Orai
0

Žieminių javų pasėlių priežiūros darbai 2020 m. gegužės mėnesį

2020 05 12

Žieminių javų pasėlių priežiūros darbai 2020 m. gegužės mėnesį

Lietuvoje augančių žieminių javų pasėlių būklė šių metų gegužės pradžioje yra geresnė, palyginti su pernai metų geguže. Žiemos metu buvo galima stebėti, kaip pamažu vyksta augalų vystymosi procesas, o pavasarį jis smarkiai suintensyvėjo. Pasėlių priežiūros darbai šiuo metu atitinka klasikinius agronominius reikalavimus, o tai, kokius tręšimo bei purškimo darbus reikia atlikti ir kokias priemones tam pasirinkti, priklauso nuo pasėlių rūšies bei būklės.

 

Žieminių javų pasėlių vystymasis šiais metais

Žieminių javų žalioji vegetacija, po jų sėjos 2019 metais, tęsiasi iki šiol – be žiemos pertraukos. Žiemą pasėliai žaliavo ir netgi vyko silpnas fotosintezės procesas, bet jo produktyvumas buvo per žemas, kad pradėtų formuotis nauji lapeliai. Vis tik, augalų vystymosi procesas vyko, o jį buvo galima stebėti visą žiemą. Antai, visi pirmo krūmijimosi ciklo šalutiniai ūgliai užbaigė II–IV organogenezės vystymosi etapus. Kitaip tariant, suformavo būsimų varpų gemalines užuomazgas, o pastarosios gerai išsivystė. Našesnėse dirvose pasėtuose žieminių javų pasėliuose varpų gemalinės užuomazgos susiformavo ir antro krūmijimosi ciklo šalutiniuose ūgliuose. Kovo pradžioje jau buvo optimaliai išsivystę visų rūšių žieminių javų pasėliai, o jų būklė buvo gera.

Prasidėjus pavasariui spartesniu augimu ir greitesniu vystymosi tempu pasižymėjo tik žieminiai rugiai ir miežiai. Tuo tarpu žieminiai kviečiai, kaip įprasta jų rūšiai, nuosekliai keitė pernykščius lapelius naujais. Dėl to jų būklė vizualiai mažai keitėsi. Balandį orai atvėso, naktimis oro temperatūra dažnai nukrisdavo iki -5–10 °C, o dienomis pakildavo iki +5–12 °C. Žieminių javų augimo tempai taip pat sulėtėjo, o naktinės šalnos praretino pasėlius. Neišgyveno silpnesni antrojo ir trečiojo krūmijimosi cikluose susiformavę šalutiniai ūgliai, tačiau išliko beveik visi pirmojo ciklo šalutiniai ūgliai. Balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje visos žieminių javų rūšys buvo bamblėjimo tarpsnyje, tačiau vystėsi skirtingai. Pasėlių tankumo parametrai šiame augalų išsivystymo etape yra beveik optimalūs.

Bendrai vertinant žieminių javų pasėlių būklę gegužės pradžioje, daugeliu atveju ji yra ženkliai geresnė nei 2019 metais tuo pačiu laiku. Pasėlių priežiūros darbai taip pat nevėluoja ir atitinka agronominius reikalavimus.

 

Palankios sąlygos ligoms plisti

Gegužės pradžioje prasidėjo optimalus laikas žieminių kviečių pasėliams purkšti mikroelementų, fungicido ir augimo reguliatorių mišiniais. Šie darbai yra atliekami javų bamblėjimo pradžioje. Toks purškimas yra svarbus siekiant apsaugoti augalus nuo anksti plintančių ligų, nuo išgulimo grėsmės ir užtikrinti, kad augalai galės intensyviai augti ir vystytis. Dėl sausų orų miltligės išplitimas šiemet yra nereikšmingas, bet septoriozės, kviečių dryžligės išplitimas per paskutines 10 dienų labai suintensyvėjo ir atskirose veislėse svyruoja nuo 4 iki 88 proc. Šiuo metu net pašaknio ligos atskirose veislėse išplito nuo 5 iki 60 proc. Paskutinėmis dienomis lijo visoje Lietuvoje, todėl ligoms plisti sąlygos bus dar palankesnės.

Turint tankius, vešlius pasėlius ir esant drėgniems periodams, o dienos temperatūrai siekiant apie 20 °C, reikia nedelsiant planuoti pasėlių purškimą fungicidu. Žinoma, jei to dar nepadarėte. Jei pasėliai tankūs, išlieka didelė rizika, kad jie išguls, todėl būtina pakartotinai naudoti augimo reguliatorių. Auginant žieminius kviečius reikėtų rinktis ypač efektyvų sprendimą, užtikrinantį visapusišką augalų apsaugą ir augimą, „Priaxor Pawer Pack“: „Priaxor“ (0,4–0,5 l ha-1) + „Curbatur“ (0,4–0,5 l/ha-1) + „Medax Max“ (0,2–0,3 l ha-1) + „Actiflow MCZ“ (1,0 l ha-1).

 

Priežiūros darbai – pagal javų rūšį

Skirtingos žieminių javų rūšys pasižymi skirtingu augimo bei vystymosi tempu, todėl ir pasėlių priežiūros darbai vyksta skirtingu metu. Trumpai priminsime, kokia seka žydi žieminiai javai: žieminiai miežiai, žieminiai rugiai, žieminiai kvietrugiai ir žieminiai kviečiai.

Gegužės pirmos dekados pabaigoje žieminiai miežiai bei rugiai jau bus vėliavinio lapo tarpsnyje. Tokiu periodu šios augalų rūšys aktyviai vystosi ir auga. Vyksta ir intensyvi biomasės sintezė, ir žiedynų formavimasis varputėse – jau baigia intensyviai formuotis žiedynų organai. Kaip žinia, miežių apsivaisinimo procesas įvyksta iki jų išplaukėjimo. Būtent jų pasėlius, jei to dar nepadarėte, reikėtų skubiai patręšti per lapus mikroelementų ir biostimuliatorių mišinio tirpalu, siekiant padidinti apsivaisinimo našumą. Kartu su tręšimu galima naudoti ir fungicidus bei insekticidus nuo tripsų. Purškiamas tirpalas sudaromas: „Syrex“ (0,75 l/ha-1) + „Proteus“ (0,75 l ha-1) + „Bratan Foliar“ (3–5 kg ha-1) + „Thiomax Oil“ (2 l/ha). Tuo tarpu žieminiai rugiai, nors išplaukėja anksti – gegužės viduryje, tačiau žydėti pradeda praėjus 7–9 dienoms po išplaukėjimo. Dėl to bus nesunku suderinti ir jų tręšimus per lapus, ir purškimą apsaugos priemonėmis – fungicidais bei insekticidais. Tirpalas sudaromas: „Maredo (0,5 l/ha-1) + „Conclude (0,4 l/ha-1) + „Terpal“ (1 l/ha-1) + „Proteus“ (0,75 l ha-1) + „Bratan Foliar“ (3–5 kg ha-1) + „Thiomax Oil“ (2 l/ha).

Žieminių kviečių pasėlių vystymasis yra lėtesnis nei miežių ar rugių. Be to, didžioji jų pasėlių dalis auginama pagal intensyvias technologijas ir todėl reikalauja intensyvesnės priežiūros. Po balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje buvusių kritulių, labai paspartėjo pasėlių augimas. Augalininkystės ekspertai teigia, kad kviečių pasėliuose matomas azoto bei fosforo trūkumas. Siekiant jį pašalinti, pirmiausia reikėtų patręšti žieminius kviečius antžeminiu būdu azoto trąšomis – 30–50 kg ha-1 azoto. Tokiu atveju, jei laistomos skystos azoto trąšos „KAS“ (80–120 l ha-1[1] ), siekiant iki minimumo sumažinti azoto nuostolius ir azotą išsaugoti dirvoje augantiems augalams, jas reikėtų naudoti kartu su azoto stabilizatoriumi „Limus Clear“ (0,1–0,13 l ha-1[2] ). Be to, kviečių pasėlius reikėtų patręšti per lapus trąšų mišiniais, kuriuose, be kitų mikroelementų, yra ir daug fosforo. Galima naudoti vieną iš šių maitinimo tirpalų:

  • „Starmax Mn“ (1–3 l/ha-1) + „Microfert“ (1,0 l ha-1) + „Karbamidas“ (5 kg ha-1);
  • „Bratan Foliar“ (3–5 kg ha-1) + „Thiomax Oil“ (1–3 l/ha-1) + „Microfert“ (1 l/ha-1).

Yra pasėlių, kuriuose dar nesunaikintos piktžolės. Drėgmės kiekio padidėjimas dirvose paskatino ir jau seniau sudygusių, ir dar neseniai sudygusių piktžolių spartesnį augimą. Jų botaninė sudėtis labai įvairi ir piktžolės padaro labai daug žalos kviečių augalams. Jas naikinant reikalingi herbicidai, kuriuos galima naudoti net iki vėliavinio lapo tarpsnio. Galimi du tokie herbicidų kompleksai. Pirmas skirtas sunaikinti vienaskiltėms ir dviskiltėms piktžolėms: „Cleave“ (0,8 g ha-1) + „Trimmer“ (20 g ha-1) + „Axial“ (0,8–0,9 l ha-1). Antras skirtas sunaikinti tik dviskiltėms piktžolėms: „Biathlon 4D“ (40 g ha-1) + „Cleave“ (0,8 g ha-1). Abu šie sprendimai yra efektyvūs ir saugūs kviečiams.

 

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

 

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.