Žieminių javų hibridinių veislių pasėlių priežiūra baigiantis rudens vegetacijai

Ši vasara tikrai įeis į Lietuvos augalininkystės istoriją kaip derlingiausių javų metai. Ypač derlingi buvo žieminių javų pasėliai. Prie to prisidėjo ne tik palankios klimatinės sąlygos, tačiau ir atidesnis javų veislių bei jų technologijų pasirinkimas. Todėl ir renkantis bei auginant hibridines žieminių javų veisles, kurios turi genetiškai užkoduotą didesnį derliaus potencialą, turime sukurti sąlygas tam potencialui realizuotis.

Įtaka aukštam derlingumui

Siekiant įvertinti, kas nulėmė aukštą javų derlingumą vasaros metu, būtina žinoti klimatinius ir agrotechninius veiksnius. Oficialių valstybinių statistinių duomenų suvestinių apie atskirų javų rūšių derlingumą skirtinguose šalies regionuose ir apie dirvožemio įvairovių poveikį javų derliams dar neturime. Vis tik, remiantis atskirų ūkių apklausos duomenimis, galima įvertinti, kad pagrindinė aukštų derlingumo dydžių priežastis buvo palankios klimatinės sąlygos svarbiausiais javų augimo bei vystymosi etapais, taip pat – padidėjęs ūkininkų dėmesys renkantis javų veisles bei jų auginimo technologijas ir laikantis agrotechninės drausmės.

Be to, 2019–2020 m. žieminių javų gebėjimui suformuoti aukšto produktyvumo pasėlius reikšmės turėjo ir aukštos kokybės sėklos, savalaikė sėja ir optimalios tręšimo normos. Jau 2019 m. rudenį išryškėjo optimalių tręšimo normų PK trąšomis svarba pasėlių būklei ir ypač – jų šaknų sistemos išsivystymui. Išskirtinai didelės įtakos turėjo fosforo trąšų normų optimizavimas. Skaičiavimai rodo, kad 2020 m. derlių dydžiams fosforo trąšų efektyvumas prilygo, o kartais net lenkė azoto trąšas. Galiausiai, dauguma iš mūsų niekada nebuvome matę tokios švelnios žiemos, kaip praėjusi, kuomet peržiemojo beveik visi žiemkenčių pasėliai.

Kaip paskatinti hibridinių javų veislių potencialą

Praėjusio rudens bei žiemos orų sąlygos buvo palankios parodyti savo galias ir hibridinių veislių žieminiams javams. Žinoma, jei jos buvo auginamos pagal tikslines intensyvias technologijas, dėl kurių galėjo realizuotis hibridinių veislių potencialas.

Ūkininkų apklausos duomenys rodo, kad ir šią vasarą ūkiuose hibridinių veislių žieminiai javai dažniausiai buvo 10–20 proc. derlingesni už linijinių veislių javus. Tuo tarpu eiliniuose ūkiuose, kuriuose ir tręšimo normos buvo mažesnės, ir prižiūrint pasėlius pasitaikė klaidų, hibridinių veislių derlingumas mažai skyrėsi nuo linijinių. Dėl to iš dalies kalti gali būti ir siūlomų veislių aprašuose esantys nuolatiniai priminimai apie hibridinių veislių javų padidintą atsparumą nepalankiems augimo veiksniams. Patikėję šiomis tiesomis, ūkininkai jas ne tik sėja į žemesnio našumo žemes, bet ir per silpnai tręšia.

Negana to, kartais patys sukuriame sąlygas, kuomet net ir tikrai gerų savybių turinčios hibridinės veislės nesugeba išauginti aukštesnių derlingumo dydžių, atitinkančių jų potencialą. Tai pasikartojo ir šį rudenį. Mūsų duomenimis, beveik pusės visų pasėtų hibridinių veislių žiemkenčių sėjos agrotechnika, ypač tręšimas, mažai skyrėsi nuo linijinėms veislėms taikomų. Jei žemesnio nei vidutinio našumo (35–42 balų) dirvose planuojame išauginti ne 5–6, o 7–8 t/ha^-1 grūdų, tuomet ir tręšti reikia atitinkamai. Verta suprasti, kad hibridinės veislės turi genetiškai užkoduotą didesnį derliaus potencialą, o mes turime joms padėti jį realizuoti. Panašiai yra ir su sertifikuotomis sėklomis, kurių pranašumas išryškėja tik esant optimalioms auginimo technologijoms. Mūsų nuomone, platesnis hibridinių veislių naudojimas padėtų ūkininkams sparčiau didinti vidutinius javų derlingumo dydžius. Žinoma, neužmirštant atitinkamai keisti ir auginimo technologijas.

Siūlome ūkininkams, kurie planuoja iš hibridinių veislių išauginti artimus jų potencialui derlingumo dydžius, iš naujo perskaičiuoti jų tręšimo normas. Tuo atveju, jei normos yra didesnės, nei faktiškai tręšėte, bent iki spalio vidurio rekomenduojame papildomai patręšti fosforo kalio trąšomis. Taip pat primename, kad papildomi tręšimai per lapus turi būti atlikti laiku ir vadovaujantis rekomendacijomis.

Populiariausios žieminių javų hibridinės veislės šį rudenį

„SU Hylux“ – hibridinė ankstyvosios brandos ir aukšto žiemkentiškumo žieminių kviečių veislė. Ji tinka ankstyvai sėjai, gausiai krūmijasi, yra labai atspari išgulimui ir ligoms, ypač miltligei, rudosioms rūdims, lapų septoriozei ir fuzariozei. Gerai toleruoja trumpalaikes sausras ar drėgmės perteklių bei kitas nepalankias augimui sąlygas. Žemesnio nei vidutinio našumo (35–42 balų) žemėse šios veislės pasėlių vidutinis derlingumas būna net iki 30 proc. didesnis nei linijinių veislių. Grūdai stambūs, pasižymi geromis kepimo savybėmis, aukštu baltymų kiekiu ir dideliu kritimo skaičiumi. Selekcininkas – „Saaten Union“, Vokietija.

„SU Hymalaya“ – hibridinė žieminių kviečių vidutinio vėlyvumo veislė. Žiemkentiška, tolerantiška sausroms, vidutiniškai atspari išgulimui, atspari ligoms, ypač miltligei, lapų dryžligei ir varpų fuzariozei. Veislė labai aukšto potencialaus derlingumo. Rudenį, dėl gausaus krūmijimosi, išaugina stiprią šaknų sistemą. Pavasarį anksti atnaujina vegetaciją ir pasižymi paspartintu antžeminės masės augimu. Jai būtinas ankstyvas pavasarinis tręšimas azoto trąšomis. Gerai auga ir žemesnio nei vidutinio (35–42 balo) našumo dirvose, kur blogiau dera linijinių veislių kviečiai. Optimali sėjos norma 1,5–2 mln./ha^-1 sėklų. Esant mažai išsėjimo normai po sėklų sudygimo gauname retokus pasėlius, o tai sudaro palankias sąlygas piktžolėms sudygti ir suvešėti. Dėl to rekomenduojama herbicidus naudoti paankstintai. Selekcininkas – „Saaten Union“, Vokietija.

„SU Promotor“ – hibridinė, vidutinio ankstyvumo, labai žiemkentiška žieminių rugių veislė. Gerai deranti lengvuose dirvožemiuose, intensyviai krūmijasi. Rugiai lengvai prisitaiko prie nepalankių aplinkos sąlygų, veislė tolerantiška miltligei ir rudosioms rūdims. Lietuvoje ši veislė pradėta tirti 2017 metais. Tai aukšto derliaus potencialo (7–10 t/ha^-1) veislė. Selekcininkas – „Hybro Saatzucht“, Vokietija.

„Toreroo H“ – žieminių miežių hibridinė veislė, sukurta taikant išskirtinę „Syngentos“ „Hyvido™“ hibridizacijos technologiją. Šios veislės potencialus derlingumas, esant palankioms orų sąlygoms, gali siekti 8–10,5 t/ha^-1. Tai labai žiemkentiška ir itin ankstyvos brandos veislė. Pasižymi geru atsparumu išgulimui, tinkliškajai dryžligei ir rūdims. Lengvai prisitaiko prie nepalankių aplinkos sąlygų. Prieš tai dažniau buvo sėjamos „Zzoom“ ir „Mercurioo“ hibridinės veislės, kurias dabar kaičia dar laiau selekcininkų patobulinta “Toreroo”. Selekcininkas – „Syngenta seeds“, Vokietija.

 

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 4612