Žieminių kviečių sėja ir pirminė jų pasėlių priežiūra
Žieminiai kviečiai yra svarbiausi ir daugiausia auginami kultūriniai augalai Lietuvoje. Svarbiausi todėl, kad jų auginimas ūkininkams duoda daugiausia pajamų – apie 1000 eurų ha-1. Arba tai būtų 1,2 karto daugiau nei iš vasarinių kviečių ar kukurūzų, du kartus daugiau nei iš žieminių kvietrugių ar vasarinių miežių, tačiau 2,0–2,5 kartus mažiau nei iš žieminių rapsų ar cukrinių runkelių. Pagrindinis jų pranašumas, palyginti su kitais augalais, bent laikinai, yra neribota jų paklausa pasaulio rinkose. Antai, taip pat daug pajamų gauname pardavę bulves, kai kurių rūšių vaistažoles, prieskonius ar daržo augalus, tačiau mažai turime pirkėjų šių rūšių augalinei produkcijai.
Žieminių kviečių keliami reikalavimai klimatinėms sąlygoms ir dirvožemiams. Visos Lietuvos klimatinės sąlygos (vegetacinio periodo trukmė, vidutinė orų temperatūra bei kritulių suma per gegužės – spalio mėnesius) vertinama vidutiniškai arba gerai (bet ne labai gerai). Tačiau jos tenkina žieminių kviečių augimo bei brandos poreikius. Dvidešimties metų klimatinių sąlygų analizė rodo, kad per pastaruosius dvidešimt metų, tik treji metai buvo labai palankūs kviečių poreikiams šilumai bei drėgmei per visą vegetacijos periodą. Tai reiškia, kad rekordinių derlingumų išauginimo tikimybė yra žema ir retai atsitinkanti. Ir nebuvo nė vienų metų, kada dėl klimato kataklizmų vidutinis žieminių kviečių derlius sumažėjo dviem trečdaliais. Žinant, kad Lietuvoje vidaus rinkos poreikiams patenkinti pakanka 35 proc. metinio kviečių derliaus, tai net taip atsitikus „badas“ mūsų šaliai negrės. 2020–2021 m. vegetacinio periodo faktinės klimatinės sąlygos kaip iki šiol, taip tikriausiai ir toliau bus tik vidutinės. Dėl šios priežasties šį rudenį šalies ūkininkai privalo būti atidesni ruošdami žemes sėjai ir atlikdami sėjos darbus. Ir dar būti labai drausmingi, atlikdami pirminę pasėlių priežiūrą.
Dirvožemiai. Tarpukario Lietuvoje eiliniai valstiečiai nebuvo dideli žinovai, kaip vertinti žemės kokybę. Tarpusavyje kalbėdamiesi jie dažnai vartodavo terminus: daržo, kviečių ir pupų, miežių ir dobilų, avižų ir grikių bei pievų žemės. Kaip dabar reikėtų charakterizuoti kviečių ir pupų žemes? Tai aukšto sukultūrinimo bei didesnio už vidutines reikšmes našumo priemolių ar priesmėlių nudrenuoti dirvožemiai, kurių reakcija yra pH 6,0–7,0 ribose. Pakankamai apsirūpinę pagrindiniais augalų maistiniais mineraliniais elementais, o humuso juose būna ne mažiau kaip 2,2 procento. Turinčių tokias savybes dirvožemių našumas dažniausiai vertinamas apie 42–50 boniteto balų. Tačiau tokiose žemėse žieminių kviečių pasėjame tik iki 70 proc. bendro jų pasėlių ploto. Kita dalis žieminių kviečių sėjami į vidutinio (35–42 balų) našumo („miežių ir dobilų“) dirvas. Nesėkite kviečių į dirvas, kurių reakcija žemesnė nei pH 5,5 arba su silpnai veikiančiu drenažu. Kad išvengtumėte nepageidaujamų reiškinių žiemos metu, nepatariame sėti į šalnas „traukiančias“ žemes, tokias kaip durpžemiai ir lengvi priesmėliai.
Veislių pasirinkimas. AB „Linas Agro“ savo parteriams 2021 m. rudens sėjai siūlo šias veisles: „Balitus“, „Etana“, „Lakaja“, „Asory“, „Kena“, „Ada“ ir hibridinę „SU Hymalaya“. Šis veislių sąrašas tenkina ūkininkų poreikius tiek renkantis veisles pagal jų brandos laiką, derlingumą, kokybinius rodiklius, atsparumą žiemojimui, tiek ir tinkamumą auginti įvairaus našumo žemėse. Detalūs jų savybių aprašai pateikiami įmonės tinklalapyje www.linasagro.lt. Renkantis naujas veisles, pirmiausia reikia apsispręsti, ko tikimės iš naujos veislės: ar didesnio derlingumo, ar geresnio žiemkentiškumo, ar aukštesnės tolerancijos dirvožemių našumui ir kitoms jų savybėms, ar greitesnės brandos ir atvirkščiai, ar didesnio atsparumo ligoms, kenkėjams bei klimato kataklizmams, ar mažesnės reakcijos į sėjos laiką, ar siekį gauti norimos kokybės produkciją ir t. t. Jokia iki šiol sukurta žieminių kviečių veislė neturi visų išvardytų savybių komplekso. Todėl kiekvienas ūkininkas privalo pats pasirinkti 3–4 veislių kompleksą, atidžiai perskaitęs veislių aprašus bei atsižvelgęs į asmeninę patirtį. Javapjūtės laiko grafiko optimizavimo prasme labiausiai pasiteisina, kai apie 30 proc. ūkio kviečių pasėlių sudaro ankstyvos veislės, apie 50 proc. pasėlių skiriama vidutinio brandos laiko veislėms ir 20 proc. paliekama vėlyvoms veislėms. Primename, kad natūraliai aukšto derlingumo veislių nebūna. Derlingumo dydį lemia dirvožemio našumas ir pasirinkta auginimo technologija bei agrotechninė drausmė.
Agrotechnika. Sėjos laikas. Jis išlieka ties tradicinėmis ribomis (rugsėjo 10–25 d.) ir priklauso tik nuo klimatinių sąlygų pokyčio atskiruose šalies regionuose. Šiauriniuose ar rytiniuose šalies rajonuose sėją baigiame 3–5 dienomis anksčiau, o visoje kitoje teritorijoje vadovaujamės bendromis rekomendacijomis. Tačiau ankstyvesnė sėja yra mažesnė blogybė nei pernelyg vėla.
Išsėjimo normos. Šio rudens klimatinės sąlygos ir vasarą išaugintų sėklinių grūdų savybės įnešė šiek tiek sumaišties, nustatant optimalų žieminių kviečių išsėjimo normų dydį. Nemaža dalis ūkininkų naudoja padidintas (3,5–4,5 mln. ha-1) sėklų išsėjimo normas, jei jas skaičiuojame milijonais vienetų hektarui. Mūsų nuomone, apskaičiuojant sėklų išsėjimo normas, derėtų vadovautis tradiciniu metodu. T. y. naudoti sėklinių grūdų laboratorinį daigumą, planuojamo pasėlio pirminį tankumą (sudygusių augalų kiekis, praėjus 20 dienų po sėjos), prognozuojamus sėklų lauko daigumo ir krūmijimosi koeficiento reikšmes ir išsėjimo normas išreikšti sėklų kiekiu milijonais. 2018–2020 m. ūkininkai dažniausiai naudojo 3,0–3,5 mln. daigių sėklų išsėjimo normą ir kitais metais susiformavo beveik optimalaus tankumo pasėlius. Apie tai smulkiai esame rašę šiame portale. Šį rudenį, apskaičiavę sėklų išsėjimo normą, padidinkite ją 10 proc., jei norite apsidrausti nuo mums nežinomų lengvesnių sėklų įtakos lauko daigumui ar krūmijimosi intensyvumui.
Priešsėjinio tręšimo normos.
Priešsėjinis tręšimas. Tai sudėtinė žieminių kviečių bendros tręšimo sistemos dalis. Pati tręšimo sistema turi visą grupę skyrių ir vienas iš jų yra priešsėjinis tręšimas. Lenkų ūkininkai vadovaujasi rekomendacija, kad tiksliuosius tręšimo planus ekonomiškai tikslinga sudaryti, jei ūkyje vidutiniškai išauginama daugiau kaip 7–8 t ha-1 grūdų. Kitais atvejais tręšimo normos apskaičiuojamos paprastesniais metodais. Lietuvoje šią „prabangą“ taip pat naudoja tik turtingi ūkiai. Pas mus taip pat dažnai vyksta diskusijos – kokio dydžio ir kada fosforo ir kalio trąšų normas naudoti priešsėjinio tręšimo metu. Vieni siūlo prieš sėją naudoti tik apie 40–60 proc. bendros apskaičiuotos jų normos, kiti mano, kad reikėtų paskleisti visą normą. Aukštesnio nei 45 boniteto balų žemėse galima elgtis ir taip, ir taip. Tačiau žemesnio našumo dirvose geresnį trąšų efektyvumą gausime, jei prieš kviečių sėją išbersime visą apskaičiuotą fosforo ir kalio normą. Vienai tonai grūdų (kartu su šiaudais) išauginti skiriama 10–12 kg P2O5 ir apie 15 kg K2O. Azoto trąšų priešsėjinės normos turėtų sudaryti iki 15–25 kg ha-1.
Naudojamos trąšų rūšys. Priešsėjinis žieminių kviečių tręšimas prasideda dar ruošiant sėklinius grūdus sėjai. Sėklinių grūdų beicavimo metu, kada į beicavimo mišinį įmaišome įvairių biologiškai aktyvių trąšų. Dažniausiai prie beico yra įmaišomas trąšų kompleksas „Seednergy“ (1 l t-1), kuriame specialiai subalansuotos fosforo, kalio, magnio ir cinko trąšos. „Seednergy“ padeda sėkloms greičiau sudygti ir geriau įsišaknyti, paskatina daigų augimą ir vystymąsi, padeda javams greičiau krūmytis, padidina jaunų augalų atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms. Dabartinės klimatinės sąlygos tenkina „vidutinės“ reikšmės reikalavimus. Todėl prieš sėją, o dar geriau – sėjos metu, žieminių kviečių priešsėjiniam tręšimui pasirinkti „Bio Mineral“ kompleksines trąšas. Jų sudėtis yra NPK 7-20-30+2S su Bacillus megaterium (100 ml t-1) + Bacillus subtilis (100 ml t-1) priedais. Bacillus megaterium bakterijos išsiskiria labai stipriomis azoto fiksavimo iš aplinkos savybėmis ir jo kaupimu dirvožemyje, kuris tampa lengvai prieinamas augalams. Taip pat Bacillus megaterium netirpius fosforo junginius paverčia augalui lengvai prieinama forma, todėl padidina naudojamų trąšų efektyvumą. Bacillus subtilis skirtas gerinti dirvožemio struktūrai ir mineralinių medžiagų įsisavinimui, didinti augalų atsparumui stresinėms situacijoms ir skatinti augalo fiziologinius procesus. Bacillus subtilis bakterijos lengvai įsitvirtina šaknų sistemoje, išskiria daug biologiškai aktyvių medžiagų ir taip dirvožemyje mažėja patogenų gyvybingumas. Bakterijos dėl didelio aktyvumo sugeba subalansuoti ir išlaikyti didesnį drėgmės kiekį dirvoje. NPK 7-20-30+2S užtikrina subalansuotą tręšimą svarbiausiais augalams makroelementais. Naudojant trąšas „Bio Mineral“, augalai ne tik aprūpinami maisto medžiagomis, bet kartu ir stimuliuojamas jų šaknų augimas, gerėja dirvožemio savybės, todėl augalai būna sveikesni, geriau išsivystę, geriau toleruoja svyruojančias ar neigiamas gamtines sąlygas, sukaupia daugiau sausųjų medžiagų ir geriau pasiruošia žiemoti. Modernių auginimo technologijų atveju geriau naudoti vienanares trąšas, siekiant nepažeisti mineralinių elementų santykio apskaičiuotoje tręšimo normoje.
Mikroelementai padeda optimizuoti augalų augimą ir suaktyvina svarbiausias augale vykstančias biochemines reakcijas, chlorofilų koncentraciją, fotosintezės intensyvumą, gerina makroelementų įsisavinimą iš dirvos. Dėl visų šių priežasčių didėja sausųjų medžiagų kiekis augale, o šių medžiagų koncentracija yra vienas esminių rodiklių, lemiančių sėkmingą augalų žiemojimą. Todėl pasėlių purškimas svarbiausių mikroelementų turinčiais produktais („Actiflow MCZ“, „Actiflow Mn“, „Oligo Brava“, „Thiomax Oil“, „Starmax Mn“, „Microfert“, „Chelonia Cu“) gali iš esmės pagerinti augalų žiemojimą. Galimi purškimo per lapus mikroelementų trąšomis variantai:
- „Actiflow MCZ“ (1,0 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1) + „Wilis NPK“ (3,0 kg ha-1);
- „Oligo Brava“ (1,0 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1) + „Starmax Mn“ (1,0 l ha-1);
- „Actiflow Mn“ (0,5 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0 l ha-1) + „Fixa Mg“ (1,0 l ha-1);
- „Actiflow Mn“ (0,5 l ha-1) + „Chelonia Cu“ (0,3 l ha-1).
Augalams reikalingas mikroelementų kiekis yra nedidelis, tačiau būtinas, kad visos biocheminės reakcijos augaluose vyktų efektyviai ir nuolat. Manganas yra svarbiausias iš mikroelementų visiems augalams. Vario ir cinko trūkumui jautrūs visi augalai, bet jautriausiai į jį reaguoja būtent javai. Mikroelementus išpurkšti javų pasėliuose galima, kai javų augalai turi du ir daugiau lapelių, nes tuomet jau būna pakankamas lapų plotas, kad efektyviai įsavintų jų pasėliuose purškiamus mikroelementų tirpalus.
Pirminė pasėlių priežiūra. Pirmas darbas po žieminių kviečių sėjos yra piktžolių naikinimas. Geriausias ir greičiausias poveikis piktžolėms pasiekiamas panaudojus „Legacy Pro“ (1,8 l ha-1) iki sudygimo arba joms sudygus, kol piktžolės yra mažos ir aktyviai auga. Priklausomai nuo augimo sąlygų, paveiktos piktžolės sunyksta per 2–4 savaites. „Legacy Pro“ turi kontaktinį bei išliekamąjį dirvinį poveikį, kuris palankiomis augimo sąlygomis išlieka iki 8 savaičių. Mūsų įmonė ūkininkams taip pat siūlo ir šiuos herbicidus: „Roxy“ 2,0 l ha-1 + „Dilfanil 500 SC“ 0,2 l ha-1; „Sunny“ 0,4 l ha-1; „Saper 500 SC“ 0,24 l ha-1; „Ergon“ 0,015 kg ha-1 + „Sito Plus“ 0,1 l ha-1.
Apie kitus pasėlių priežiūros darbus pakviesime skaityti pirmoje spalio pusėje.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Albinas Šiuliauskas
VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas