Orai

Augalininkystės praktikos pamokos auginant vasarinius kviečius, ypač lietingais 2016-2017 metais (tręšimas per lapus)

2018 01 04

Augalininkystės praktikos pamokos auginant vasarinius kviečius, ypač lietingais 2016-2017 metais (tręšimas per lapus)

Tai – trečioji straipsnio apie vasarinių kviečių auginimo praktiką 2016-2017 metais Lietuvoje dalis. Pirmoje ir antroje dalyse aptarėme šios javų rūšies pasėlių plotų galimo didėjimo priežastis 2018 m. pavasarį. Taip pat rašėme apie vasarinių kviečių veislių bei dirvožemių pasirinkimą, sėjos ypatumus 2016 ir 2017 metų pavasariais, herbicidų pasirinkimą ir jų efektyvumą. Šioje straipsnio dalyje aptarsime tolesnius vasarinių kviečių pasėlių pavasarinės priežiūros darbus, t.y. tręšimą per lapus, įvertinsime pasėlių biometrinius duomenis.

Pasėlių būklė

Dėl gausių kritulių, permirkusių dirvų ir vėsių orų tiek 2016, tiek ir 2017 metų pavasariais buvo labai sudėtinga atlikti visų kultūrinių augalų, tame tarpe ir vasarinių kviečių, pasėlių priežiūros darbus. Sunkiausia buvo pasėlius optimaliu laiku nupurkšti pesticidais ar patręšti per lapus. Vis dėl to sumanūs ūkininkai sugebėjo tai atlikti, nes daugelyje pasėlių nebuvo per daug piktžolių ar ligų bei kenkėjų stipriai pažeistų augalų, lyginant su 2014 ar 2015 metų pasėliais.

Pavasarinės pasėlių priežiūros gana aukštą kokybę rodė ir vėlesni, birželį atlikti, jų įvertinimų duomenys. Pirma, labai mažai (iki 7-10 %) buvo pasėlių su išgulusiais augalais, beveik nepastebėta pasėlių, kuriuose dominuotų itin nuskurdę augalai. Tuo tarpu to meto orų sąlygos (mažai saulėtų dienų ir ypač daug kritulių) ir sąlyginai aukštos trąšų normos, sprendžiant pagal senesnius mokslo teiginius, lyg ir privalėjo skatinti pasėlių išgulimą ir mažinti augalų imunitetą ligoms bei kenkėjams. Tačiau taip neįvyko. Kodėl? Mūsų nuomonė vienareikšmė: ūkininkai darė mažai agrotechninių klaidų, naudojo efektyvius pesticidus bei kitus preparatus. Be to, jie buvo pasirinkę naujausios kartos veisles, kurių genetiniame kode jau yra „įrašytos“ tokios savybės, kaip augalų imunitetas prieš žaladarius, atsparumas išgulimui ir kitiems nepageidaujamiems veiksniams. Apie herbicidų naudojimą kalbėjome ankstesniame straipsnyje. Šiame kalbėsime apie tręšimą per lapus ir kitų preparatų pavasarinį naudojimą.

Tręšimas per lapus

Lietuvos augalininkystės praktikoje, tiksliosios žemdirbystės sistemoje, pasėlių tręšimai per lapus tapo viena svarbiausių agrotechnikos priemonių. Augalų maitinimas per lapus yra vienas perspektyviausių papildomo tręšimo mažomis normomis būdų. Per lapus patekusius mineralinius elementus, nepriklausomai nuo šaknų darbo efektyvumo, augalų ląstelės įsisavina, įjungia į bendrą medžiagų apykaitą augale. Per per trumpą laiką medžiagos nukeliauja į kitas augalo dalis, tame tarpe ir į šaknis.

Pagrindiniai tręšimų per lapus pranašumai tokie:

  • galima skubiai aprūpinti augalus maistiniais elementais tada, kai jie reikalingiausi, ir taip reguliuoti augalų vystymąsi bei padidinti jų imunitetą ligoms;
  • galima greitai pašalinti augalų funkcinius sutrikimus ar net susirgimus, kurie išryškėja dėl atskirų mineralinių elementų trūkumo augalų mityboje;
  • galima augalus pamaitinti kritiniais vystymosi periodais, jei šaknys dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, peršlapusiose dirvose arba anksti pavasarį, kuomet dirvos dar labai šaltos, o antžeminė augalų dalis jau ima augti) nepajėgios įsisavinti iš dirvožemio visų augalams reikalingų mineralinių elementų;
  • galima mineralinius elementus tolygiai paskleisti visame augalų paviršiuje, dėl to maisto medžiagos pasiekia visus augalo antžeminius organus, ir taip sumažėja šalutinių ūglių ar grūdų varpose nunykimas dėl maistinių elementų juose stygiaus;
  • sumažėja tręšimo išlaidos ir padidėja trąšų efektyvumas.

Paskaičiuota, kad dabartiniais laikais šiuo metodu miglinių javų tręšime „atiduodama“ apie 20 % azoto, iki 15 % sieros, apie 35-50 % magnio, net iki 70-80 % mikroelementų ir 100 % biostimuliatorių. Šiais tręšimais per lapus yra siekiama reguliuoti augalų generatyvinį vystymąsi, stiprinti jų imunitetą infekcijoms bei padidinti pasėlių produktyvumą.

Birželio viduryje atlikti vasarinių kviečių pasėlių būklės įvertinimai parodė, kad lietingais 2016 ir 2017 metais visi naudoti pavasarinių tręšimų per lapus variantai buvo efektyvūs. Iš jų efektyviausi darbiniai tirpalai pasirodė tie, kurių sudėtyje buvo preparatų Bratan Foliar ar Actiflow MCZ.  

Tręšė net kelis kartus

Nepaisant lietingų orų, 2016 ir 2017 metais Lietuvos ūkininkai javus per vegetacijos periodą tręšė per lapus net 3-5 kartus. Kai kurie ūkiai į tręšimo per lapus darbinius tirpalus dar įmaišydavo ir insekticidų, fungicidų, herbicidų, augimo reguliatorių. Ši praktika - darbinius tirpalus sudaryti iš didesnio kiekio preparatų - didesnį mastą įgavo būtent aptariamais 2016 ir 2017 metais, kai orų sąlygos buvo nepalankios dažniems pasėlių purškimams.

Minėtais metais kvietukų krūmijimosi pradžioje (gegužės pabaiga), darbiniai tirpalai pasėlių tręšimui per lapus buvo sudaromi iš šių preparatų:

  • Oligo Brava javams (1 l ha-1) + Wilis NPK (3-5 kg ha-1) + Microfert (1,0 l ha-1);
  • Oligo Brava javams (1 l ha-1) + Bratan Foliar (3-5 kg ha-1) + Microfert (1,0 l ha-1);
  • Actiflow MCZ (1 l ha-1) + Wilis NPK (3-5 kg ha-1) + Microfert (1,0 l ha-1).

Esant reikalui, į darbinį tirpalą buvo įmaišoma ir insekticidų, ir karbamido (5-10 kg ha-1), ir net augimo reguliatorių.

Birželio viduryje atlikti vasarinių kviečių pasėlių būklės įvertinimai parodė, kad lietingais 2016 ir 2017 metais visi naudoti pavasarinių tręšimų per lapus variantai buvo efektyvūs. Iš jų efektyviausi darbiniai tirpalai pasirodė tie, kurių sudėtyje buvo preparatų Bratan Foliar ar Actiflow MCZ. Be to, nepriklausomai nuo tirpalo receptūros, papildomas karbamido (10 kg ha-1) įmaišymas į jį iš esmės didino šių tręšimų efektyvumą (1 lentelė).

1 lentelė. Vasarinių kviečių tręšimų* per lapus įtaka pasėlių tankiui ir krūmijimosi koeficientui 2017 metų birželio antroje pusėje

Tręšimų per lapus variantai

Pasėlio tankumas, vnt. ūglių m-2

 

Krūmijimosi koeficientas

iš viso ūglių

 

tame tarpe šalutinių
1. Oligo Brava + Wilis NPK + Microfert 544 209 1,62
2. Oligo Brava + Bratan Foliar + Microfert 567 234 1,70
3. Actiflow MCZ + Wilis NPK +        Microfert 582 240 1,70
4. I variantas + karbamidas 595 251 1,73
5. II variantas + karbamidas 621 257 1,80
6. III variantas + karbamidas 667 280 1,73

* Tręšimo normos: Oligo Brava  - 1 l ha-1; Wilis NPK - 3-5 kg ha-1; Microfert - 1,0 l ha-1; Bratan Foliar - 3-5 kg ha-1; Actiflow MCZ - 1 l ha-1; Karbamidas - 10 kg ha-1.

Kodėl praretėja pasėliai?

2017 metų birželio antroje pusėje atliktų ekspedicinių tyrimų duomenys parodė, kad vasarinių kviečių pasėliai vasaros pradžioje praretėjo, lyginant su jų buvusiu tankumu po krūmijimosi. Tada mes viename kvadratiniame metre priskaičiuodavome net po 700-800 vnt. pagrindinių bei šalutinių ūglių. Ir džiaugėmės geros būklės vasarinių kviečių pasėliais. Tačiau, praėjus 3-4 savaitėms, kvietukų pasėliai stiprokai praretėjo.

Taigi, ir 2016, ir 2017 metų birželio viduryje vasariniai kviečiai nepasiekė tam laikui būdingo 6,5-7,0 mln. vnt. stiebų ha-1 optimalaus pasėlių tankumo. Pirmą kartą jų pasėliai išretėjo dar gegužės pabaigoje, kai dėl trumpalaikės sausros nunyko nemaža dalis šalutinių ūglių, kurie nesugebėjo išauginti nuosavų šaknų. Antrą kartą pasėliai praretėjo birželio viduryje, kai pagrindiniai stiebai išaugino paskutinį lapą ir stipriai užtemdė silpnesnius ir žemesnius savo „kaimynus“. Debesuotų orų sąlygomis ir dar esant aukštesnių augalų šešėliui, dėl didelio saulės energijos trūkumo papildomai nunyko apie 7-15 % šalutinių ūglių.

Vasarinių kviečių pasėliai dėl įvairių priežasčių per vegetaciją praretėja du ar net tris kartus. Nuo pasėlių išretėjimo masto priklauso ir derlingumas – kiek augalai išsaugo produktyvių stiebų.

Augalininkystės teorija rodo, kad kvietukų gyvenime paprastai įvyksta dar ir trečias tradicinis pasėlių išretėjimas - augalų plaukėjimo metu. Kai kurie silpnesni šalutiniai ūgliai, net ir turėdami autonominę šaknų sistemą, ne visada sugeba iškelti varpą iš viršutinės lapamakšties. Tokie ūgliai arba nunyksta, arba išlieka iki vegetacijos pabaigos, tačiau su tuščia varpa. Taip ir buvo kai kuriuose pasėliuose 2016 ir 2017 metais, nes dėl vandens pertekliaus šaknų zonoje ne visi kvietukų stiebai sugebėjo išplaukėti.

Paskutinėje straipsnio apie kvietukus dalyje rašysime apie vasarinę pasėlių priežiūrą ir javapjūtę.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.