Augalininkystė birželio antroje pusėje: augalų būklė ir priežiūros darbai
Praėjusios pora savaičių buvo atgaiva sausrų bei vėsių orų iškankintai augalijai. Žinoma, buvo ir ekstremalių orų sąlygų, tačiau ženklesnės žalos jos nepadarė. Panašius orus sinoptikai prognozuoja ir antrajai birželio pusei. O tai reikštų, kad reikia keisti ir visų lauko augalų pasėlių priežiūros sistemas. Tad aptarkime, kokia yra pasėlių būklė šiuo periodu ir kaip užtikrinti būsimą gausų derlių.
Žiemkenčių pasėlių būklė – gera
Pradėkime nuo žiemkenčių pasėlių, kurių plotai vyrauja Lietuvoje ir viršija 1,2 mln. hektarų. Dabartinė žieminių rapsų pasėlių būklė yra tikrai gera. Nuo jų sudygimo ir iki šiol jie nebuvo praradę žalios spalvos, nors per šį laiką buvo kardinalių orų pokyčių. Antai pavasarinė rapsų vegetacija prasidėjo net 20–25 dienomis anksčiau nei įprastai, tačiau žydėjimo pradžia jau vėlavo 3–5 dienomis. Žydėjimo tarpsnis tęsėsi net 3–38 dienas, kitaip tariant – 8–14 dienų ilgiau.
Šis ilgas rapsų žydėjimo periodas garantavo aukštą vidutinį augalo produktyvumą. Šį pavasarį žieminiai rapsai mažai kentėjo nuo žiedinukų invazijos. Apsivaisino ir ankštaras suformavo net 75–80 proc. visų žiedinių butonų.
Birželio viduryje vidutinio našumo žemėse esančių žieminių rapsų pasėlių produktyvumo elementų reikšmės buvo: pasėlio tankumas – nuo 0,17 iki 0,32 mln. ha-1 augalų; ankštarų kiekis augale – 225–350 vnt.; ankštarų ilgis – įvairus. Likusią birželio dalį numatomi šilti (ar net karšti) ir lietingi orai, todėl egzistuoja aukšta tikimybė išauginti didesnius žieminių rapsų sėklų derlingumo dydžius, jei dirvose pakaks mineralinių elementų.
Formuojasi būsimas žieminių rapsų derlius
Iki žieminių rapsų pasėlių brandos dar liko 25–35 dienos. Per šį periodą rapsų pasėlių produktyvumo formavimasis labai priklausys nuo augalų apsirūpinimo azotu, kaliu, siera ir magniu. Per palyginti trumpą laiką augalai dar turi suformuoti visą būsimą derlių, todėl tręšiant per lapus galima paskatinti fotosintezės ir sėklų užpildymo procesus. Tai augalams leis suformuoti didesnes bei sunkesnes sėklas ir ženkliai padidinti bendrą sėklų derlių. Tręšimui per lapus tirpalas sudaromas naudojant: karbamidą (20–25 kg/ha-1) + „Yelia NPK“ (5 kg/ha-1) + „Thiomax Oil“ (2 l/ha-1) + „Microfert“ (0,3–0,6 l/ha-1).
Esant drėgniems orams, didėja rizika dėl juodosios dėmėtligės išplitimo. Taip pat prasideda intensyvus amarų plitimas. Todėl į maitinamąjį tirpalą rekomenduojama įdėti insekticido „Orius“ (1 l/ha-1) arba „Juventus“ (1 l/ha-1) ir insekticido „Mavrik“ (0,07 l/ha-1).
Žieminių javų augalai formuoja grūdus
Visų rūšių žieminiai javai jau yra ir išplaukėję, ir peržydėję. Vysta intensyvus grūdų varpose augimas. Pagal išsivystymo tempus, be abejo, pirmauja žieminiai miežiai, kurie jau yra pasiekę pieninės brandos pradžią. Jei ne gausūs krituliai, juos jau būtų galima kulti birželio pabaigoje–liepos pradžioje. Vis tik pjūties brandos datą nulems orų sąlygos.
Žieminiai rugiai taip pat anksti praėjo apsivaisinimo procesą, o šis buvo aukšto našumo. Vidutiniškai apsivaisino iki 92–95 proc. visų varpose esančių žiedynų. Žinant, kad rugių pasėliai dažniausiai sutinkami žemo našumo žemėse ir dar būna taupiai patręšti, jų derlingumą iš esmės padidintų tręšimai per lapus karbamido (30 kg ha-1) + „Thiomax Oil“ (1 l ha-1) + insekticido "Mavrik“ (0,2 l ha-1) mišinio tirpalais. Panašiai reikėtų tręšti ir žieminių kvietrugių pasėlius. Daugiausia priežiūros reikalauja žieminių kviečių pasėliai.
Verta prisiminti, kad pasikeitus orų prognozėms, kurios dar labiau padidina galimus prognozuojamo derlingumo dydžius, didesnę svarbą įgyja žieminių kviečių tręšimai per lapus birželio antroje pusėje–liepos pirmoje pusėje. Žieminių kviečių pasėliai – optimalaus tankumo, o jų varpose susiformavę daugiau grūdų nei įprastai, dėl to būtina išsaugoti šį aukštą biopotencialą. Tai padaryti galima pasitelkus daugkartinius tręšimus per lapus naudojant: karbamidą (20–25 kg/ha-1) + „Yelia NPK“ (5 kg/ha-1) + „Thiomax Oil“ (2 l/ha-1) + „Microfert“ (0,3–0,6 l/ha-1).
Pupos pradeda žydėti
Per paskutines 20–25 dienas orų sąlygos buvo optimalios pupiniams javams augti bei vystytis. Kai kuriuose laukuose jau pradėjo žydėti pupos, netrukus pražys ir žirniai. Pasėliai reikiamo tankumo, piktžolės gerai išnaikintos herbicidais. Todėl šiuo metu pats svarbiausias darbas yra patręšti augalus per lapus mikro- ir makroelementų trąšų tirpalais, siekiant sėkmingesnio apsivaisinimo. Esant poreikiui, į darbinį tirpalą galima įmaišyti ir insekticidų. Šis tręšimas padės pupinių javų augalams apsirūpinti reikiamomis maisto medžiagomis, o tai leis geriau ištverti būsimus karščius ir kitas negandas. Receptas: boras „Oligo Boron“ (1 l/ha-1) + molibdenas „Wuxal Mo“ (0,5 l ha-1) + mikroelementai „Actiflow COMBO“ (1 l/ha-1) + siera „Thiomax Oil“ (1–2 l/ha-1).
Siekiant apsaugoti augalus nuo žalingiausių ligų pupų pasėliai fungicidu „Signum“ (0,5 l/ha-1) purškiami du kartus. Labiausiai šiuo metu reikėtų saugotis amarų, todėl kartu į tirpalą dedamas ir insekticidas „Mavrik“ (0,07–0,02 l/ha-1). Jis būsimą derlių ir jo kokybę apsaugo ir nuo amarų, ir nuo vaisėdžių.
Metas tręšti žirnių pasėlius
Gumbelinių bakterijų įsikūrimas žirnių daigų šaknų sistemoje vėlavo. Dėl to bakteriniai preparatai yra dar labiau reikalingi, siekiant didesnio gumbelinių bakterijų skaičiaus tiek pupų, tiek žirnių augalų šaknyse. Naudojant „Biomas Grow“ sėklos apvėlimui ar išpurškiant ant dirvos, gumbelinių bakterijų skaičius šaknyse yra net 35–45 proc. didesnis. Vadinasi, augalai yra kur kas geriau aprūpinami maisto medžiagomis ir ypač azotu.
Nepaisant gegužės pabaigoje bei birželio pradžioje buvusių šiltų bei lietingų orų, žirnių vystymasis birželio pradžioje vis dar vėlavo 4–6 paromis. Tačiau tolimesni šilti orai ir optimali drėgmė dirvose žirnių žydėjimo pradžią priartino prie daugiamečių vidurkių. Iki žydėjimo pradžios žirnių pasėlius reikia patręšti per lapus mikroelementų tirpalu: „Oligo Boron“ (1 l/ha-1) + „Wuxal Mo“ (0,5 l/ha-1) + „„Actiflow COMBO“ (1 l/ha-1) + „Thiomax Oil“ (1–2 l/ha-1).
Žydėjimo metu žirnių pasėliams reikalingas purškimas, apsaugantis augalus nuo ligų ir nuo žalingiausių kenkėjų: „Signum“ (0,5-0,7 kg/ha-1) + „Mavrik“ (0,2 l/ha-1). „Signum“ sudėtyje esanti boskalido veiklioji medžiaga apsaugo augalus nuo pašaknio ligų, dėmėtligės, askochitozės ir kt. Taip pat apsaugo nuo stiebu mintančių saprofitinių grybų, o tai ženkliai sustiprina augalų atsparumą išgulimui. Piraklostrobinas suteikia žalinimo efektą ir padidina augalų derlingumą. Žydėjimo pabaigoje pasėlius, esančius žemesnio nei vidutinio našumo dirvose, jei tik leidžia jūsų ūkio biudžetas, būtina patręšti antžeminiu būdu azoto trąšomis (40–50 kg/ha-1). Tai padidins žirnių derlių iki tonos sėklų iš hektaro.
Vertinant optimistines sinoptikų prognozes, kad birželio orai bus šiltesni nei įprastai ir nebus ilgesnių sausrų, galima tikėtis, kad mūsų ūkiuose potencialus žirnių vidutinis derlingumas gali viršyti 4 t/ha-1 ribą. O aukštesnio našumo dirvose yra didelė tikimybė prikulti ir 5–6 t/ha-1 sėklų. Žinoma, jei bus išvengta grubesnių klaidų prižiūrint pasėlius.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122