasarą išauginsime grūdus, kurių masė bus bent 5-10 % didesnė nei 2016 m.

Kaip įprasta tokiais atvejais, į pagalbą pasitelkiame tręšimus per lapus. Ilgametė patirtis rodo, kad vasarinių kviečių tręšimai per lapus ekonomiškai pasiteisina net esant vaškinei brandai. Vadinasi, per liepos mėnesį jų pasėlius per lapus galima tręšti 3-4 kartus. Pirmą kartą juos tręšiame po išplaukėjimo ir iki žydėjimo pradžios. Liepos pirmąjį dešimtadienį ankstyvos sėjos vasariniai kviečiai, ypač pietiniuose rajonuose, jau buvo ir išplaukėję, ir peržydėję. Tačiau rytiniuose šalies rajonuose, taip pat vėlyvos sėjos laukuose dar tik prasideda vasarinių kviečių plaukėjimo tarpsnis. Be to, laiko tarpas tarp pagrindinių stiebų išplaukėjimo ir šalutinių stiebų būna net 6-8 dienos. Augintojai šio skirtumo dažniausiai nepastebi ir atlikdami pasėlių priežiūros darbus vadovaujasi pagrindinių stiebų augimo tarpsniais. Jeigu vasarinių kviečių dar netręšėte per lapus, darykite tai dabar. Darbinį tirpalą ruošiame: karbamidas (5-10 kg ha-1) + Yelia NPK (2-4 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1). Kitas variantas: Bratan Foliar (3-5 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1) + karbamidas (5,0-10 kg ha-1). Tręšimo tikslas yra stimuliuoti apsivaisinimo procesą, ypač šalutinių ūglių varpose, kuriose dažnai ir silpniau, ir vėliau išsivysto žiedynai varputėse. O mums labai svarbu, kad jos būtų produktyvesnės ir įneštų didesnę dalį į bendrą pasėlių derlingumą.

Antrą kartą pasėlius tręšiame, praėjus 7-10 dienų po pirmojo tręšimo (vandeninga branda), siekdami išsaugoti varputėse grūdų užuomazgas ir pagreitinti sausųjų medžiagų kaupimą juose. Darbinį tirpalą ruošiame iš: karbamido (20 kg ha-1) + Bratan Foliar (2-3 kg ha-1). Galima įdėti ir kitų rūšių biostimuliatorių.

Trečią ir ketvirtą kartą tręšiame tik karbamido (30-40 kg ha-1) tirpalais. Tikslas -  padidinti grūdų masę ir baltymų kiekį juose.

Gamybinių bandymų duomenys rodo, kad šie trys-keturi tręšimai per lapus padidina vasarinių kviečių derlingumą apie 1,5-2,0 t ha-1. Be to, labai pagerėja grūdų kokybė, o tai leidžia gauti ir aukštesnę kainą parduodant derlių. Tręšimas per lapus yra ekonomiškai efektyviausia pasėlių priežiūros priemonė liepos mėnesį.

Trys-keturi tręšimai per lapus padidina vasarinių kviečių derlingumą apie 1,5-2,0 t ha-1. Be to, labai pagerėja grūdų kokybė, o tai leidžia gauti ir aukštesnę kainą parduodant derlių.

Purškimai pesticidais. Vėlyvos sėjos vasarinių kviečių laukuose dar nesibaigė žydėjimo procesas. Žydėjimo viduryje atliekamas purškimas nuo vienos pavojingiausių ligų – varpų fuzariozės: pasėlius reikia nupurkšti fungicidų mišiniu: Librax (0,7 l ha-1) + Juventus (0,5-0,7 l ha-1) arba Librax (0,7 l ha-1) + Orius (0,8-1,0 l ha-1). Į fungicidų tirpalą įmaišoma PAM Sito Plus arba Hiwelt (0,1-0,2 l ha-1), o esant reikalui ir insekticidų.

Vasariniai miežiai, kvietrugiai ir avižos

Bendras šių rūšių javų pasėlių plotas mūsų šalyje beveik prilygsta vasarinių kviečių pasėlių plotui. Iš minėtų javų rūšių ūkininkai didesnį dėmesį skiria tik vasariniams miežiams. Apie 25 % vasarinių miežių pasėlių auginami pagal intensyvias technologijas, o likusi dalis – pagal tausojančias. Tuo tarpu apie 50 % vasarinių kvietrugių auginama pagal tausojančias technologijas, o apie 5-10 % – pagal intensyvias. Dažniausiai tai būna jų sėkliniai pasėliai arba pasėliai, kurių grūdai skirti parduoti perdirbimui. Likusi vasarinių kvietrugių dalis auginama pagal ekstensyvias technologijas.

Avižos Lietuvoje vis dar yra „užmirštų“ javų grupėje, nors jų grūdai savo savybėmis daug kur lenkia miežius ar kvietrugius. Mes tik nemokame jų turimų savybių išnaudoti. Dėl to ir didesnė avižų pasėlių dalis auginama pagal ekstensyvias technologijas.

Šių metų vasara yra labai palanki avižų ir vasarinių kvietrugių augimui. Dėl to mes siūlome liepos pirmą dekadą šių rūšių javų pasėlius patręšti per lapus makroelementų ir mikroelementų trąšų tirpalais. Labai tiktų karbamidas (10-20 kg ha-1) + Bratan Foliar (3-5 kg ha-1). Žinoma, nepamirštame ir fungicidų.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką