Žieminių javų pjūtis ir sėja 2021 metais

Pastaruosius penkerius metus nebuvo nė vieno sezono, kurio žemdirbiai nebūtų stipriai peikę, skelbę stichines nelaimes, kaltinę draudimo tarnybas, sausras, liūtis, ir, žinoma, pavydžiai žvelgę į kaimynus, kur palyja būtent tada, kada reikia. Tačiau ateina ruduo, o derliai vis gausesni ir gausesni. Tad aptarkime, kokį poveikį orai iš tiesų turi pasėlių kokybei ir prognozuokime šių metų derlių.

Karštų orų korekcijos žieminių javų derliui. Dabartinė vasara – jau ketvirta, kai vasara palanki arba beveik palanki žieminių javų vegetacijai ir jų derliams. Taip tikriausiai atsitiks ir 2021 metais. Pavasarį žiemkenčių vegetacijos atsinaujinimas vėlavo. Po to iki gegužės vidurio vyravo vėsūs orai su retais krituliais. Tačiau jų vystymasis tęsėsi, nors ir atsiliko nuo kalendorinio grafiko. Po to orų sąlygos pasikeitė kardinaliai. Gegužės pabaigoje pagaliau sulaukėme šilto lietaus. Orai dienomis sušildavo iki optimalaus 20–22 °C lygio. Žieminių javų pasėliai suvešėjo. Žieminiai kviečiai išplaukėjo pirmą birželio dekadą. Tuo metu jų pasėlių tankumas daugumoje laukų siekė 5,0–5,5 mln. ha^-1 produktyvių stiebų, varpos buvo net ilgesnės nei 2018–2020 metais. Birželio viduryje nebeliko nė vienos žieminių javų rūšies, kurių augalai nebūtų perėję apsivaisinimo proceso. Žiemkenčių būklė tada tikrai buvo gera, palyginti su daugiamečiais vidurkiais, o pasėliai optimalaus tankumo. Varpose buvo daugiau grūdų (44–49 vnt.), nei būna įprastai. Tada prognozavome, kad ir šią vasarą prikulsime panašius derlius kaip 2020 metais. Pataisas į mūsų prognozes atnešė karšti (> 30 °C) birželio ir liepos pirmųjų 2–3 savaičių orai. Karšti orai „privertė“ 8–12 h per parą užsidaryti lapų žioteles, o tai stipriai sulėtino fotosintezės produktyvumą. Grūdų masės priaugimas varpose per parą sumažėjo 45–65 procentais. Karštų orų sąlygomis varpos ir ypač jų akuotai greitai neteko žalios spalvos. Išbalę varpų akuotai nudažė balta spalva visą pasėlį. Šį reiškinį kai kurie ūkininkai suprato klaidingai – kaip augalų medžiagų apykaitos pabaigą – ir sustabdė tręšimus per lapus, kurie sukelia augalų žalinimo efektą. Kokį efektą būtų turėjęs šis pasėlių žalinimas, tiksliai nežinome, nes Lietuvoje dar niekada taip ilgai nesitęsė per karšti orai.

Javapjūtės laiko planavimas ir praktika. Pateikiame Jums mūsų prognozes, kokios datos numatomos atskirų javų bei rapsų technologinei brandai (pjūties pradžiai).

1 lentelė. Javų ir rapsų technologinės brandos (pjūties pradžios) prognozuojamos datos A. Šiuliauskas, 2021 m.

Augalų rūšis	Daugiametės  datos	2021 m.  prognozė
Javai
Žieminiai kviečiai	rugpjūčio 1–10	liepos 16–25
Žieminiai kvietrugiai	rugpjūčio 5–10	liepos 28 – rugpjūčio 5
Žieminiai rugiai	rugpjūčio 5–10	liepos 30 – rugpjūčio 5
Žieminiai miežiai	liepos 20–25	liepos 15–20
Vasariniai miežiai	liepos 27 – rugpjūčio 5	liepos 22–25
Vasariniai kviečiai	rugpjūčio 10–15	rugpjūčio 1–10
Vasariniai kvietrugiai	rugpjūčio 10– 15	rugpjūčio 1–10
Žirniai	liepos 25–31	liepos 23–25
Žieminiai rapsai	liepos 23–30	liepos 13–25
Vasariniai rapsai	rugpjūčio 15–25	rugpjūčio 10–15

 

Kūlimo eiga 2021 m. sezoną. Liepos pabaigoje jau baigėme kulti žieminius miežius, įpusėjome, o kai kuriuose ūkiuose jau ir baigiame žieminių rapsų kūlimą. Jau visoje Lietuvos kuliami žirniai ir ankstyvų veislių žieminiai kviečiai. Neteko girdėti, kad kuris nors ūkis būtų pasiekęs įspūdingų derlingumo rezultatų. Pagrindinė to priežastis – maža grūdų masė. Javapjūtės grafike privalome pirmumą skirti sėkliniams pasėliams ir jau iš anksto užsisakyti didesnius sertifikuotų sėklų kiekius. AB „Linas Agro“ siūlo įsigyti šias kruopščiai atrinktas žieminių kviečių veisles: „Balitus“, „Ada“, „Etana“ apvelta bakterijomis „Biomas Grow“, „Asory“, „Kena DS“, „Lakaja DS“, „Hallfreda“ ir hibridinę kviečių veislę „SU Hymalaya“.

Pirmieji kulti buvo pradėti žieminiai miežiai, kurie jau ilgokai neatgauna savo buvusios šlovės pagal prikuliamus derlius. Šią vasarą iš jų taip pat prikuliama vidutiniškai 5,0-7,0 t ha^-1 grūdų, priklausomai nuo dirvos kokybės ir pasirinktų auginti veislių. Šalies ūkiuose intensyviai kuliami žieminiai rapsai. Ankštarų augaluose buvo daug, bet karšti orai prieš laiką išdžiovino sėklas ir vidutinis derlingumas siekia apie 3,0–3,5 tonos. Labai sparčiai džiūsta ir vasarinių miežių grūdai. Jų varpos jau nulinkusios žemyn. Artėja jų kūlimo laikas. Žieminių kviečių ankstyvos brandos veislių pasėliai pradėti kulti liepos antroje pusėje. Liepos viduryje daug kur palijo, kai kur buvo liūtys su kruša ir suguldė pasėlius. Gerai tik tiek, kad liūtys praėjo siauru ruožu ir nuostoliai bus nedideli. Visi žinome, koks yra sinoptikų orų prognozių tikslumas. Niekas iš tikrųjų nežino, kokie orai bus rugpjūčio mėnesį. Lietingi orai gali tapti nemažu kliuviniu įsibėgėjusiems javapjūtės darbams. O tai, be abejo, ne tik sulėtins jos tempus, bet ir padidins galimus derliaus nuostolius.

Javapjūtės vėlavimas taip pat pastebimai mažina prikultų grūdų tiek komercinę, tiek sėklinę kokybę. Ypač pavojingas yra sėklinių grūdų savybių prastėjimas, nes nuo sėklinių grūdų kokybės stipriai priklauso būsimų pasėlių būklė bei jų produktyvumas. Mums būtina dar kartą įvertinti turimų javų sėklinių pasėlių būklę. Vertindami žieminių javų sėklinius pasėlius, jau galima nustatyti ir jų grūdų kokybę: gyvybingumo ir 1 000 grūdų masės rodiklius. Eidami per pasėlį, iš įvairių vietų nupjaukite po vieną augalą ir sudarykite pėdą iš 500–600 stiebų su varpomis. Iškulkite ir grūdus nusiųskite į laboratoriją. Analizės atliekamos per dvi tris dienas. Sėklų laboratorinį daigumą nustatyti dar per anksti, nes gausime per žemas reikšmes. Tačiau ir šis įvertinimas leis ūkininkams teisingiau atrinkti tuos pasėlius, iš kurių galima ruošti sėklinius grūdus. Sėklų gyvybingumo reikšmės neturėtų būti žemesnės kaip 96–99 procentai.

Gaunami derlingumai. Žinome, kad anksčiausiai subręsta tie javai, kurie pasėti lengvesnėse žemėse arba gamtos „nuskriausti“. Dėl to ir pirmųjų kūlimų grūdų derlingumo dydžiai yra tik vidutiniai. Taip pat abejojame ir pesimistinėmis prognozėmis, kad šios vasaros žieminių javų vidutinis derlingumas bus 1,5–2,5 t ha^-1 žemesnis nei 2020 m. vasarą. Taip, dėl karštų orų 1 000 grūdų masė yra 10–20 proc. mažesnė, tačiau faktinis pasėlių tankumas buvo net 8–12 proc. didesnis, o vidutinis grūdų kiekis (37,5 vnt.) varpoje viršija 2020 m. rodiklį (34,9 vnt.) 7,5 procento. Ne viskas šią vasarą buvo blogai. Mūsų nuomone, ir 2021 m. žieminių kviečių vidutinis derlingumas šalies mastu bus apie 5 t ha^-1 arba net didesnis.

Kombainų laukuose matome nemažai, o sėjamųjų, sėjančių tarpinius pasėlius, labai mažai. Mūsų patarimas: tarpinius pasėlius po žieminių rapsų ar žieminių javų reikia sėti iš karto po javų nukūlimo. Būtina sėti posėlinius tarpinius pasėlius tarp atsėliuojamų žieminių kviečių. Jei taip nuspręsite, jiems skirkite pirmumą javapjūtės grafike. Nustatyta, kad garstyčių ir ridikų mišinio pasėlis, išlaikytas po sudygimo tik 20–25 dienas, sumažina kviečių atsėliavimo žalą 65–70 proc., be to, beveik visiškai panaikina sudygusias pabiras, sukaupia 2,5-3,0 t ha^-1 SM.

 

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas