Didesnis kviečių derlius – realus

2017 06 15

Didesnis kviečių derlius – realus

Tapome kviečių auginimo šalimi. Per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvoje bendras kviečių (žieminių ir vasarinių) pasėlių plotas padidėjo daugiau nei 50 %. Šiemet turime apie 900 tūkst. ha kviečių, o iš jų apie 645 tūkst. ha – žieminių. Kviečiai bendrame pasėlių plote sudaro beveik 70 %. Šiemet pasėliai geri ir galime užauginti didesnį kviečių derlių. Belieka paskutiniai svarbūs priežiūros darbai.

Teigiami ir neigiami kviečių auginimo aspektai

Didelius kviečių plotus mūsų šalyje reikėtų vertinti kompleksiškai, t.y., ir iš teigiamos, ir iš neigiamos pusės. Teigiami aspektai būtų: kviečių derlingumo potencialas didesnis ir 20–35 % didesnės jų grūdų supirkimo kainos, lyginant su kitų rūšių javais. Kitas labai svarbus teigiamas kriterijus – didelė jų grūdų paklausa pasaulio rinkose. Neigiami aspektai: pirma – apie 30 % visų žieminių ir iki 20 % vasarinių kviečių pasėjama žemėse, kurių našumas yra žemesnis nei jiems reikėtų; antra – priešsėlių trūkumas, nes apie 60 % kviečių yra atsėliuojami, t.y. sėjami po kviečių.

Kviečių pasėliai, kurie pasėti į per žemo našumo žemes, išaugina 1–2 t ha-1 mažesnį grūdų derlių, lyginant su našesniais dirvožemiais ir esant to pačio lygio auginimo sąnaudoms. Augintojai dažniausiai nepaiso kviečių „reikalavimų“ dirvožemių reakcijai ir humuso kiekiui. Pakeisti pH reikšmes yra ir nesunku, ir pigoka, o ekonominis efektyvumas būna labai aukštas. Tuo tarpu humuso didinimas dirvose yra ilgas procesas, reikalaujantis iš ūkininkų tiek kruopštumo, tiek finansų. Tačiau gautas rezultatas būna ilgalaikis ir pelningas. Siekiant padidinti dirvožemių našumą, reikia pradėti nuo jų kalkinimo, kurio paslaugas teikia AB „Linas Agro“.

Kviečių atsėliavimas labai pablogina dirvožemių ir juose esančių pasėlių fitosanitarines savybes. Padidėja augalų apsaugos sąnaudos, o kartu išauga ir grūdų savikaina. Tačiau nepaisant suintensyvėjusios augalų apsaugos, atsėliuotų kviečių derlingumas būna 0,5–0,7 t ha-1 žemesnis, nei juos pasėjus po gerų priešsėlių (ankštiniai augalai, rapsai, daugiametės žolės, pūdymai ir ražieniniai augalai). Pavyzdžiui, 75–80 % vasarinių kviečių pasėjama po žieminių kviečių. Siekiant sumažinti atsėliavimo daromą neigiamą įtaką, mums į žieminių kviečių ražienas reikėtų įsėti vieną iš tarpinių augalų rūšių. Ražieninių augalų nauda yra įvairiapusė. Siūlome šią priemonę įgyvendinti jau šį rudenį. Jei reikės pagalbos, kreipkitės į AB „Linas Agro“ vadybininkus-konsultantus.

Pasėlių būklės vertinimai

Kviečių pasėlių būklės įvertinimas birželio viduryje rodo, kad šią vasarą labai tikėtina gauti didesnį jų derlingumą nei vidutiniškai gavome per paskutiniuosius 3–4 metus. Žiema turėjo tik nedidelę neigiamą įtaką augalų būklei. Iššalo tik tų laukų pasėliai, kuriuose visiškai nebuvo sniego, o šalčiai pasitaikė dideli (virš –20–22 °C). Kituose laukuose, kuriuose taip pat nebuvo sniego, tačiau orų temperatūra buvo mažesnė negu –18–20 °C, pasėliai tik šiek tiek praretėjo, o augalų lapai buvo tik pažeisti. Daugiau žalos padarė balandžio orų sąlygos: naktinės stiprokos šalnos, per daug vėsūs dienos orai ir drėgmės perteklius dirvožemiuose. Visa tai ilgam pristabdė kviečių augimą ir labai sulėtino pasėlių priežiūros darbus. Žieminių kviečių pasėliai aktyvią vegetaciją pradėjo tik balandžio trečią dekadą. Gegužės pirmos dekados pabaigoje pasėlių būklė pastebimai pagerėjo, jų tankumas tada net viršijo agrotechnines normas. Tačiau po to gegužės antrosios pusės sausros stiprokai praretino pasėlius. Žuvo ta dalis šalutinių ūglių, kurie taip ir nesuformavo savo šaknyno.

Dar intensyviau pasėliai augo ir vystėsi pirmą birželio pusę (paskutinio lapo-plaukėjimo tarpsniai), nes to meto orų sąlygos buvo geros arba labai geros. Šiam pasėlių būklės gerėjimui didelės įtakos taip pat turėjo ir ūkininkų nuolatinė bei savalaikė pasėlių priežiūra (purškimai augimo reguliatoriais ir pesticidais, antžeminiai tręšimai azotu ir tręšimai per lapus makroelementų ir mikroelementų trąšų tirpalais kartu su biostimuliatoriais). Pasėlių būklės biometrinis įvertinimas parodė, kad jų produktyvus vidutinis tankumas buvo 4,75-5,5 mln. vnt. stiebų ha-1 ribose. Žinoma, kai kuriuose laukuose radome pasėlių, kuriuose nebuvo net 4 mln. vnt. stiebų ha-1, ir radome pasėlių, kurių tankumas viršijo 6,0–6,5 mln. vnt. ha-1 produktyvių stiebų. Tačiau nei vienų, nei kitų nedaug. Be abejo, mus džiugino gerai įvertintų pasėlių varpų biometrika: 18–20 varpelių pagrindinių stiebų varpose ir 14–18 varpelių pirmos eilės šalutiniuose stiebuose. Lietuvos sąlygomis tai labai daug. Mums svarbu išsaugoti šį potencialą.

Purškiame fungicidais ir tręšiame per lapus

Dabar žieminiai kviečiai jau išplaukėjo arba dar yra šiame procese. Po kelių dienų prasidės žydėjimo-apsivaisinimo tarpsnis, kurio metu bus būtina žieminių kviečių pasėlius nupurkšti fungicidų mišiniu: Librax (0,7 l ha-1) + Juventus (0,5–0,7 l ha-1) arba Librax (0,7 l ha-1) + Orius (0,8–1,0 l ha-1).

Žydėjimo tarpsniu žieminių kviečių pasėlius reikia nupurkšti fungicidų mišiniu: Librax (0,7 l ha-1) + Juventus (0,5–0,7 l ha-1) arba Librax (0,7 l ha-1) + Orius (0,8–1,0 l ha-1).

Jeigu norime aukšto apsivaisinimo lygio ir sumažinti grūdų užuomazgų pirminio nunykimo mastus, pasėlius tręšiame per lapus, darbinį tirpalą sudarant iš šių preparatų: karbamidas (5 kg ha-1) + Yelia NPK (3–5 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1) arba Bratan Foliar (3–5 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1) + karbamidas (5 kg ha-1).

Vėliau, pieninės brandos pradžioje, pasėlius pakartotinai tręšiame per lapus, siekiant paspartinti grūdų masės augimą ir sumažinti jų galimą nunykimą. Darbinį tirpalą sudarome iš šių preparatų: karbamidas (20–30 kg ha-1) + Yelia NPK (3–5 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1).

Jei norime padidinti grūdų baltymingumą, tai vaškinės brandos pradžioje pasėlius dar kartą tręšiame per lapus karbamido (30 kg ha-1) tirpalu. Šie du-trys papildomi tręšimai per lapus labai padidins grūdų kiekį varpoje ir 1000 grūdų masę. Bendras rezultatas - varpos vidutinis produktyvumas padidės 0,25-0,40 g. Jeigu pasėlio tankumas javapjūtės metu bus 5 mln. vnt. produktyvių varpų ha-1, tai derliaus priedas gali siekti 1,25-2,0 t ha-1Didesnio našumo žemėse žieminių kviečių derlingumas gali siekti apie 10 t ha-1.

Vasarinių kviečių pasėlių būklė

Balandžio pirmų dviejų dekadų orai nebuvo palankūs nei vasarinių kviečių sėjai, nei sėklų dygimui. Kvietukai sudygo balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Šį pavasarį ūkininkai sėjo šiek tiek didesnę sėklų normą. Lauko daigumas buvo aukštas. Po sudygimo pasėlių tankumas buvo net 10–15 % didesnis, nei nustatytos biologinės normos. Visą likusią gegužės mėnesio dalį tęsėsi augalų krūmijimasis. Jo intensyvumas buvo normos ribose arba aukštesnis. Tik birželio pradžioje augalai perėjo į bamblėjimo tarpsnį. Birželio viduryje vasariniai kviečiai jau formuoja vėliavinius lapus. Reikia tikėtis, kad birželio trečios dekados viduryje jie išplaukės.

Birželio viduryje atliktas pasėlių biometrinis įvertinimas parodė, kad ir šį pavasarį vasariniai kviečiai nesugebėjo išsaugoti didesnės dalies savo šalutinių ūglių. Jie nunyko, nes gegužės mėnesį dirvose trūko drėgmės, o birželio pradžioje dirvožemiuose buvo nustatytas nemažas azoto deficitas. Mūsų atlikti biometriniai matavimai parodė, kad dabartiniu metu vasarinių kviečių pasėlių tankumas atskiruose laukuose nors ir labai įvairus, tačiau dažniausiai yra 5,00–5,75 mln. vnt. ūglių ha-1 ribose. Šiek tiek mažesnis už agrotechninę normą – 5,5–6,5 mln. vnt. ūglių ha-1. Guodžia tai, kad jų pasėliuose net 65–75 % sudaro pagrindiniai stiebai, kurių varpos būna net apie 25 % produktyvesnės, nei šalutinių stiebų.

Svarbu išsaugoti kuo sveikesnius ir produktyvesnius vasarinių kviečių pasėlius.

Išpjovus varpų užuomazgas iš stiebo vidaus ir suskaičiavus varpelių kiekį jose, matome, kad varpelių varpose yra 3–5 vnt. daugiau už daugiamečius vidurkius. Tai teikia vilčių suformuoti produktyvesnes varpas ir išauginti didesnį derlių. Tam būtina paruošti pasėlius su gerai išsivysčiusiu žiedynu varputėse, kad apsivaisinimo laipsnis siektų bent 85–90 %. Šį uždavinį sprendžiame tręšdami per lapus. Jeigu mums pavyktų išsaugoti varpose 33-35 grūdus, o 1000 grūdų masė pasiektų nors 40-42 g, tai vidutinis varpos produktyvumas siektų 1,3-1,4 g. Tada galima tikėtis 6-8 t ha-1 vidutinio vasarinių kviečių derlingumo aukštesnio našumo žemėse ir 5,5-6,5 t ha-1 žemesnio našumo.

Tokiu atveju vidutinis kviečių (žieminių ir vasarinių ) derlingumas Lietuvoje pirmą kartą viršytų 6 t ha-1 ribą. Tai - visiškai realus tikslas, kurį galime pasiekti, jei pasėlių priežiūra bus tiksli ir savalaikė. Mes nedetalizuojame vasarinių kviečių priežiūros darbų birželio antrąją pusę, nes ji labai panaši į aprašytą žieminių kviečių priežiūrą gegužės vidurio-birželio mėnesiui (www.rapsai.lt).

Apie vasarinių kviečių priežiūros ypatumus dar rašysime liepos mėnesį, kai žinosime faktinę pasėlių būklę po apsivaisinimo ir to meto orų sąlygas.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką