Prasidėjo 2018 metų pavasario sėjos darbai

2018 04 11

Prasidėjo 2018 metų pavasario sėjos darbai

Lietuvoje prasidėjo pavasario sėjos didysis darbymetis. Dabar pagrindinis dėmesys skiriamas trąšų paskleidimui, dirvų ruošimui sėjai ir sėklų ruošimui. Sėja jau taip pat vyksta. Žinoma, pirmiausiai apsėjami laukai, kuriuose vyrauja lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiai. Tokių yra ne tik Pietryčių Lietuvoje, bet ir visuose šalies regionuose.

Sėjos pradžioje pirmenybė buvo skiriama vasariniams miežiams, o pietryčių Lietuvoje dar ir avižoms bei lubinams, nes balandžio pirmą dekadą vasarinių kviečių žemės (lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai) dar nebuvo pasiekusios reikiamos kondicijos. Po balandžio 07-10 dienos šalies pietvakarių ir vidurio regionuose pradėti sėti ir vasariniai kviečiai.

Darbų eilė ir tempai

Ūkininkai pavasario sėjai pasiruošę, tačiau jos eigą truputį lėtina tiek per lėtas dirvų ruošimas sėjai, tiek žiemkenčių priežiūros neatidėliojami darbai. Saulės spinduliuotė, aukštoka orų temperatūra ir stiproki vėjai labai greitai džiovina dirvas. Žinant, kad balandį kritulių bus mažai, pirmiausiai reikia purenti visų vasarojui skirtų dirvų (apie 1 mln. ha) paviršių ir taip pristabdyti vandens atsargų dirvose praradimą ir nors dalinai išvengti didesnių grumstų susiformavimo.

Dar ne visi vasarojui skirti laukai patręšti. Laukiant pavasarinės sausros, išbertas kompleksines trąšas būtina įterpti į dirvą bent 6-8 cm gyliu. Visi šie darbai imlūs laiko sąnaudoms. Šį pavasarį, nepaisant darbams palankių orų, vasarojaus sėja tikriausiai tęsis iki gegužės trečios dekados, nes būsimi vasarojaus plotai visu trečdaliu didesni už daugiametį vidurkį. Vasarojaus sėjos tempus lėtina ir dabartinė būtinybė sunkesnių priemolių dirvose nuakėti žieminių kviečių pasėlius ekologinėmis akėčiomis, siekiant suardyti paviršinę dirvos plutą, kuri sausros atveju tikrai padarytų didesnę finansinę žalą, palyginus su miežių ar kvietukų sėjos suvėlinimu keletą dienų.

 Numatomos balandžio–gegužės pirmos dekados ilgos sausros tikimybė verčia ūkininkus didinti sėklų įterpimo į dirvą gylį. Vasarinius miglinius javus siūloma sėti 4-5 cm gyliu priemolio ir 5-6 cm priesmėlio dirvose.

Apie pasėlių tankumą

Gerai žinome, kad 2018 metų vasarinių javų ir rapsų būsimi vidutinio derlingumo dydžiai labai priklausys nuo ūkininkų sugebėjimo suformuoti reikiamo tankumo pasėlius. Tai padaryti bus sunku, tačiau stengtis tiesiog būtina, nes ir dirvožemių faktinė būklė, ir orų sąlygos sėjos metu nėra tam palankios.

Imkime vasarinių kviečių, kaip pelningiausios vasarinių javų rūšies, pavyzdį. Net ir esant normalioms orų sąlygoms, būna sunku išauginti planuojamo (5,0-6,0 mln. stiebų ha-1) tankumo pasėlius. Pagal agronominę teoriją šiam tikslui pasiekti pakanka tik žinoti, kokio tankumo pasėlio mes norime, koks gali būti sėklų lauko daigumas, kokio laukiame augalų krūmijimosi intensyvumo, taip pat vidutinius neišvengiamus pasėlių retėjimo parametrus pavasario ir vasaros metu. Tačiau visų minėtų rodiklių reikšmės dar stipriai priklauso tiek nuo dirvožemių savybių, sėklų ir sėjos darbų kokybės, tręšimo intensyvumo bei faktinių orų sąlygų.

Sėklų kokybę ypač gerina kokybiškas beicavimas. Siūlome vasarinių miglinių javų sėklinių grūdų beicavimui pasirinkti labai efektyvų beicą Celest Trio (1,5-2,0 l t-1), o siekiant pagerinti jų sėklines savybes, į beico darbinį tirpalą įmaišyti ir mikroelementų komplekso Seednergy (1 l ha-1).

Skaičiuojame javų sėklų normas

Šio pavasario gilesnė sėja, sausesnės žemės ir žemesnės kokybės sėklos tikrai turės neigiamos įtakos tiek jų lauko daigumo, tiek krūmijimosi intensyvumo parametrams. Dėl to šį pavasarį, apskaičiuojant sėklų normas, derėtų naudoti 60-70 % sėklų lauko daigumo vidutinį rodiklį. Tuo tarpu būsimą vasarinių javų vidutinį produktyvų krūmijimąsi šią vasarą reikėtų prognozuoti taip: vasarinių miežių – 1,5-2,0; vasarinių kvietrugių – 1,8-2,2; vasarinių kviečių – 1,3-1,6.

Tikslesnius duomenis gauname, kai sėklų normas nustatome planuojamam sudygusių augalų kiekiui (vnt. m-2) gauti ir tik po to jas koreguojame. Dėl to sėklų normas skaičiuojame pagal šią lygtį: S = P x M/ L. Čia: S – sėklų norma, kg ha-1; P – planuojamas pasėlio tankumas po sudygimo, vnt. m-2; M – 1000 sėklų masė, g (pirminiams skaičiavimams kvietukams taikomi 40 g, o vasariniams miežiams – 45 g 1000 sėklų masės rodikliai. Tuo tarpu prieš sėją apskaičiuodami sėklų normą konkrečiam laukui, naudojame faktiškas 1000 sėklų masės reikšmes); L – planuojamas sėklų lauko daigumas, proc.

Skaičiavimų pavyzdys: pirmuoju atveju planuojame didesnį – 500 vnt. m-2 – pasėlio tankumą po sudygimo, kad net esant žemam krūmijimosi koeficientui, pasėliai derliaus nuėmimo metu pasiektų nors 4,5-5,5 mln. stiebų ha-1 tankumą, prognozuojamas sėklų lauko daigumas – 70 %; M – 1000 grūdų masė – 40 g. Skaičiuojame S = 500 x 40 / 70 = 285,7 kg ha-1.

Antru atveju planuojame normalų Lietuvos sąlygoms pasėlio tankumą po sudygimo – 400 vnt. m-2 daigų po sėjos. Šiuo atveju: S= 400 x 40 / 70 = 228,6 kg ha-1.

Žinotina, kad per reti pasėliai sausros metu nukenčia labiausiai, nes iš dirvos labai greitai ir netrukdomai išgarinamos drėgmės atsargos. Todėl labai svarbu tinkamai įvertinti sėklų normą. Lietuvos ūkiuose dažniausiai naudojama sėklų norma būna 5-6 mln. vnt. sėklų ha-1 ribose. Tačiau pastebima, kad nevertinant sėjos laiko, dirvos paruošimo kokybės ir visur naudojant tą pačią sėklos normą, tai tampa priežastimi, kodėl ne visuose laukuose sugebama suformuoti optimalių parametrų produktyvų pasėlį.

Ankštinių sėklų normos

Ūkininkų apklausos duomenys rodo, kad net 72 % jų šį pavasarį žada sėti ir ankštinius augalus. Tame tarpe tik 14 % ūkininkų juos ketina auginti be pesticidų, kad šie pasėliai tenkintų Žalinimo programos reikalavimus. Be abejo, tai bus pupos, žirniai ar lubinai.

Tikriausiai bendrame ankštinių augalų plote padidės maistinių pupų pasėliai, auginami pagal intensyvias technologijas. Pupos nesišakoja, stiebai stori ir stiprūs, dėl to ir sėklų normos labiau priklauso nuo auginimo technologijų intensyvumo. Intensyvėjant technologijoms, didinamos sėklų normos. Tačiau pasėlių tankumas negali viršyti augalo optimalios erdvės poreikio – 200–225 cm2Vadinasi, ūkinėje praktikoje, siekiant patenkinti augalo minimalaus šviesos poreikį, pupų pasėlių maksimalus tankumas Lietuvos klimato sąlygomis negali viršyti 4550 vnt. m-2 augalų, priklausomai nuo lauko apšvietimo sąlygų. Optimalus pasėlių tankis – 40 vnt. augalų m-2. Žemesnio našumo žemėse formuojamas ir retesnis pasėlis. Taigi, optimali sėklų norma – iki 0,5 mln. ha-1.

Auginti žirnius be pesticidų yra didelė rizika, nes bus sunku rasti jų sėklų pirkėjus. Dėl to jų auginimo technologijų nekeičiame. Sėklų norma – 1,0-1,2 mln. ha-1.

Sėjos laikas ir būsimas derlingumas

Galime teigti, kad šį pavasarį masinė vasarinių javų sėja prasidėjo 4-6 dienomis anksčiau nei 2017 metais. Tai – optimizmą keliantis faktas, nes šiais metais vasarojaus plotai žada būti daug didesni. 2016-2017 metais sėjos vėlavimo sukeliamus nuostolius mažino gausus vasaros lietus. Kokios orų sąlygos bus šiemet, neaišku.

Kokią įtaką vasariniams javams ir rapsams turi sėjos laikas, matome iš 1 lentelėje pateiktų ekspedicinių tyrimų bei ūkininkų apklausų apibendrintų duomenų. Javų ir rapsų derlingumo dydžių palyginimo duomenis pateikiame santykiniais skaičiais, nes tai leidžia lengviau palyginti įvairių vasarojaus rūšių reakciją į sėjos vėlavimą. Žinoma, lyginant įvairių rūšių javų skirtingą reagavimą į sėjos laiką, būtina įvertinti ir jų derliaus supirkimo kainas.

1 lentelė. Sėjos laiko įtaka vasarinių javų ir rapsų derlingumui (santykiniais skaičiais)
A.Šiuliauskas, 2015-2017 m.

Sėjos laikas

(mėnuo, diena)

Vasariniai

kviečiai

Vasariniai

miežiai

Vasariniai

kvietrugiai

Avižos

Žirniai

Pupos

Vasariniai

rapsai

Iki 04.20

100

100

100

100

100

100

100

04.21-25

100

100

100

100

100

100

100

04.26-30

90-95

100

100

90-100

85-100

85-100

85-100

05.01-05

75-90

85-100

80-100

85-90

75-95

75-90

80-95

05.06-10

65-80

80-90

70-85

75-85

70-90

70-85

75-85

05.11-15

60-70

75-85

65-75

60-75

65-85

65-75

65-80

Po 05.15

45-65

70-80

55-70

45-60

60-80

55-70

60-75 

Pirmieji pasėlių priežiūros darbai

Jei sėjos metu dirvos buvo grumstuotos, tai po sėjos pasėlį voluojame. Migliniams javams skirtų dirvinių herbicidų, kuriuos reikėtų naudoti po sėjos, nėra. Ankštinius augalus po jų sėjos purškiame herbicidais: Stomp (1,5 l ha-1) + Boxer (2 l ha-1) arba naudojame Fenix (3,0 l ha-1). Norime priminti, per pastaruosius dvejus metus dėl tam tikrų gamtinių sąlygų dirviniai herbicidai ankštinių augalų pasėliuose, ypač ankstyvos sėjos, veikė nepakankamai. Todėl rekomenduojame rinkti herbicidus po žirnių sudygimo, kuomet sunaikinamos visos pasėliuose sudygusios piktžolės nepriklausomai nuo gamtinių sąlygų: Butoxone (2 l ha-1) + Basagran (1 l ha-1).

Detaliau apie pasėlių priežiūros darbus kalbėsime vėliau, kai bus galima įvertinti ir faktinę jų būklę, ir esamas orų sąlygas. 

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką