Naujienos

Ne vienas Lietuvos ūkininkas gali patvirtinti: darosi vis sunkiau užauginti stabilų derlių. Dėl intensyvaus žemės dirbimo, kitų veiksnių prastėja dirvožemio būklė, kuri tiesiogiai veikia ir derliaus kiekį bei jo kokybę. Tačiau ūkininkai pastebi, kad organinės medžiagos – nuo šiaudų iki specializuotų organinių trąšų – padeda atstatyti dirvos balansą ir pasiekti stabilesnį derlių, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Besibaigiantys 2025-ieji buvo kupini permainų ir pokyčių ne tik visame pasaulyje, bet ir globalioje grūdų rinkoje. Ryškios javų kainų korekcijos, rekordiniai derliai, geopolitiniai iššūkiai ir klimato kaitos reikšmė – pagrindiniai veiksniai, nulėmę aktyvius veiksmus grūdų rinkoje.

Kokybiški pašarai – vienas svarbiausių gyvulininkystės ūkių produktyvumo veiksnių: nuo to priklauso net 30–50 proc. pieno primilžio. Tačiau pašarų kokybę vis labiau veikia kintančios ir nepastovios klimato sąlygos: šalnos, sausros, aukšta temperatūra ar liūtys. Todėl ūkininkai ieško tokių kukurūzų veislių, kurios ne tik būtų atsparios klimato pokyčiams, bet ir geriausiai atlieptų jų ūkio poreikius, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai

Nors šių metų derlius – jau seniai nuimtas, po truputį vyksta pasiruošimas pavasario sezonui, vienas iš darbų – pasirūpinti tinkamomis trąšomis. Su didžiausiu iššūkiu renkantis tinkamas priemones susiduria auginantieji javus skurdesniuose dirvožemiuose. Tačiau žemės ūkio ekspertai pataria nepulti strimgalviais įsigyti visų įmanomų produktų, o įvertinti mokslo naujoves, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Per pasaulį ritantis javapjūtės sezonui, vis daugiau šalių fiksuoja rekordinius derlius. Jei spalį kiekvieną savaitę derliaus prognozės buvo didinamos Europoje ir šiauriniame pusrutulyje, prasidėjus lapkričiui aruodai pilnėja ir Pietų Amerikoje.

Jei visoje Lietuvos dirbamoje žemėje būtų pritaikytos tausojamosios žemdirbystės praktikos, tai vien iš anglies taršos kreditų Lietuvos ūkininkams atneštų daugiau nei 175 mln. Eur papildomų pajamų per metus.

SEB bankas suteikė 50 mln. eurų faktoringo finansavimą agroverslo bendrovei AB „Linas Agro“, priklausančiai įmonių grupei AB Akola group. Šis sprendimas skirtas diversifikuoti  įmonės finansavimo šaltinius.

Atsižvelgiant į klimato situaciją, kasmet Lietuvoje užauginama apie 7–8 mln. tonų javų, daugiausia – kviečių, kurių maždaug 70 proc. yra eksportuojama į užsienio šalis. Tačiau tam, kad šie grūdai iš elevatorių Lietuvoje išvyktų į kitas valstybes, reikia atlikti nemažai veiksmų. Į kokias šalis iškeliauja lietuviški grūdai ir kaip vyksta grūdų prekyba, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Spalvas keičiantys ir ant žemės greit nugulantys medžių lapai primena: netrukus ateis žiema. Nors būsimo šaltojo metų laiko orus nuspėti – praktiškai neįmanoma, pokyčiai gamtoje ragina imtis svarbių darbų, vienas kurių – vejos paruošimas žiemojimui, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Vienai didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupei  AB Akola group priklausančios agroverslo „Linas Agro“ subgrupės įmonės Baltijos šalyse pernai finansiniais metais išlaikė panašias pardavimų pajamas ir augino grynąjį pelną. Tam įtakos turėjo kryptį iš nuostolingo į pelningą pakeitęs verslas Latvijoje ir žymiai sumažinti nuostoliai Estijoje.

Pirmoji spalio pusė – kaip niekad gausi geopolitinių ir kitų svarbių įvykių, vienaip ar kitaip veikiančių pasaulines rinkas. Nepaisant to, globalioje grūdų rinkoje pastebimas aktyvumo sumažėjimas. Vis dėlto, tam tikri ryškesni pokyčiai matomi ir čia.

Ruduo – derliaus nuėmimo metas ne tik Lietuvoje, bet ir nemažoje dalyje viso pasaulio. Jau ne vieną savaitę įvairiose ataskaitose pateikiamos vis didesnės šių metų derliaus prognozės. Kai kuriuose pasaulio regionuose laukiama kone rekordinių derlių.

Kviečiame į Kukurūzų lauko dienas 2025 su Linas Agro ir Dotnuva Seeds! Sužinokite apie kukurūzų veisles, efektyvią piktžolių kontrolę, pašarų kokybę ir pieno ūkių sėkmės paslaptis. Registruokitės dabar!

Pasėjus žieminius rapsus, miežius ir kvietrugius Lietuvos ūkiuose skubama pasėti ir žieminius kviečius. Šiuo metu daugelyje ūkių kviečių sėja verčiasi į antrąją pusę, tačiau Žemaitijoje ir dalyje Šiaurės Lietuvos sėjos darbus stabdo įmirkusios dirvos, kuriose pasėta tik dešimtadalis planuojamų pasėti kviečių. Anot specialistų, tokį skirtumą nulėmė gausūs lietūs, kurie apsėmė laukus minėtuose regionuose. Vis dėlto, nepaisant ne itin palankių oro sąlygų, rekomenduojama jau dabar pasirūpinti žieminių pasėlių apsauga, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Skaičiuojama, kad kiekvieną dieną visoje Europos Sąjungoje (ES) užregistruojama vidutiniškai apie 10 naujų javų, daržovių, vaisių ir kitų augalų veislių. Nors svarbiausias veislių atrankos kriterijus ūkininkams – prognozuojamas derlius ir atsparumas gamtos iššūkiams, veislių išskirtinumą stengiamasi pabrėžti ir neįprastais pavadinimais, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Trumpėjančios dienos ir vėstantys orai reiškia viena: įsibėgėja ruduo. Gamta po truputį pradeda pereiti į žiemos ir poilsio režimą, kuomet sulėtėja visi gyvybiniai procesai. Vis dėlto, rudenį dalis sodo darbų tęsiasi ir toliau, vienas kurių – vejos priežiūra, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai