Darbai žiemkenčių pasėliuose gegužei baigiantis

2017 05 24

Darbai žiemkenčių pasėliuose gegužei baigiantis

Gegužės vidurio šilti orai ir pakankamas drėgmės kiekis dirvožemiuose suaktyvino žieminių javų ir rapsų augimą. Labai pagerėjo pasėlių vizualinė ir biometrinė būklė. Dabartiniu metu jau išplaukėjo žieminiai rugiai, šiam procesui ruošiasi žieminiai kvietrugiai ir kviečiai. Masiškai žydi žieminiai rapsai ir tikriausiai jie dar žydės iki birželio pradžios. Šiame straipsnyje aptarsime, ką artimiausiomis dienomis dar privalome padaryti, kad padidintume būsimą žieminių augalų pasėlių produktyvumą?

Žieminiai rapsai: pasėlių purškimai

2017 m. žiemą ir pavasarį mums pasisekė su žieminių rapsų pasėliais. Jie neiššalo ir atlaikė pavasario stiprokas šalnas. Be to, didžioji dalis pasėlių yra optimalaus tankumo, augalai suformavo daug žiedpumpurių, iš kurių pusė jau ne tik pražydo, bet ir apsivaisino.

Kartais mus klaidina žiedynuose ilgai išsilaikantys žiedai. Vadovaudamiesi rekomendacijomis, kad žydėjimo tarpsniu reikia vengti purškimų cheminiais preparatais, uždelsiame pasėlių tręšimą per lapus ar jų purškimą pesticidais, laukdami kol nukris žiedlapiai. Stebėjimai rodo, kad rapsų žiedas apsivaisina per 2-3 dienas po žydėjimo pradžios, tačiau dar 6-8 dienas jis saugo užsimezgusią ankštarą nuo įvairiausių pavojų. Vadinasi, žieminių rapsų pasėlius mes galime beveik visa savaite anksčiau pradėti tręšti per lapus trąšų ir biostimuliatorių mišiniais, siekdami sumažinti pirmąjį ankstyvąjį ką tik užsimezgusių ankštarėlių nunykimą ir padidinti sėklų kiekį jose.

Kadangi šiemet rapsai pražydo apie 7-10 dienų vėliau, birželio pradžioje bus šių tręšimų optimalus laikas visoje Lietuvoje. Galbūt tik pietiniuose šalies rajonuose šių tręšimų optimalus laikas prasidės 6-7 dienomis anksčiau. Šiuo etapu tręšimo per lapus svarbiausias uždavinys yra augalų maitinimas, todėl į ruošiamą tirpalą reikia įdėti Karbamido (20-30 kg ha-1) + Yelia NPK (5 kg ha-1) + Microfert (0,5-1,0 l ha-1) + Magnio sulfato (2-3 kg ha-1).

Jei rapsų žydėjimas tęsiasi apie 4 savaites, tuomet į šį tirpalą rekomenduojama įdėti ir fungicido, saugančio nuo juodosios dėmėtligės, Orius (0,5-1,0 l ha-1) ar Juventus (0,5-0,7 l ha-1), bei insekticido nuo ankštarinių paslėptastraublių ir kopūstinių ankštarinių gumbauodžių - Karate Zeon (0,15 l ha-1), Fastac (0,2 l ha-1) arba Proteus (0,75 l ha-1).

Iš ko susideda derlius

Tręšimo per lapus svarba, aiškinama taip: tuo laiku, kai ankštaros užuomazgą dar saugo žiedlapiai, ji ne tik greitai didina savo matmenis, bet ir formuoja būsimų sėklų užuomazgas. Dėl to šiame vystymosi etape yra labai svarbu ne tik išsaugoti užsimezgusias ankštaras, bet ir padidinti sėklų užuomazgų kiekį jose. Žieminių rapsų žydėjimo tarpsnis yra labai svarbus būsimam augalo vidutiniam produktyvumui, nes jo metu vyksta ir žiedo apsivaisinimas, ir ankštarų bei sėklų formavimasis, ir intensyvus vegetatyvinis augimas. Kartais rapsai per žydėjimo tarpsnį beveik du kartus padidina savo masę ir ūgį.

Pateikiame derlingumo prognozavimo formulę, kuri padės lengviau suprasti žieminių rapsų derliaus struktūros elementų reikšmę:

D=TxAxSxM/100,

čia: D – derlingumas, t ha-1; T – pasėlių tankumas, mln. vnt. augalų ha-1; A – ankštarų kiekis augale, vnt.; S – sėklų kiekis ankštaroje, vnt.; M – 1000 sėklų masė, g.

Pateikiame skaičiavimo pavyzdį. Dabartinių rapsų pasėlių vidutiniai duomenys: vidutinis pasėlio tankumas – 0,2 mln. ha-1 augalų; ankštarų kiekis augale – 250 vnt.; sėklų kiekis ankštaroje – 18 vnt., 1000 sėklų masė – 5,5 g. Skaičiavimas: D = 0,2 x 250 x 18 x 5,5 / 100 = 4,95 t ha-1.

Jei ankštarų augale būtų tik 200 vnt., tai prikultume 3,96 t ha-1 sėklų. Arba, jei 1000 sėklų masė būtų 5,0 g, tai derlingumas siektų 4,5 t ha-1 ir t.t. Atlikę daugiau skaičiavimų, galite teisingiau nuspręsti, kuriam derliaus struktūros elementui skirti didesnį dėmesį.

Mūsų nuomone, šią vasarą žieminių rapsų būsimam derlingumui didžiausią įtaką darys sėklų kiekis ankštaroje ir ankštarų kiekis augale. Jeigu sugebėtume vidutinį sėklų kiekį ankštaroje padidinti iki 22 vnt., tai vidutinis pasėlio derlingumas pasiektų net 6,05 t ha-1. Arba, jei išsaugotume augale 300 ankštarų, tai prikultume 5,94 t ha-1 sėklų. Tai yra visiškai realu optimalaus sėjos laiko ir daugiau nei 42 boniteto balų našumo dirvožemiuose.

Šią vasarą žieminių rapsų būsimam derlingumui didžiausią įtaką darys sėklų kiekis ankštaroje ir ankštarų kiekis augale. Jeigu sugebėtume vidutinį sėklų kiekį ankštaroje padidinti iki 22 vnt., tai vidutinis pasėlio derlingumas pasiektų net 6,05 t ha-1. Arba, jei išsaugotume augale 300 ankštarų, tai prikultume 5,94 t ha-1 sėklų. Tuo tikslu pasėlius dar tuomet, kai laukas geltonuoja, būtina patręšti per lapus karbamido + Yelia NPK + Microfert mišiniu.

 Dabar gegužės trečios dekados vidurys, tęsiasi intensyvus rapsų žydėjimas ir apsivaisinimas. Vėliau, kai dar laukas geltonuoja, bet jau vyksta ankštarų formavimasis, dar galime šiek tiek pakeisti ankštarų augale ir sėklų ankštaroje kiekius, pasitelkę anksčiau minėtą tręšimą per lapus karbamido + Yelia NPK + Microfert mišiniu. Šiuo tręšimu aprūpinsite rapsus beveik visais jiems reikalingais mineraliniais elementais ir taip išvengsite galimo minimumo dėsnio pasireiškimo. Darbiniame tirpale esantis Microfert preparatas atliks biostimuliatoriaus funkcijas ir skatins tiek mažų šalutinių žiedynų butonus greičiau pasiekti žydėjimo „brandą“, tiek sustiprins viso augalo augimo energiją. Karbamidas ir Yelia NPK trąšos augalus pamaitins, ir tai leis mums išsaugoti daugiau ankštarų bei jose suformuoti daugiau sėklų. 1000 sėklų masę galėsite padidinti vasaros pradžioje, kai po pirmo purškimo maitinamuoju tirpalu bus praėję apie 14 d., vėl patręšdami per lapus karbamido (30-50 kg ha-1) tirpalu.  

Žieminiai miežiai: išsaugoti užsimezgusius grūdus

Lietuvoje iš žieminių javų auginame kviečius, kvietrugius, rugius ir miežius. Bandymų kolekcijose dar yra auginamos ir žieminės avižos, pupos, žirniai. Šiuo metu pagal žiemkenčių vystymosi etapus toliausiai yra pažengę miežiai: jie jau išplaukėję ir praėję apsivaisinimo procesą. Baigiasi IX organogenezės etapas. Dabar svarbu išsaugoti užsimezgusių varpose grūdų kiekį. Ir vėl pasitelkiame tręšimus per lapus, kuriuos galima derinti su pesticidų naudojimu: Karbamidas (20-25 kg ha-1) + Yelia NPK (3-5 kg ha-1) + Microfert (0,5-1,0 l ha-1) + Proteus (0,75 l ha-1). Fungicidas Viverda (1,25 l ha-1) ir augimo reguliatorius Moddus (0,4 kg ha-1), Terpal (1,0 l ha-1) ar Medax Max (0,5 kg ha-1) žieminių miežių pasėliuose jau turėtų būti panaudotas.

Žieminiai kviečiai: svarbiausios užduotys

Šį pavasarį Lietuvoje po žiemos išliko apie 640 tūkst. ha kviečių. Iš jų tikimės prikulti apie 60 % visų šalyje planuojamų išauginti grūdų. Dabartiniu metu jie jau pasiekę VII-VIII organogenezės etapą, priklausomai nuo sėjos laiko ir veislės brandos ankstyvumo. Iki jų žydėjimo fazės dar liko 8-12 dienų. Turime pakankamai laiko, kad sustiprintume varputėse esančių baigiančių formuotis žiedynų kokybę ir pagerintume sėkmingo apsivaisinimo laipsnį.

Jei turite vėlyvos sėjos ir dar pasėtų į mažiau našias dirvas kviečių pasėlių, tai labai pagerintumėte jų būsimą produktyvumą, jei dabar augalus dar kartą patręštumėte 100-150 kg ha-1 amonio salietra. Pagalvokite, šie silpnoki pasėliai savo augimo ir vystymosi tempais net 7-10 dienų atsilieka nuo vidutinių parametrų ir šias trąšas jie naudos dar mažiausiai 55-60 dienų. Šiuo tręšimu Jūs galite padidinti net ir silpnų pasėlių derlingumą 0,8-1,2 t ha-1. Vėliau, kai šių pasėlių augalai pasieks VIII organogenezės etapą (plaukėjimas), galite ir juos tręšti per lapus trąšų ir biostimuliatorių mišiniais. Jie sustiprins galutinį žiedų varputėse pasiruošimą žydėjimui ir apsivaisinimui.

Tuo tarpu geresnės būklės pasėliuose tręšimas salietra jau nebereikalingas, nes efektyviau tręšti per lapus. Geromis orų ir dirvožemių drėgmės sąlygomis šių tręšimų ekonominis efektyvumas bus labai aukštas. Žinoma, taip pat svarbu laiku panaudoti pesticidus. Išsiskleidus vėliaviniam lapui, mūsų svarbiausias uždavinys yra apsaugoti nuo ligų du viršutinius lapus, kurie atsakingi už derliaus formavimą. Tam naudojami fungicidai: Viverda (1,0-1,25 l ha-1) arba Maredo (0,5 l ha-1) + Acanto (0,3-0,5 l ha-1). Į fungicidų tirpalą galima įmaišyti ir mikroelementų trąšų Oligo Brava (1 l ha-1) + Bratan Foliar (2-3 kg ha-1). Jei orai vėsesni, galima įdėti Karbamido (5-10 kg ha-1) ir Magnio sulfato (2-3 kg ha-1).

Kviečiams išplaukėjus, kai prasideda žydėjimas, pasėliai purškiami fungicidais nuo varpų ligų, tam naudojame Librax + Juventus ar Librax + Orius mišinius.

Kviečių pasėliuose varpos produktyvumui padidinti, po žydėjimo praėjus apie 10 dienų, kai jau yra užmegzti grūdai, labai teigiamai veikia tręšimai per lapus Karbamido (20-30 kg ha-1) + Yelia NPK (5 kg ha-1) + Microfert (0,5-1,0 l ha-1) + Magnio sulfato (2-3 kg ha-1) tirpalais. Varpoje išsaugome daugiau užmegztų grūdų. Vėliau purškimą karbamidu (30 kg ha-1) pakartodami, padidiname grūdų stambumą ir baltymų kiekį juose.

Išsiskleidus kviečių vėliaviniam lapui, mūsų svarbiausias uždavinys yra apsaugoti nuo ligų du viršutinius lapus, kurie atsakingi už derliaus formavimą. Tam naudojami: Viverda (1,0-1,25 l ha-1) arba Maredo (0,5 l ha-1) + Acanto (0,3-0,5 l ha-1). Į fungicidų tirpalą galima įmaišyti ir mikroelementų trąšų Oligo Brava (1 l ha-1) + Bratan Foliar (2-3 kg ha-1). Jei orai vėsesni, galima įdėti Karbamido (5-10 kg ha-1) ir Magnio sulfato (2-3 kg ha-1).

 Rugiai ir kvietrugiai: naudinga patręšti

Lietingi šio pavasario orai sudarė geras augimo bei vystymosi sąlygas ir žieminiams rugiams, pasėtiems net smėlio ar lengvo priesmėlio žemėse. Išnaudokime retą progą šią vasarą padidinti rugių derlingumą žemesnio našumo žemėse. Vėlgi padės tręšimas per lapus. Vėlyvesnės sėjos rugių pasėlius iki jų žydėjimo būtų naudinga patręšti ir 100 kg ha-1 salietros. Neužmirškite, nors rugiai išplaukėja anksti, tačiau žydėti pradeda vėliau. Išberta salietra tikrai duotų nemažą efektą, formuojant pasėlio produktyvumą.

Žieminių kvietrugių priežiūra gegužės pabaigoje mažai skiriasi nuo taikomos žieminių kviečių pasėliuose, o gautas efektas dažnai būna net aukštesnis.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Darbai žiemkenčių pasėliuose gegužei baigiantis

Gegužės vidurio šilti orai ir pakankamas drėgmės kiekis dirvožemiuose suaktyvino žieminių javų ir rapsų augimą. Labai pagerėjo pasėlių vizualinė ir biometrinė būklė. Dabartiniu metu jau išplaukėjo žieminiai rugiai, šiam procesui ruošiasi žieminiai kvietrugiai ir kviečiai. Masiškai žydi žieminiai rapsai ir tikriausiai jie dar žydės iki birželio pradžios. Šiame straipsnyje aptarsime, ką artimiausiomis dienomis dar privalome padaryti, kad padidintume būsimą žieminių augalų pasėlių produktyvumą?

Žieminiai rapsai: pasėlių purškimai

2017 m. žiemą ir pavasarį mums pasisekė su žieminių rapsų pasėliais. Jie neiššalo ir atlaikė pavasario stiprokas šalnas. Be to, didžioji dalis pasėlių yra optimalaus tankumo, augalai suformavo daug žiedpumpurių, iš kurių pusė jau ne tik pražydo, bet ir apsivaisino.

Kartais mus klaidina žiedynuose ilgai išsilaikantys žiedai. Vadovaudamiesi rekomendacijomis, kad žydėjimo tarpsniu reikia vengti purškimų cheminiais preparatais, uždelsiame pasėlių tręšimą per lapus ar jų purškimą pesticidais, laukdami kol nukris žiedlapiai. Stebėjimai rodo, kad rapsų žiedas apsivaisina per 2-3 dienas po žydėjimo pradžios, tačiau dar 6-8 dienas jis saugo užsimezgusią ankštarą nuo įvairiausių pavojų. Vadinasi, žieminių rapsų pasėlius mes galime beveik visa savaite anksčiau pradėti tręšti per lapus trąšų ir biostimuliatorių mišiniais, siekdami sumažinti pirmąjį ankstyvąjį ką tik užsimezgusių ankštarėlių nunykimą ir padidinti sėklų kiekį jose.

Kadangi šiemet rapsai pražydo apie 7-10 dienų vėliau, birželio pradžioje bus šių tręšimų optimalus laikas visoje Lietuvoje. Galbūt tik pietiniuose šalies rajonuose šių tręšimų optimalus laikas prasidės 6-7 dienomis anksčiau. Šiuo etapu tręšimo per lapus svarbiausias uždavinys yra augalų maitinimas, todėl į ruošiamą tirpalą reikia įdėti Karbamido (20-30 kg ha-1) + Yelia NPK (5 kg ha-1) + Microfert (0,5-1,0 l ha-1) + Magnio sulfato (2-3 kg ha-1).

Jei rapsų žydėjimas tęsiasi apie 4 savaites, tuomet į šį tirpalą rekomenduojama įdėti ir fungicido, saugančio nuo juodosios dėmėtligės, Orius (0,5-1,0 l ha-1) ar Juventus (0,5-0,7 l ha-1), bei insekticido nuo ankštarinių paslėptastraublių ir kopūstinių ankštarinių gumbauodžių - Karate Zeon (0,15 l ha-1), Fastac (0,2 l ha-1) arba Proteus (0,75 l ha-1).

Iš ko susideda derlius

Tręšimo per lapus svarba, aiškinama taip: tuo laiku, kai ankštaros užuomazgą dar saugo žiedlapiai, ji ne tik greitai didina savo matmenis, bet ir formuoja būsimų sėklų užuomazgas. Dėl to šiame vystymosi etape yra labai svarbu ne tik išsaugoti užsimezgusias ankštaras, bet ir padidinti sėklų užuomazgų kiekį jose. Žieminių rapsų žydėjimo tarpsnis yra labai svarbus būsimam augalo vidutiniam produktyvumui, nes jo metu vyksta ir žiedo apsivaisinimas, ir ankštarų bei sėklų formavimasis, ir intensyvus vegetatyvinis augimas. Kartais rapsai per žydėjimo tarpsnį beveik du kartus padidina savo masę ir ūgį.

Pateikiame derlingumo prognozavimo formulę, kuri padės lengviau suprasti žieminių rapsų derliaus struktūros elementų reikšmę:

D=TxAxSxM/100,

čia: D – derlingumas, t ha-1; T – pasėlių tankumas, mln. vnt. augalų ha-1; A – ankštarų kiekis augale, vnt.; S – sėklų kiekis ankštaroje, vnt.; M – 1000 sėklų masė, g.

Pateikiame skaičiavimo pavyzdį. Dabartinių rapsų pasėlių vidutiniai duomenys: vidutinis pasėlio tankumas – 0,2 mln. ha-1 augalų; ankštarų kiekis augale – 250 vnt.; sėklų kiekis ankštaroje – 18 vnt., 1000 sėklų masė – 5,5 g. Skaičiavimas: D = 0,2 x 250 x 18 x 5,5 / 100 = 4,95 t ha-1.

Jei ankštarų augale būtų tik 200 vnt., tai prikultume 3,96 t ha-1 sėklų. Arba, jei 1000 sėklų masė būtų 5,0 g, tai derlingumas siektų 4,5 t ha-1 ir t.t. Atlikę daugiau skaičiavimų, galite teisingiau nuspręsti, kuriam derliaus struktūros elementui skirti didesnį dėmesį.

Mūsų nuomone, šią vasarą žieminių rapsų būsimam derlingumui didžiausią įtaką darys sėklų kiekis ankštaroje ir ankštarų kiekis augale. Jeigu sugebėtume vidutinį sėklų kiekį ankštaroje padidinti iki 22 vnt., tai vidutinis pasėlio derlingumas pasiektų net 6,05 t ha-1. Arba, jei išsaugotume augale 300 ankštarų, tai prikultume 5,94 t ha-1 sėklų. Tai yra visiškai realu optimalaus sėjos laiko ir daugiau nei 42 boniteto balų našumo dirvožemiuose.

Šią vasarą žieminių rapsų būsimam derlingumui didžiausią įtaką darys sėklų kiekis ankštaroje ir ankštarų kiekis augale. Jeigu sugebėtume vidutinį sėklų kiekį ankštaroje padidinti iki 22 vnt., tai vidutinis pasėlio derlingumas pasiektų net 6,05 t ha-1. Arba, jei išsaugotume augale 300 ankštarų, tai prikultume 5,94 t ha-1 sėklų. Tuo tikslu pasėlius dar tuomet, kai laukas geltonuoja, būtina patręšti per lapus karbamido + Yelia NPK + Microfert mišiniu.

 Dabar gegužės trečios dekados vidurys, tęsiasi intensyvus rapsų žydėjimas ir apsivaisinimas. Vėliau, kai dar laukas geltonuoja, bet jau vyksta ankštarų formavimasis, dar galime šiek tiek pakeisti ankštarų augale ir sėklų ankštaroje kiekius, pasitelkę anksčiau minėtą tręšimą per lapus karbamido + Yelia NPK + Microfert mišiniu. Šiuo tręšimu aprūpinsite rapsus beveik visais jiems reikalingais mineraliniais elementais ir taip išvengsite galimo minimumo dėsnio pasireiškimo. Darbiniame tirpale esantis Microfert preparatas atliks biostimuliatoriaus funkcijas ir skatins tiek mažų šalutinių žiedynų butonus greičiau pasiekti žydėjimo „brandą“, tiek sustiprins viso augalo augimo energiją. Karbamidas ir Yelia NPK trąšos augalus pamaitins, ir tai leis mums išsaugoti daugiau ankštarų bei jose suformuoti daugiau sėklų. 1000 sėklų masę galėsite padidinti vasaros pradžioje, kai po pirmo purškimo maitinamuoju tirpalu bus praėję apie 14 d., vėl patręšdami per lapus karbamido (30-50 kg ha-1) tirpalu.  

Žieminiai miežiai: išsaugoti užsimezgusius grūdus

Lietuvoje iš žieminių javų auginame kviečius, kvietrugius, rugius ir miežius. Bandymų kolekcijose dar yra auginamos ir žieminės avižos, pupos, žirniai. Šiuo metu pagal žiemkenčių vystymosi etapus toliausiai yra pažengę miežiai: jie jau išplaukėję ir praėję apsivaisinimo procesą. Baigiasi IX organogenezės etapas. Dabar svarbu išsaugoti užsimezgusių varpose grūdų kiekį. Ir vėl pasitelkiame tręšimus per lapus, kuriuos galima derinti su pesticidų naudojimu: Karbamidas (20-25 kg ha-1) + Yelia NPK (3-5 kg ha-1) + Microfert (0,5-1,0 l ha-1) + Proteus (0,75 l ha-1). Fungicidas Viverda (1,25 l ha-1) ir augimo reguliatorius Moddus (0,4 kg ha-1), Terpal (1,0 l ha-1) ar Medax Max (0,5 kg ha-1) žieminių miežių pasėliuose jau turėtų būti panaudotas.

Žieminiai kviečiai: svarbiausios užduotys

Šį pavasarį Lietuvoje po žiemos išliko apie 640 tūkst. ha kviečių. Iš jų tikimės prikulti apie 60 % visų šalyje planuojamų išauginti grūdų. Dabartiniu metu jie jau pasiekę VII-VIII organogenezės etapą, priklausomai nuo sėjos laiko ir veislės brandos ankstyvumo. Iki jų žydėjimo fazės dar liko 8-12 dienų. Turime pakankamai laiko, kad sustiprintume varputėse esančių baigiančių formuotis žiedynų kokybę ir pagerintume sėkmingo apsivaisinimo laipsnį.

Jei turite vėlyvos sėjos ir dar pasėtų į mažiau našias dirvas kviečių pasėlių, tai labai pagerintumėte jų būsimą produktyvumą, jei dabar augalus dar kartą patręštumėte 100-150 kg ha-1 amonio salietra. Pagalvokite, šie silpnoki pasėliai savo augimo ir vystymosi tempais net 7-10 dienų atsilieka nuo vidutinių parametrų ir šias trąšas jie naudos dar mažiausiai 55-60 dienų. Šiuo tręšimu Jūs galite padidinti net ir silpnų pasėlių derlingumą 0,8-1,2 t ha-1. Vėliau, kai šių pasėlių augalai pasieks VIII organogenezės etapą (plaukėjimas), galite ir juos tręšti per lapus trąšų ir biostimuliatorių mišiniais. Jie sustiprins galutinį žiedų varputėse pasiruošimą žydėjimui ir apsivaisinimui.

Tuo tarpu geresnės būklės pasėliuose tręšimas salietra jau nebereikalingas, nes efektyviau tręšti per lapus. Geromis orų ir dirvožemių drėgmės sąlygomis šių tręšimų ekonominis efektyvumas bus labai aukštas. Žinoma, taip pat svarbu laiku panaudoti pesticidus. Išsiskleidus vėliaviniam lapui, mūsų svarbiausias uždavinys yra apsaugoti nuo ligų du viršutinius lapus, kurie atsakingi už derliaus formavimą. Tam naudojami fungicidai: Viverda (1,0-1,25 l ha-1) arba Maredo (0,5 l ha-1) + Acanto (0,3-0,5 l ha-1). Į fungicidų tirpalą galima įmaišyti ir mikroelementų trąšų Oligo Brava (1 l ha-1) + Bratan Foliar (2-3 kg ha-1). Jei orai vėsesni, galima įdėti Karbamido (5-10 kg ha-1) ir Magnio sulfato (2-3 kg ha-1).

Kviečiams išplaukėjus, kai prasideda žydėjimas, pasėliai purškiami fungicidais nuo varpų ligų, tam naudojame Librax + Juventus ar Librax + Orius mišinius.

Kviečių pasėliuose varpos produktyvumui padidinti, po žydėjimo praėjus apie 10 dienų, kai jau yra užmegzti grūdai, labai teigiamai veikia tręšimai per lapus Karbamido (20-30 kg ha-1) + Yelia NPK (5 kg ha-1) + Microfert (0,5-1,0 l ha-1) + Magnio sulfato (2-3 kg ha-1) tirpalais. Varpoje išsaugome daugiau užmegztų grūdų. Vėliau purškimą karbamidu (30 kg ha-1) pakartodami, padidiname grūdų stambumą ir baltymų kiekį juose.

Išsiskleidus kviečių vėliaviniam lapui, mūsų svarbiausias uždavinys yra apsaugoti nuo ligų du viršutinius lapus, kurie atsakingi už derliaus formavimą. Tam naudojami: Viverda (1,0-1,25 l ha-1) arba Maredo (0,5 l ha-1) + Acanto (0,3-0,5 l ha-1). Į fungicidų tirpalą galima įmaišyti ir mikroelementų trąšų Oligo Brava (1 l ha-1) + Bratan Foliar (2-3 kg ha-1). Jei orai vėsesni, galima įdėti Karbamido (5-10 kg ha-1) ir Magnio sulfato (2-3 kg ha-1).

 Rugiai ir kvietrugiai: naudinga patręšti

Lietingi šio pavasario orai sudarė geras augimo bei vystymosi sąlygas ir žieminiams rugiams, pasėtiems net smėlio ar lengvo priesmėlio žemėse. Išnaudokime retą progą šią vasarą padidinti rugių derlingumą žemesnio našumo žemėse. Vėlgi padės tręšimas per lapus. Vėlyvesnės sėjos rugių pasėlius iki jų žydėjimo būtų naudinga patręšti ir 100 kg ha-1 salietros. Neužmirškite, nors rugiai išplaukėja anksti, tačiau žydėti pradeda vėliau. Išberta salietra tikrai duotų nemažą efektą, formuojant pasėlio produktyvumą.

Žieminių kvietrugių priežiūra gegužės pabaigoje mažai skiriasi nuo taikomos žieminių kviečių pasėliuose, o gautas efektas dažnai būna net aukštesnis.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką