Orai
0

Pavasarinio žiemkenčių tręšimo svarba 2018 metais

2018 03 27

Pavasarinio žiemkenčių tręšimo svarba 2018 metais

Praktinė patirtis rodo, kad auginamų augalų derlingumui didžiausią įtaką turi dirvožemių našumas, tręšimo intensyvumas ir tikslinė agrotechnika. Šį kartą kalbėsime apie žieminių augalų ankstyvąjį pavasarinį tręšimą. Tręšimo schemas, kaip ir visą agrotechniką, kiekvienas ūkis gali valdyti savo nuožiūra. Tačiau dabartiniais laikais nepakanka tik sugebėti išauginti santykinai aukštą augalų derlingumą. Ne mažiau svarbu ūkininkauti ekonomiškai efektyviai.

Kaip ūkininkauti ekonomiškai efektyviai

Šiam tikslui pasiekti reikia tokių sąlygų: vidaus ir pasaulinės rinkos paklausos išaugintai produkcijai; produkcijos savikaina privalo būti bent 15-20 % mažesnė nei prognozuojamos supirkimo kainos; sugebėti išauginti tokios kokybės produkciją, kokios reikalauja supirkėjai. Tik tada (po detalios savo galimybių analizės), kai įsitikiname, jog galime įvykdyti šias sąlygas, pradedame kurti technologines schemas planuojamiems augalams auginti.

Produkcijos paklausą lemia daugybė dalykų, kurie dažnai nepriklauso nuo vietos žemdirbių norų. Pavyzdžiui, žirnių auginimas. Jų pasėlių plotai buvo viršiję 170 tūkst. ha ir jie buvo gerai „įsirašę“ į mūsų sėjomainas. Tuo tarpu Indija, siekdama apsaugoti savo fermerius nuo importuojamų žirnių konkurencijos, 2017 metais jiems įvedė 50 % muito mokestį. Žirnių auginimo perspektyva Lietuvoje tapo neaiški, nes sumažėjo supirkimo kainos. Neaišku, kokia bus jų šiųmečio derliaus paklausa. Esant dabartinėms žirnių supirkimo kainoms (150-170 EUR t-1), reikia išauginti 4,5-5,5 t ha-1 vidutinį derlingumą, kad gautos įplaukos kompensuotų auginimo sąnaudas. Taip pat dar nesame tikri, ar artimiausioje ateityje sugebėsime sėkmingai konkuruoti dėl vietos pasaulinėje rinkoje, parduodant maistinius grūdus, nes Kazachstano, Rusijos ir Ukrainos išaugintų kviečių ar kitų rūšių grūdų savikaina yra 15-25 % žemesnė nei pas mus. 

Sunkiausia yra optimizuoti produkcijos savikainą, kuri priklauso nuo derlingumo ir auginimo bei realizacijos sąnaudų. Praktinė patirtis rodo, kad augalų derlingumui didžiausią įtaką turi dirvožemių našumas, tręšimo intensyvumas ir tikslinė agrotechnika. Vadinasi, ūkiai, kurių žemių našumo lygis viršija 45 ir daugiau boniteto balų, turi daug didesnę tikimybę ilgiau išlikti augalininkystės versle nei ūkininkaujantys žemesnio našumo dirvose.

Dirvožemių našumą keisti galima, o viena efektyviausių priemonių yra jų kalkinimasTačiau visų rūgštesnių dirvų pakalkinimas užims nemažai laiko, dėl to laikinai reikės tenkintis tuo, ką turime. Tuo tarpu tręšimo schemas ir agrotechniką kiekvienas ūkis gali valdyti savo nuožiūra. Lietuvos sąlygomis naudodami trąšas galime net 1,5-2,5 karto padidinti pasėlių produktyvumą. Tad kultūrinių augalų tręšimas yra aukšto ekonominio efektyvumo. Azoto trąšų naudojimo rentabilumas Lietuvos ūkiuose viršija net 100 % ribą, fosforo - 60-80 %, kalio – 45-60 %, o mikroelementų – 25-35 %. Dėl to trąšų pirkimas ir tikslinis jų naudojimas yra pagrindinė ir labiausiai patikima priemonė didinti augalininkystės ekonominį efektyvumą. Mūsų nuomone, 2018 metų pavasarį trąšų nereikėtų taupyti visiems sėkliniams pasėliams, aukštesnio našumo žemėse auginamiems kviečiams, rapsams, ankštiniams augalams ir cukriniams runkeliams.

Tręšimo pradžia

Lauko augalų pavasarinis tręšimas skirstomas į žiemkenčių ir vasarojaus tręšimus. Paprastai pirmiau pradedami tręšti žieminiai javai, kurių pavasarinė vegetacija Lietuvoje pagal daugiamečius vidurkius atsinaujina nuo balandžio 05-10 dienos, ir daugiamečiai žolynai, kurių pavasarinė vegetacija prasideda balandžio 10-15 dienomis. Šiek tiek vėliau, kai galima įvažiuoti į arimus, išberiamos trąšos ir pavasario sėjos augalams.

Žiemkenčių tręšimai skirstomi ankstyvąjį, pagrindinį ir vėlyvuosius papildomus. Azoto trąšų dozės šiems tręšimams paskirstomos taip: 25; 40 ir 35 % apskaičiuotos normos.

Ankstyvasis žiemkenčių tręšimas

Pirmiausiai reikia pastebėti, kad šis tręšimo būdas nėra būtinas visais atvejais. Jis naudojamas tik vėlyvos sėjos arba stipriau nuo žiemos veiksnių nukentėjusiuose pasėliuose. Tikslas – vegetacijai atsinaujinus iš karto aprūpinti augalus azotu. Ilgametė praktika rodo, kad šiuo laikotarpiu augalai badauja. Tiesa, tuo metu dirvos dažnai dar būna šlapios, tad sunkoka į laukus įvažiuoti su technika ir išberti trąšas. Žinant, kad šį pavasarį dirvožemiuose yra mažai azoto, šio tręšimo efektyvumas bus aukštas. Siūloma išberti iki 100-120 kg ha-1 amonio salietros. Tačiau, jeigu rudeninio tręšimo metu buvo tręšta nepilnomis fosforo ir kalio trąšų normomis, tai anksti pavasarį žiemkenčius tręšiame kompleksinėmis trąšomis, kurios skirtos vasarojaus tręšimui. Iš jų galėtų būti N16P16K16 arba N15P15K15+11S, norma – apie 200 kg ha-1.

Žiemkenčių tręšimai skirstomi ankstyvąjį, pagrindinį ir vėlyvuosius papildomus. Azoto trąšų dozės šiems tręšimams paskirstomos taip: 25; 40 ir 35 % apskaičiuotos normos.

Pirmieji tręšimai per lapus

Žiemkenčių ankstyvasis pavasarinis tręšimas per lapus kasmet įgauna vis didesnį populiarumą, o šį pavasarį jis yra tiesiog būtinas, siekiant „pažadinti“ kviečius ar rapsus po praėjusių šalčių. Vertinant paskutines orų prognozes, tampa akivaizdu, kad pavasaris vėlyvas, o po to oras gali labai greitai sušilti. Tad bus ypač svarbu užtikrinti tinkamas augalų augimo sąlygas ne tik tręšiant per dirvą, bet ir tręšiant augalus per lapus.

AB „Linas Agro“ ūkininkams siūlo net kelis variantus, sudarant darbinį tręšimo tirpalą.

Žieminiams kviečiams:

Žieminiams rapsams:

Kurį iš šių variantų pasirinkti konkretaus ūkio atveju, lems pasėlio būklė ir dirvožemio savybės. Patariame konsultuotis su ilgametę patirtį turinčiais AB „Linas Agro“ vadybininkais.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.