Vasarojaus sėja: kada sertifikuotos sėklos atneša pelno?

2021 04 15

Vasarojaus sėja: kada sertifikuotos sėklos atneša pelno?

 Sėjos laikas. Lietuvoje prasidėjo vasarojaus sėja. Balandį sėjami visų rūšių (migliniai ir pupiniai) vasariniai javai, cukriniai runkeliai, vasariniai rapsai, kukurūzai bei įvairios žolės, sodinamos bulvės. Lengvesnėse dirvose vasarojaus sėja prasidėjo dar kovo pabaigoje, kai vidutinė oro temperatūra pakilo iki 8-140C. Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad visą balandį dienomis vyraus nuosaikiai šilti (8-15 0C), o naktimis vėsūs orai. Bus ir kritulių, ir šalnų, stipresnės sausros nelaukiama. Teoriškai tokie orai yra tinkamiausi vasarojaus sėjai.

Migliniai ir pupiniai javai yra kilę iš pietryčių Europos ar vakarų Azijos vidurio (38-43 laipsnių platumos). Palyginimui: Lietuva yra Vidurio Europos šiaurėje, nuo minėtos platumos nutolusi 900-1200 kilometrų. Nors per ilgą laiką selekcininkai pastebimai pakeitė minėtų augalų biologines savybes, genetinė atmintis yra ilgalaikė, o tai reiškia, kad jiems palanki ankstyvesnė sėja, nei leidžia mūsų šalies klimato sąlygos.

Norint pasiekti maksimalų galimą avižų ir vasarinių kviečių vidutinį derlingumą, dabartinėmis klimato sąlygomis jų sėją reikėtų užbaigti iki balandžio 15 dienos. Viena jos vėlavimo diena potencialų šių javų rūšių derlingumą sumažina 115-135 kg ha-1. Šis dėsningumas galioja ir atvirkštine tvarka: paankstinus sėją viena diena, derlingumas padidėja 115-135 kg ha-1. Šį pavasarį daug laimėjo tie ūkininkai, kurie vasarinius kviečius bei miežius pasėjo dar kovo pabaigoje. Auginantys šias kultūras aukštesnio našumo dirvožemiuose turi realią progą prikulti apie 1,5-2,0 t ha-1 daugiau derliaus nei tie, kurie sėjo balandžio viduryje. Pastebima, kad, didėjant dirvožemių našumui ir intensyvėjant auginimo technologijoms, didėja ir sėjos datos ankstinimo efektyvumas. Tiesa, sėjos laikas turi mažesnės įtakos vasarinių miežių derlingumui. Viena sėjos vėlavimo diena šį rodiklį sumažina 65-80 kg ha-1. Panašiai vėluojant sėjai kinta ir vasarinių kvietrugių derlingumas.

Pastaruosius 25 metus vykstantys klimato pokyčiai vasarojaus sėją leidžia pradėti bent 10 dienų anksčiau ir pasiekti didesnį (apie 1,0-1,3 t ha-1) vidutinį vasarinių javų derlingumą. Ilgalaikė bandymų ir ūkinės praktikos patirtis rodo, kad iki balandžio 15 dienos reikėtų užbaigti sėjamųjų avižų, vasarinių miežių salyklo gamybai ir vasarinių kviečių sėją. Tuo tarpu cukrinių runkelių, vasarinių miežių pašarui, lubinų ir pupų sėklai, vasarinių rapsų ir sėjamųjų žirnių sėją rekomenduojama užbaigti iki balandžio 20 dienos. Dar ilgiau, iki balandžio 25 dienos, galima užtęsti bulvių sodinimą, vasarinių kvietrugių, pašarinių pupų bei kukurūzų grūdams sėją. Iki gegužės pradžios siūloma užbaigti ir kukurūzų silosui sėją. Grikiai sėjami, pasibaigus šalnų pavojaus terminui.

Pasėlių tankumo planavimas. Tankiausius pasėlius (iki 6,5-7,5 mln. ha-1) našesnėse dirvose gali suformuoti vasariniai miežiai ir vasariniai kviečiai. Tiesa, tokio tankumo pasėliai ūkiuose įprastai randami labai retai. Net ir pasėjant didesnius sėklų kiekius, vasarinių kviečių ar miežių pasėliai dėl įvairių priežasčių išretėja ir ūkiuose vyrauja 4,5-5,5 mln. ha-1 tankumas. Avižos ir vasariniai kvietrugiai paprastai sėjami į žemesnio našumo dirvas, todėl ir jų pasėlių tankumas svyruoja apie 4-5 mln. ha-1. Produktyvus pasėlių tankumas didele dalimi priklauso nuo sėklų lauko daigumo ir krūmijimosi intensyvumo. Tarp vasarinių miglinių javų būtent vasariniai miežiai pasižymi ir aukščiausiu (75-85 %) sėklų lauko daigumu, ir intensyviausiu produktyviu krūmijimusi (2,5-2,8). Jei vasariniai kviečiai pagal sėklų lauko daigumą (75-80 %) beveik prilygsta vasariniams miežiams, tai pagal produktyvų krūmijimąsi nuo jų atsilieka (2,0-2,5). Dar silpniau krūmijasi vasariniai kvietrugiai (1,5-2,2) ir sėjamosios avižos (1,35-1,50), o silpniausiai – belukštės avižos (1,15-1,30). Be to, jos ne tik silpnai krūmijasi, bet ir pasižymi mažesniu sėklų lauko daigumu (65-75 %).

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pasėliams augant per retai ne visiškai išnaudojamas dirvožemio potencialas, o per tankiai – nuostoliai būna dar didesni, nes pritrūksta saulės energijos ir jie tiesiog išgula. Todėl didelį dėmesį rekomenduojama skirti sėklų išsėjimo normoms optimizuoti. Pirmiausia, reikėtų priimti sprendimą sėjai naudoti tik pirmos kokybės klasės sėklas.

Renkantis naują veislę patariama ją pirmiausia išbandyti savame ūkyje. Taip pat – organizuoti tikslines ekskursijas į augalų veislių tyrimo stotis. Čia galima gauti kur kas daugiau informacijos nei pateikiama reklaminiuose kataloguose – sužinoti ir stipriąsias, ir silpnąsias veislių savybes, susipažinti su atskirų veislių auginimo agrotechniniais ypatumais, įsigilinti į sertifikuotų sėklų pranašumus ir palyginti su savame ūkyje išaugintų sėklų savybėmis.

Sėklinių grūdų auginimas (dauginimas) galimas tik aukštos sanitarinės būklės ir našumo dirvožemiuose, kurie pasižymi gerai sureguliuotu drėgmės režimu ir yra pakankamai aprūpinti maistiniais mineraliniais elementais. Auginimo agrotechnika – moderni, o žemės paruošimas sėjai – tradicinis. Taip gaunama žaliava sertifikuotoms sėkloms ruošti. „Dotnuva Seeds“ sėklų ruošimo fabrikas gerai aprūpintas reikiama aparatūra, o darbuotojai – aukštos kvalifikacijos. Čia iš kruopščiai selekcininkų atrinktų naujausių ir Lietuvos klimato sąlygomis geriausiai augančių bei derančių veislių ruošiamos visos populiariausių vasarinių augalų sėklos. Ruošiamų veislių sąrašas yra iš tiesų gausus:

  • Vasariniai kviečiai: Fllipen“, „Kapitol“, „KWS Collada“, „Quintus“;
  • Vasariniai miežiai: Laureate“, „Milford“, „KWS Fantex“, „Klarinette“;
  • Vasariniai kvietrugiai: „Puzon“;
  • Avižos: „Montrose“, „Scorpion“;
  • Žirniai: „Respect“, „Ingrid“, „Manager“;
  • Pupos: „Fuego“, „Vertigo“;
  • Grikiai: „VB Nonai“;
  • Soja: „Abelina“;
  • Vasariniai rapsai: „Fenja“, „Lagonda“, „Majong“, „Contra CL“, „Cultus CL“ ir kt.;
  • Kukurūzai: „Agirax“, „Coryphee“, „Lapriora“, „Scorpion“, „SM Pomerania“ ir kt.;
  • Įvairūs sideraliniai augalai ir pašarinių žolių mišiniai.

Skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje jau dabar sertifikuotos sėklos būtų pelningos 40-50 % javų ir kitų augalų rūšių žemėse, kurių sukultūrinimo lygis pasiruošęs priimti šias sėklas. Tačiau sertifikuotų sėklų vartojimas dar yra per žemas (apie 22 % nuo bendro pasėlių ploto).

Mūsų nuomone, pirmiausia reikia paruošti išsamią informaciją apie šioms sėkloms tinkamas sąlygas – kuo tiksliau nurodyti būtinus dirvožemio savybių ir augalų auginimo technologijų pokyčius, kurie leistų realizuoti naujos kartos veislių sėklose sukauptą genetinę informaciją. Tuomet net ir vizualiai galima pamatyti, kaip aukščiausios kokybės sertifikuotos sėklos gali pakeisti pasėlių būklę ir derlingumo rodiklius. Šį teiginį patvirtina ir 2018–2020 metais aukšto našumo dirvose (> 47 balų) atliktų gamybinių ir ekspedicinių bandymų, kuriais buvo siekiama aukštos kokybės žieminių ir vasarinių kviečių sėklų efektyvumą skirtingo tręšimo fonuose, duomenys. Pirmajame tręšimo fone kviečiai buvo tręšiami N175 P60 K90 tręšimo norma, o antrajame N220 P90-100 K120-150. Pirmajame tręšimo fone variante su pirmos kokybės klasės ūkine sėkla, vidutinis grūdų derlingumas buvo: žieminių kviečių – 8,1, o vasarinių kviečių – 6,9 t ha-1. Antrajame tręšimo fone – atitinkamai 9,2 ir 7,6 t ha-1. Pasėlių, gautų iš sertifikuotų sėklų, vidutiniai derlingumo dydžiai buvo: pirmajame tręšimo fone žieminių kviečių 8,8, o vasarinių kviečių 7,7 t ha-1. Antrajame tręšimo fone – atitinkamai 10,3 ir 8,5 t ha-1. Manome, kad papildomai gautų duomenų komentuoti nebūtina, nes bendra išvada „be optimalios pasėlių mitybos visų kitų agrotechninių veiksnių efektyvumas būna daug žemesnis yra gerai žinoma.

Šį pavasarį reikėtų išplėsti pupinių javų ir kukurūzų grūdams pasėlius. Pupas sėjame tik aukštesnio našumo dirvose ir parenkame vieną iš modernių auginimo technologijų (žiūrėkite rekomendacijas). Tuo tarpu žirnius ir kukurūzus grūdams sėjame į žemesnio našumo žemes, kuriose jie pajėgūs ekonomiškai konkuruoti su kitais čia auginamais grūdiniais augalais (kviečiais, rugiais, kvietrugiais, miežiais, avižomis ar vasariniais rapsais) ir taip padidinti augalininkystės ekonominį efektyvumą. Be abejo, žirniams ir kukurūzams reikalinga didesnė dirvožemių aeracija, palyginti su kviečiais, kvietrugiais, avižomis ar vasariniais rapsais. Taip pat jie yra reiklesni dirvožemių reakcijai nei minėtos augalų rūšys. Todėl patikimiausia žirnius ir kukurūzus sėti priesmėlių ar lengvų priemolių dirvose, neužmirštant jas pakalkinti („Nordkalk), jei dirvų reakcija nesiekia pH 5,5.

Primename, kad žirniai ir kukurūzai visuomet labai teigiamai reaguoja į organinių junginių kiekio didėjimą dirvose. Jie visada būna derlingesni, jei priešsėlių šiaudai paliekami lauke, o po priešsėlio nukūlimo pasėjami tarpiniai pasėliai žaliajai trąšai. Šios augalų rūšys yra ne tik ekonomiškai efektyvesnės (didesnis derlingumas, aukštesnės supirkimo kainos) už čia auginamas kitas javų rūšis, bet  ir daug intensyviau gerina dirvožemių savybes.

 

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agrotechnologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas 

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką