Vasarinių rapsų auginimo technologijų pokyčiai žemesnio našumo žemėse (antra dalis)

2018 02 27

Vasarinių rapsų auginimo technologijų pokyčiai žemesnio našumo žemėse (antra dalis)

Pirmoje šio straipsnio dalyje rašėme apie vasarinių rapsų vietą sėjomainų rotacijose ir geriausius jų priešsėlius, aptarėme dirvožemių parinkimą bei jų paruošimą sėjai, supažindinome ūkininkus su AB „Linas Agro“ siūlomomis veislėmis ir jų savybėmis. Pradėjome kalbėti apie vasarinių rapsų tręšimą. Buvo pateikta lentelė su duomenimis – kiek vasariniai rapsai pasisavina iš dirvožemio mineralinių elementų. Pasinaudokite ja, jei norėsite sužinoti, kiek iš dirvos „išnešama“ maistinių elementų su planuojamu išauginti vasarinių rapsų derliumi. Toliau aptarsime tręšimo ir rapsų sėjos klausimus.

Maisto elementai: kiek ir dėl ko

Gerai žinome, kad vasarinių rapsų tręšimo normos tiesiogiai priklauso tiek nuo planuojamo jų derlingumo, tiek nuo dirvožemio savybių. Bandymų duomenys ir ūkių patirtis rodo, kad galime naudotis šiais skaičiais: dirvožemiuose, kurių našumas įvertintas 42–50 boniteto balų, galima prognozuoti 3,0–4,0 t ha-1 vasarinių rapsų derlingumą; 35–42 balais įvertintuose dirvožemiuose galime išauginti 2,5–3,0 t ha-1; žemo našumo žemėse (28–35 balai) tikėtina išauginti 2,0–2,5 t ha-1; o labai žemo našumo dirvose (-1 derlingumu.

Dauguma ūkininkų naudoja balansinį trąšų poreikio apskaičiavimo metodą: į dirvožemius įnešame tiek trąšų, kad juose esančių maistinių elementų kiekis kompensuotų jų sąnaudas formuojant pasėlį (iki derliaus nuėmimo). Žinoma, taip apskaičiuotos tręšimo normos kartais koreguojamos. Dažniausiai tai daroma su fosforo ir kalio trąšomis. Fosforo trąšų normas dažniau padidiname, o kalio sumažiname. Didesnė dalis kalio į dirvožemį grįžta su užartais šiaudais, pelais ir šaknimis. Tuo tarpu nemaža dalis fosforo (su kalciu ir magniu) sunaudojama dirvožemio struktūros granulėms formuotis. Iš šių dalelių fizikinių savybių ir spalvos ryškumo galime net vizualiai testuoti fosforo kiekį žemėje. Ypač jis bus reikalingas šį pavasarį, kai dirvožemiai beveik praradę savo struktūrą. Nepadidinus kalkinimo ir fosforo trąšų normų, bus sunku atkurti dirvos struktūrinius agregatus.

Struktūringose žemėse beveik visada išauginami daug didesni augalų derliai. Dirvožemių struktūrinės granulės yra patikimiausia ilgalaikė saugykla augalų maistiniams mineraliniams elementams. Be to, nereikėtų užmiršti, kad dirvožemiuose, kurių reakcija įvertinta pH 5,3–5,6, vasarinių rapsų vidutinis derlingumas būna didesnis net 0,75–1,05 t ha-1, palyginus su dirvomis, kurių pH reikšmės įvertintos žemiau 4,8–5,0. Derliaus priedo vertė (260–355 EUR ha-1) ne tik visiškai kompensuoja dirvožemių kalkinimo sąnaudas, bet ir dar sukuria šiek tiek pelno. Dėl to dirvų kalkinimas šį pavasarį ne tik padidins rapsų derlingumą, bet ir sudarys sąlygas pagreitinti dirvožemio struktūringumo atkūrimą.

Dėl 2016–2017 metais buvusių ypač lietingų orų šį pavasarį dirvose yra mažai mineralinio azoto bei sieros. Pirmieji tyrimai rodo, kad žemo našumo žemėse faktiniai azoto kiekiai neviršija 20–35 kg ha-1 rodiklių, arba 25–30 kg mažiau už daugiamečius vidurkius. Išvada viena, būtina didinti balansiniu būdu apskaičiuotas azoto normas bent 30 kg ha-1, o sieros – 10–15 kg.

Prieš augalų sėją paskleidžiama visa norma fosforo ir kalio trąšų. Azoto trąšas antžeminiu būdu paskleidžiame per du kartus: pirmą kartą 40 % šių trąšų „atiduodame“ prieš rapsų sėją, o antrą kartą (40 %) išberiame augalų butonizacijos viduryje. Likusioji 20 % azoto trąšų dalis skiriama daugkartiniams tręšimams per lapus, iš kurių svarbiausi yra: 10 dienų prieš žydėjimą ir ankštaroms susiformavus. Be to, po 5 kg ha-1 karbamido įmaišome į augimo reguliatorių, mikroelementų, fungicidų, insekticidų bei biostimuliatorių darbinius tirpalus. Tai sustiprina jų efektyvumą ir dar sumažina užsimezgusių ankštarų augale ir sėklų ankštarose natūralaus nunykimo mastus.

Sėjos laikas

Tai – labai svarbi vasarinių rapsų auginimo technologijos dalis, kuri apsprendžia ir augalų brandos laiką, ir būsimą sėklų derlingumą. 2011–2013 metais Kėdainių ir Raseinių rajonų ūkiuose buvo atliekami gamybiniai bei ekspediciniai tyrimai – nagrinėta vasarinų rapsų sėjos laiko įtaka pasėlių tankumui ir derlingumui. Jų duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Vasarinių rapsų sėjos laiko įtaka pasėlių tankumui ir sėklų derlingumui

Šiuliauskas 2011–2013 m.

Sėjos laikas (mėnuo, diena) Vidutinio našumo žemės Žemo našumo žemės Labai žemo našumo žemės
pasėlio tankumas, vnt. augalų m-2 sėklų derlius, t ha-1 pasėlio tankumas vnt. augalų m-2 sėklų derlius t ha-1 pasėlio tankumas vnt. augalų m-2 sėklų derlius, t ha-1
04.21-30 84,2 3,54 109,5 2,39 130,0 1,81
05.01-10 81,4 3,37 97,8 2,34 119,2 1,74
05.11-20 74,3 2,65 90,5 1,88 99,8 1,60
05.21-31 71,2 2,28 85,2 1,64 87,3 1,49

Iš pateiktų 1 lentelėje duomenų matome, kad vasariniai rapsai nėra tokie „abejingi“ dirvožemių našumui, kaip paprastai manoma. Antai, rapsai, pasėti gegužės 01–10 dienomis, vidutiniškai išaugino tokį derlių: vidutinio našumo žemėse – 2,28–3,54; žemo našumo – 1,64–2,39 ir labai žemo našumo – 1,49–1,81 t ha-1. Analizuojant derlingumo dydžius, matome, kad didėjant dirvožemių našumui, auga ir sėjos laiko svarba. Vadinasi, šį pavasarį, esant laiko stygiui, paskutiniams sėjos terminams reikėtų palikti labai žemo našumo dirvas. Dar norime patarti – nebijokite galimo žemo derlingumo. Pateikiame pavyzdį: prikūlėte tik 1,2 t ha-1 sėklų, jų vertė bus apie 410 eurų, kurių tikrai pakaks kompensuoti auginimo sąnaudas. Jums lieka subsidijos už pasėlius + geras priešsėlis vasariniams miežiams.

 

Nuo sėjos laikos priklauso vasarinių rapsų pasėlio tankumas, brandos laikas ir būsimas derlingumas. Sėjos laiko svarba auga, didėjant dirvožemio našumui. Šį pavasarį, esant laiko stygiui, paskutiniams sėjos terminams reikėtų palikti labai žemo našumo dirvas.

Sėklų normos

Jų dydžiai tiesiogiai priklauso nuo dirvožemių našumo lygio ir nuo planuojamo pasėlio tankumo. Primename, kad, norint išauginti planuojamo tankumo pasėlį, po sėjos privalo sudygti bent 10–20 % daugiau augalų nei jų reikia brandos pabaigoje. Juk visada dėl įvairių priežasčių (pvz. spragės ir kiti kenkėjai bei ligos) dalis augalų vegetacijos metu žūsta. Auginimo technologijoms intensyvėjant, nunykusių augalų kiekis per vegetacijos periodą mažėja. Tad orientacijai reikėtų prisiminti šiuos skaičius: po sudygimo iki pjūties intensyvių technologijų pasėliuose vidutiniškai nunyksta 8,0–12,0; tausojančių – 10–15, ekstensyvių –15–20 % augalų.

Vasarinių rapsų sėklų norma skaičiuojama pagal šią formulę: Y= 100 x T x m/ a x b. Čia: Y – vasarinių rapsų sėklų norma, kg ha-1; T – pageidaujamas pasėlio tankumas po sudygimo, mln. vnt. augalų ha-1 (0,8–1,4); m – 1000 sėklų masė, g (3,5–4,0 g); a – lauko daigumas, % (70–85 %); b – dirvožemio drėgmės režimo koeficientas*.

Dirvožemių drėgmės režimo koeficientas:*

  1. Permirkusi dirva                               0,85;
  2. Padidėjusios drėgmės režimo          0,95;
  3. Optimalios drėgmės režimo             1,00;
  4. Sumažėjusios drėgmės režimo        0,95;
  5.  Perdžiūvusi dirva                              0,85.

Skaičiuojant sėklų normas, svarbiausia yra žinoti, kokio tankumo pasėlius norime išauginti. Antai, labai žemo našumo dirvose (iki 28 boniteto balų) būtina pasiekti net 125–140 vnt. augalų m-2 tankumo pasėlius. Tokių pasėlių augalai gali išauginti tik iki 25–35 ankštarų augale, o vienoje ankštaroje vidutiniškai būna 12–14 sėklų. Tokiu atveju vidutinis vieno augalo produktyvumas gali būti 1,5–1,7 gramai, o vidutinis pasėlio biologinis derlingumas galėtų siekti 1,5–1,8 t ha-1. Žemo našumo žemėse (28–35 boniteto balai) vasarinių rapsų pasėlių tankumas privalo būti ne mažesnis kaip 95–125 vnt. augalų m-2. Vienas augalas turėtų subrandinti 35–55 ankštaras, o kiekvienoje jų būti apie 13–14 vnt. sėklų. Žemesnio nei vidutinio našumo žemėse (35–42 boniteto balai) optimalus vasarinių rapsų pasėlių tankumas turėtų būti 80–95 vnt. augalų m-2, ankštarų kiekis augale – 55–75 vnt. m-2, o sėklų ankštaroje – 14–16 vnt. Nurodyti vasarinių rapsų pasėlių struktūros parametrai yra realūs, jei augintojai nepažeidžia pagrindinių agrotechnikos reikalavimų. Prieš sėjant vasarinius rapsus derėtų gerai susipažinti su savo laukų dirvožemių savybėmis.

Paskutinėje straipsnio dalyje rašysime apie vasarinių rapsų pasėlių priežiūros darbus.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką