Orai
0

Sausra. Ar tikrai vasarojui gresia išdžiūvimas?

2018 06 19

Sausra. Ar tikrai vasarojui gresia išdžiūvimas?

Apie šios vasaros sausrą jau rašėme birželio 4 dieną - „Kaip sumažinti sausrų daromą žalą pasėliams?“. Tame straipsnyje rekomendavome agrotechnines priemones, mažinančias sausros neigiamą poveikį augalams. Ypač išskyrėme tręšimų per lapus svarbą. Ir dabar, kai sausra stipriai įsibėgėjo, savo rekomendacijų nekeičiame. Tai kodėl vėl rašome ta pačia tema?

Pirma, didesnė ūkininkų dalis mūsų neišgirdo ir tręšimų per lapus kiekio nepadidino. Antra, šalies žiniasklaidoje daug kalbama (rašoma) apie gegužės ir birželio mėnesiais buvusius bei esamus karštus orus ir mažą kritulių kiekį, kas įvardijama sausra. Gerai, kad rašo, tačiau blogai, kad autoriai vienas su kitu lenktyniauja, kuris sugebės labiau dramatizuoti padėtį šalies žemės ūkyje. Ką norima pasiekti tokiais teiginiais? Kad ūkininkams belieka tik susitaikyti su esama padėtimi ir laukti kompensacijų?

Mūsų nuomone, pirmiausiai reikia atsisakyti „panikos“ situacijos, nes ne viskas yra taip blogai, kaip rašoma. Prisiminkime praėjusius 2017 metus, kai vasaros antroje pusėje lijo beveik kiekvieną dieną. O rudenį, praėjus liūtims, kai kuriuos pasėlius net užliejo vanduo, jie liko nenukulti ar nenukasti. Triukšmas žiniasklaidoje tada buvo panašus į esamą šią vasarą. Tuo tarpu pernai buvo prikulta net 5,87 mln. tonų grūdų. Tai - antras augalininkystės produktyvumo rezultatas per visą Lietuvos istoriją. Dėl to manome, kad ir šiais metais Lietuvai ne tik negresia badas, bet dar liks grūdų ir eksportui.

Tiesa, stichinė sausra nuo birželio 8 dienos paskelbta jau penkiose šalies savivaldybėse: Alytaus, Lazdijų, Kalvarijos, Marijampolės ir Trakų. Tuo tarpu šalyje iš viso yra 60 savivaldybių. Vadinasi, stichinė sausra apėmusi apie dešimtadalį teritorijos. Žinoma, tai nereiškia, kad likusioje šalies dalyje sausra nepadarė žalos augalų produktyvumui. Tikrai padarė! Sausros žala pasėliams skirtinguose rajonuose yra skirtingo masto. Specialistai skaičiuoja, kad stichinės sausros pažeistų pasėlių vidutinis derlingumas gali sumažėti net 25-50 %, o sausrai užsitęsus, atskiruose laukuose vėlai pasėti ir atsainiai prižiūrimi vasarinių javų ar rapsų pasėliai gali ir visiškai sumenkti. Tačiau sinoptikai prognozuoja, kad šio mėnesio antrąją pusę lietingų dienų kiekis padidės.

Ilgametė patirtis rodo, kad sausros įtakos pasėlių produktyvumui dydis tiesiogiai priklauso nuo augalo išsivystymo laipsnio, kuris buvo sausrai prasidėjus, ir nuo sausros tęsimosi laiko. Nustatyta, kad augalui „senėjant“, jų atsparumas sausroms didėja. Kokio išsivystymo laipsnio buvo lauko augalai birželio 8 dieną, kai Lietuvoje paskelbta sausra? Optimalaus sėjos laiko ir tinkamai prižiūrimi žiemkenčiai tada jau buvo pieninės brandos tarpsnyje, o laiku pasėti vasariniai javai buvo baigę apsivaisinimo procesą ir pradėję pirminį grūdų vystymosi tarpsnį. Tik vasariniai rapsai dar tęsė apsivaisinimo (žydėjimo) procesą. Vadinasi, sausrai prasidėjus augalai (sprendžiant pagal jų išsivystymo laipsnį) buvo mažesnio jautrumo drėgmės trūkumui. Tačiau sausros poveikio augalams laikas buvo ilgas. Tokiu atveju derliaus nuostolių neišvengsime, nors krituliai į Lietuvą ir ateis. 

Ilgametė patirtis rodo, kad sausros įtakos pasėlių produktyvumui dydis tiesiogiai priklauso nuo augalo išsivystymo laipsnio, kuris buvo sausrai prasidėjus, ir nuo sausros tęsimosi laiko. Nustatyta, kad augalui „senėjant“, jų atsparumas sausroms didėja.

Kokius šią vasarą išauginsime javų bei rapsų derlius, daug priklausys ir nuo pačių ūkininkų stropumo iki javapjūtės ir jos metu. Kartojame rekomendaciją, išsakytą birželio 4 dieną: visas augalo augimui ir vystymuisi reikalingas medžiagas galime išpurkšti naudodami maitinamąjį tirpalą: karbamidas (7-10 kg ha-1) + Bratan Foliar NPK 18-18-18+mikro (4-5 kg ha-1) + Thiomax Oil (2-3 l ha-1) + Microfert (1 l ha-1). Tokiu tirpalu augalai aprūpinami maisto medžiagomis apie 7 dienas, po to purškimą reikia pakartoti. Be to, primename, kad sausros metu labai susilpnėjo vasarinių javų ir rapsų šaknys. Dėl to tręšimus per lapus būtina tęsti ir sausrai pasibaigus.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.