Naujienos

Pastačius savo naujus namus, prasideda kitas darbų etapas: aplinkos tvarkymas ir puoselėjimas. Vienas svarbiausių kiemo akcentų – graži žaliuojanti veja, džiuginanti ir namo gyventojus, ir kaimynus. Kraštovaizdžio ekspertai atkreipia dėmesį, kad norint tokį džiaugsmą pasiekti, teks nemažai pasistengti. 

Gamtos diktuojami ir ekonominiai iššūkiai verčia ūkininkus pergalvoti naudojamus metodus. Nuo sėjos iki derliaus nuėmimo ir paruošimo prekybai – visi procesai optimizuojami siekiant geriausio rezultato. Pastebima, kad ūkininkai Lietuvoje vis dažniau pasitelkia modernius ūkininkavimo sprendimus.

Jei vakarinėje, centrinėje ir pietinėje Lietuvoje esančiuose ūkiuose jau verda veiksmas – bunda žieminiai pasėliai, vyksta tręšimai, rytinėje šalies pusėje dar laukiama labiau sušylant žemės, pastebi žemės ūkio ekspertai. Pasak jų, situacija šalies laukuose pasibaigus žiemai – nuteikianti maloniai. Tačiau būsimoms orų permainoms ir artėjantiems šalčiams ruoštis – jau verta.

Biostimuliatoriai – viena sparčiausiai besivystančių priemonių žemės ūkio sektoriuje, todėl nenuostabu, kad dėl jų kyla nemažai diskusijų. Vieni ūkininkai jau įsitikino jų nauda, kiti žvelgia skeptiškai, o treti vis dar sveria faktus ir mitus. Tačiau aišku yra viena: biostimuliatoriai abejingų nepalieka.  

Sakoma, kad kai laukai pradeda baltuoti, jau galima imtis žemės darbų. Tam pritaria profesionalus agronomas ir kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas, ragindamas nekantraujančius imtis vejos paruošimo darbų stebėti gamtos ženklus.

Kelios dešimtys metų patirties žemės ūkyje suteikia neįkainojamų žinių tiek vystant ūkį, tiek ir renkantis tinkamas priemones pasėliams prižiūrėti.

Gera derliaus kokybė, kenkėjams ir kitoms negandoms atsparūs pasėliai – kiekvieno ūkininko siekiamybė, kurią stiprina susidomėjimas biostimuliatoriais. Tačiau tinkamas jų pasirinkimas ir naudojimas vis dar kelia klausimų. Kada šios priemonės duoda didžiausią naudą, kaip jas derinti su kitais žemės ūkio produktais ir kokį ilgalaikį poveikį jos gali turėti dirvožemio sveikatai? Tinkamai įvertinus pasėlių poreikius, ūkininkai gali maksimaliai išnaudoti biostimuliatorių privalumus. 

AB „Linas Agro“ tapus „HeavyFinance“ anglies dioksido kreditų programos atstove Lietuvoje, į anglies ūkininkavimo programą jau įtraukta beveik 40 000 hektarų laukų. Iki liepos šį skaičių tikimasi išplėsti beveik dukart – iki 70 000 hektarų.

Jei seniau trąšos ir pesticidai buvo vienos pagrindinių priemonių, naudojamų žemės ūkyje, greta jų vis dažniau pasitelkiamos natūralios, draugiškesnės aplinkai priemonės – biostimuliatoriai. Savalaikis šių produktų panaudojimas pasėliams padeda išlaikyti žemės ūkio augalų derliaus potencialą net ir itin sudėtingomis sąlygomis bei suformuoti kokybišką galutinį rezultatą.

Nors tinkamos oro sąlygos – viena esminių gerą derlių užtikrinančių savybių, vien to nepakanka. Greta tradicinių trąšų, augalų apsaugos produktų, ūkininkai vis dažniau atranda ir natūralius sprendimus – biostimuliatorius. Juos savo ūkyje naudoja ir Šakių rajone ūkininkaujantis Edvydas Pikčilingis.  

Kuo didesnis ir kuo brangiau parduotas derlius – su kuo tiksliau paskaičiuotomis investicijomis: to tikisi praktiškai kiekvienas ūkininkas. Vis dėlto, norint pasiekti aukštų žemės ūkio veiklos rezultatų, patartina įvertinti daugybę ekonominių bei kitų veiksnių, galinčių tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai paveikti grūdų verslą.

Klimato kaita, nepastovios oro sąlygos ir besikeičiantys aplinkosaugos bei teisiniai reikalavimai verčia tiek ūkininkus, tiek ir žemės ūkio mokslininkus sukti galvas, kaip padidinti derlių, išlaikant jo kokybę. Nors tam pasitelkiami vis išmanesni sprendimai, neretai praverčia ir ilgametė patirtis bei nuojauta.

Neįprastos žiemos rūpesčių kelia ne tik klimatologams, bet ir visam žemės ūkio sektoriui. Nesant sniego, o oro temperatūrai kintant kone kasdien, kasmet kyla vis daugiau nerimo, kaip pasėliai pasitiks pavasarį.

Viena didžiausių žemės ūkio bendrovių Lietuvoje ir Baltijos šalyse AB „Linas Agro“ atsinaujina: pristato naują savo prekės ženklą.

Augantys reikalavimai grūdų kokybei, būtinybė praturtinti dirvožemį ir stiprėjantys aplinkosauginiai iššūkiai skatina žemės ūkio sektorių ieškoti tvarių sprendimų augančiai maisto paklausai patenkinti.

Grūdų rinkos ekspertai pastebi: prastėjanti kviečių kokybė kelia susirūpinimą ir gali kelti iššūkių visos šalies ekonomikai.