Vėlyvos sėjos vasarinių miežių pasėlių priežiūra: ką reikia žinoti?
Įvadas. Miežių grūdai turi didelę paklausą pasaulio rinkose, o Lietuvoje pagal grūdų eksporto apimtis jie užima antrąją vietą po kviečių.
Miežiai (Hordeum sativum L.) priklauso miglinių šeimos (Poaceae) Hordeum genčiai, kuri skirstoma į 28 rūšis. Iš jų tik viena – sėjamieji miežiai (Hordeum sativum L.) – yra sukultūrinta ir turi du porūšius: dvieiliai (Hordeum distichon) ir daugiaeiliai (Hordeum polistichon), pastarieji dar turi ir šešiaeilių formą (Hordeum hexastichon).
Lietuvoje dažniausiai auginami vasariniai dvieiliai miežiai, o iš žieminių jų formų daugiausia pasėjama daugiaeilių. Dvieilių vasarinių miežių varpos yra ilgos, jų žiedynų centrinėje ašyje yra net 14–18 aukštų, kuriuose yra po du narelius. Kiekvienas iš jų suformuoja po vieną varpelę, kurioje būna vienas grūdas, taigi bent teoriškai iš viso varpoje gali susiformuoti iki 28-36 grūdų.
Tačiau įprastai Lietuvos ūkiuose dėl mažesnio dirvos našumo ir trumpesnės krūmijimosi tarpsnio trukmės, susiformuoja trumpesnė – 11-13 aukštų – žiedynų centrinė ašis, kuri turi 22-26 narelius. Tokiu atveju vidutinis grūdų kiekis varpoje gali siekti iki 22-26, tačiau dažniausiai šeimos ūkiuose iki javų pjūties varpoje išlieka 19-24 grūdai. 1000 grūdų masė, priklausomai nuo augimvietės sąlygų ir veislės savybių, gali siekti 45-55 gramus. Grūdų cheminė sudėtis: baltymų 10-14 %, krakmolo 60-65 %.
Dabartinių veislių vasarinių miežių šiaudas trumpas, šaknų sistema nors nėra masyvi, tačiau Lietuvos sąlygomis pasiekia 45-60 cm gylį ir gali aprūpinti augalus drėgme net ir per ilgesnes sausras. Senesnėje literatūroje visada buvo pabrėžiama informacija apie silpną vasarinių miežių šaknų sistemą. Iš tiesų ji yra silpnesnė tik už avižų ir rugių, tačiau prilygsta kviečių bei kvietrugių šaknų sistemai. Juk silpnokai patręšti augalai, kurie pasižymi tokiu trumpu vegetacijos periodu ir yra auginami žemesnio ar vidutinio našumo žemėse, negalėtų išauginti 4,0-5,5 t ha-1 grūdų, jei šaknys būtų silpnos. Našesnėse dirvose ūkiai be didesnių sąnaudų išaugina ir 6-8 t ha-1 vasarinių miežių grūdų.
Tarp Lietuvoje auginamų javų, vasariniai miežiai yra atspariausi sausroms. Senesnės kartos ūkininkai kartais sako, kad vasariniai miežiai gebėjimu išgyventi be vandens šiek tiek panašūs į kupranugarius, pastarieji be vandens iškenčia 20 dienų, o miežiai – 10-15 dienų. Vasariniai miežiai priklauso kultūrinių augalų grupei, kuri yra mažiau jautri aplinkos pokyčiams ir kuriai reikia mažiau trąšų bei pesticidų vidutiniam derliui išauginti. Be to, vasariniai miežiai gerai toleruoja sėjos vėlinimą. Dėl to tausojančio tipo šių grūdų auginimo technologijos tenkina naujų ES programų reikalavimus. Šių metų sudygusių vasarinių javų pasėlių įvertinimas parodė, kad būtent vasarinių miežių pasėliai šiuo metu yra ir tolygiausiai sudygę, ir geriausios būklės, palyginti su kitais vasariniais migliniais javais.
Veislių pasirinkimas. Straipsnio autorių nuomone, pasirenkant veisles, didesnį dėmesį reikėtų skirti jų atsparumui ligoms ir kenkėjams, gebėjimui iš dirvos geriau įsisavinti drėgmę ir maistinius elementus. 2021 metų pavasarį AB „Linas Agro“ savo partneriams siūlė šias veisles:
- „KWS Fantex“. Vokietijos selekcijos salyklinio tipo veislė, registruota Lietuvoje 2017 m. Vidutinio ankstyvumo, atsparumas išgulimui – 9 balai, 1000 grūdų masė 52 g, branda – vidutinio ankstyvumo; vidutinis augalų aukštis 73 cm. Grūdų kokybė: 11,4 % baltymų ir 63 % krakmolo. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 8,46 t ha-1 grūdų derlingumas, kuris buvo 104,8 %, lyginant su standartinių veislių derliaus vidurkiu. Atsparumas miltligei (Erisyphe graminis) įvertintas 8-9 balais. Atsparumas juostuotajai, tinkliškajai ir rudadėmei dryžligėms buvo vertintas nuo 5,5 iki 9 balų.
- „Klarinette“. Prancūzų selekcijos veislė, registruota Lietuvoje 2020 m. Kokybės klasė – pašarinė. Vidutinio brandos ankstyvumo, augalų aukštis 78 cm, 1000 grūdų masė 53 g. Tyrimų metais gautas vidutinis 6,35 t ha-1grūdų derlius arba 107,9 %, lyginant su standartinėmis veislėmis. Veislė labai atspari visoms lapų ligoms. „Klarinette“ veislės atsparumas miltligei ir dryžligėms visuose Augalų veislių tyrimų skyriuose buvo įvertintas vidutiniškai 7-9 balais. Kitų ligų pažeidimų nenustatyta. Tyrimų metais gautas vidutinis 6,35 t ha-1grūdų derlius. Grūduose buvo nustatyta 12 % baltymų ir 63 % krakmolo.
- „Laureate“. Jungtinės Karalystės selekcijos salyklinio tipo vidutinio ankstyvumo veislė, pripažinta populiariausia veisle 2020 metais. Augalų aukštis – 72 cm. Atsparumas išgulimui 8 balai. 1000 grūdų masė 55 g. Veislės tyrimo metais gautas vidutinis 9,11 t ha-1 grūdų derlius. „Laureate“ labai atspari dryžligei, miltligei, atspari rinchosporiozei. Grūduose vidutiniškai buvo nustatyta 11,4 % baltymų ir 63,2 % krakmolo.
2021 metais pavasaris į Lietuvą atėjo 15-20 dienų vėliau nei daugiamečiai vidurkiai, tiek pat vėlavo vasarojaus, taip pat – ir vasarinių miežių, sėja. Ūkininkų, konsultantų ir mokslo darbuotojų reakcija į šį faktą yra įvairi, nors vyrauja nusivylimo reakcija. Manome, kad sėjos vėlavimas nėra gerai, bet ir nėra taip blogai, kaip „pranašauja“ ekspertai ir žiniasklaida. Tai rodo Estijos ir Suomijos atvejis. Palyginus su Lietuva, šiose šalyse pavasario pradžia taip pat vėluoja 15-20 dienų, tačiau išaugina beveik panašaus lygio derlių. Čia reikėtų detalesnio geografinio-biologinio paaiškinimo, tačiau jį praleisime, nes ūkininkai žino šias tiesas. Svarbiausia kokybiškai ir laiku atlikti pasėlių priežiūros darbus. Be to, laiką skaičiuojame nuo faktinės pavasario pradžios, o ne kalendorine data. Nors sėjos vėlavimas turės neigiamą įtaką derliui, tačiau žymiai mažesnę, jei pavasario pradžia būtų savalaikė.
Pasėlių priežiūros darbai. Vasariniai miežiai ne tik pasėti, bet ir tolygiai sudygę. Prasidėjo optimalus laikas herbicidų naudojimui. Nors vasariniai miežiai gerai arba patenkinamai stelbia piktžoles, jos daro didelę žalą, todėl rekomenduojama purškimą herbicidais baigti prieš augalų krūmijimosi pabaigą. Šio pavasario vasarinių miežių pasėlių reikmėms AB „Linas Agro“ ūkininkams siūlo naudoti ypač populiarų herbicidų mišinį dviskiltėms piktžolėms naikinti – „Cleave“ (0,8 l ha-1) + „Nufarm MCPA“ (0,6 l ha-1). Šis herbicidų mišinys naikina labai platų piktžolių spektrą, be to, veikia greitai. Į minėtą herbicidų tirpalą rekomenduojama įmaišyti ir fosforo turinčių trąšų, ir mitybos sąlygas gerinančius mikroorganizmus „Wilis NPK“ (2 kg ha-1) + „Biomas Grow“ (0,1 l ha-1). „Wilis NPK“ turi greitą poveikį intensyvesniam augalų šaknų formavimui, nes fosforas yra energijos šaltinis augaluose. „Biomas Grow“ mikroorganizmai dirvožemyje esančius netirpius fosforo ir kalio junginius paverčia į augalams lengvai prieinamą formą, taip gerindami jų mitybos sąlygas per visą augalų vegetaciją. „Biomas Grow“ mikroorganizmai paplinta augalų šaknų zonoje, didina šaknų masę ir efektyvumą, gerina dirvos struktūrą, drėgmės išlaikymą, taip užtikrindami geresnes augimo sąlygas ir didesnį derlingumą. „Biomas Grow“ mikroorganizmai fiksuoja ir atmosferos azotą, per sezoną jo sukaupia dirvožemyje ne mažiau kaip 20 kg ha-1. Atliekant pilnavertį ankstyvą pasėlių purškimą, visam sezonui galima pagerinti augalų augimo sąlygas:
- „Cleave“ (0,8 l ha-1) + „Nufarm MCPA“ (0,6 l ha-1) + „Wilis NPK“ (2 kg ha-1) + „Biomas Grow“ (0,1 l ha-1)
Vienaskiltės piktžolės naiknamos vėliau, kai iš gilesnių dirvožemio sluoksnių sudygsta ir tuščioji aviža. Vienaskiltės piktžolės naikinamos naudojant „Axial“ (0,6-0,9 l ha-1).
Ūkininkai dažnai į herbicidų darbinį tirpalą įmaišo insekticidų, trąšų ir netgi augimo reguliatorių.
Dažniausiai sutinkami kenkėjai vasarinių miežių pasėliuose. Augalų apsaugos kataloguose nurodomi šie miežių kenkėjai: amarai, tripsai, ilgakojai uodai (Tipula spp.), spragšių ir grambuolių lervos, žiemkentinės (želmeninės) muselės (Delia coarctata), minamusės (Agromyza spp.), švedinės muselės (Oscinella frit), balniniai gumbauodžiai (Haplodiplosis marginata), raudonkrūtiniai ir paprastieji lemai (Oulema melanopus, O. gallaeciana), nematodai, šliužai. Pirmieji žaladariai vasarojaus pasėliuose pasirodo dar prieš jiems sudygstant, o miežiams dygstant jau galimas spragių bei švedinių muselių pasirodymas. Dažniausiai taip nutinka, kai nuo miežių dygimo ir iki 2-3 lapelių tarpsnio būna šilti saulėti orai.
Būtent 2021 m. gegužės antrą dekadą vasarinių miežių, pasėtų balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje, pasėliai buvo pažeisti spragių ir švedinių muselių. Spragės gali stipriai sukandžioti dar gležnus pirmuosius miežių lapelius, o tai iš esmės lėtina fotosintezės procesą ir tuo pačiu stabdo jaunų daigelių augimą bei vystymąsi. Švedinės muselės deda kiaušinėlius į pirmųjų lapelių lapamakštes, o iš jų atsiradusios lervutės maitinasi labai maistingais miežių daigelių meristeminiais audiniais (augimo kūgelis) ir taip sustabdo šio stiebelio tolimesnį augimą. Gerai tai, kad švedinių muselių invazija į pasėlius buvo trumpalaikė ir jos mažai pažeidė augalo šalutinius ūglius. Dėl to dažniau žūsta pagrindiniai augalo stiebai. Tuo tarpu dalis šalutinių ūglių išlieka, nes baigiasi švedinių muselių lervučių generacija. Pradiniais augimo tarpsniais taip pat galimas raudonkrūtinių lemų, pjūklelių bei amarų išplitimas, nors jų padaroma žala būna didesnė vėlyvesnėse augimo fazėse.
Ypač labai didelę žalą padaro tripsai, kurie į pasėlius ateina bamblėjimo tarpsnio pradžioje. Šie kenkėjai, kai suauga, deda kiaušinėlius į viršūninių lapų lapamakštes, o iš jų atsiradusios lervutės maitinasi būsimų lapelių užuomazgomis arba nukeliauja iki varpelių. Viena lervutė gali nukasti net iki 25-50 % būsimos varpos arba sunaikinti iki 6-12 būsimų grūdų. Ilgą laiką miežių augintojai pagrindinį dėmesį skyrė tripsų lervučių naikinimui naudojant sisteminio veikimo insekticidus, tačiau dabar vis didesnis dėmesys skiriamas tripsų suaugėlių naikinimui. Kenkėjų pažeisti augalai išaugina ir mažesnį, ir blogesnės kokybės grūdų derlių. Be to, dalis kenkėjų pereina į grūdų saugyklas, o tai nulemia grūdų kokybės mažėjimą ir jų laikymo talpose. Todėl cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimas yra būtinas. Efektyviausias kontaktinį veikimą turintis insekticidas yra „Mavric“ (0,2 l ha-1).
Dažniausios vasarinių miežių pasėlių ligos. Jau nuo daigų tarpsnio gali pradėti plisti tinkliškoji, rudadėmė, o vėliau ir juostotoji dryžligės, kurios plinta iki vaškinės brandos. Krūmijimosi pabaigoje-bamblėjimo pradžioje miežių pasėliuose pasirodo pirmieji miltligės, geltonųjų rūdžių ir rinchoporiozės požymiai. Miežiams išplaukėjus, galima rasti miežių septoriozės, juodųjų ir smulkiųjų rūdžių, varpų fuzariozės, miežių dulkančių kūlių bei skalsių pažeistų augalų.
Ligų daug ir jos įvairios. Jų paplitimo lygis bei daromos žalos laipsnis labai priklauso tiek nuo oro sąlygų, tiek nuo dirvožemio sukultūrinimo, tie ir nuo naudojamos agrotechnikos. Kovos priemonės su ligomis taip pat yra labai įvairios. Svarbiausios iš jų yra veislių atsparumas ligoms, optimali sėjomainos rotacija, kurioje būtini tarpinių pasėlių laukai, tinkamas žemės dirbimas, aukštos kokybės sėklos.
Iš cheminių kovos priemonių su ligomis plačiausiai naudojami beicai, nes pačios pavojingiausios ligos plinta per sėklas. Vėliau pasėliai purškiami efektyviausiais fungicidais. Įprastai vasariniuose miežiuose fungicidai naudojami du kartus kartu su augimo reguliatoriumi, mikroelementų trąšomis bei fungicidu:
Pirmas purškimas atliekamas bamblėjimo pradžioje, kada pasirodo pirmieji ligų požymiai, kartu apsaugant pasėlius ir nuo pasėlių išgulimo ir skatinant augalų augimą:
- „Syrex“ (0,5 l ha-1) + „Leander“ (0,25 l ha-1) + „Medax Max“ (0,3 l ha-1) + „Actiflow MCZ“ (1,0 l ha-1) + „Bratan Foliar“ (3,0 kg ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1) arba
- „Syrex“ (0,5 l ha-1) + „Leander“ (0,25 l ha-1) + „Medax Max“ (0,3 l ha-1) + „Oligo Brava“ (1,0 l ha-1) + „Ubinas NPK“ (3,0 kg ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1)
Antras purškimas atliekamas vėliavinio lapo tarpsnyje iki pasirodant miežių akuotams:
- „Syrex“ (0,5 l ha-1) + „Mavric“ (0,2 l ha-1) + „Terpal“ (0,5 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (0,1 l ha-1) + „Yelia NPK“ (3,0 kg ha-1).
Pastarasis purškimas apsaugo augalus nuo vėliau plintančių ligų ir kenkėjų, ypač tripsų, nuo varpų lūžinėjimo brandos metu, paskatina augalų fotosintezę, metabolizmo procesus, kurie didina ir grūdų skaičių varpose, ir jų kokybę, ir bendrą grūdų derlingumą.
Siekdami gerinti dirvožemį, jame esantį humuso kiekį, mažinti patogenų išplitimą tiek dirvožemyje, tiek ir vėliau augančiuose pasėliuose, po miežių derliaus nuėmimo rekomenduojama prieš ražienų įterpimą, jas išpurkšti mikroorganizmų ir huminių rūgščių tirpalu:
- „Biomas Organic“ (0,1 l ha-1) + „Iperen Humic“ (2 l ha-1).
Šiaudai yra vertinga trąša ir puikus humuso šaltinis, todėl kviečiame panaudoti šį gamtos sukurtą turtą išmintingai.
Andrius Lukoševičius, AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Albinas Šiuliauskas, VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas