Žieminių rapsų pasėlių priežiūra iki jų žydėjimo pradžios
2018 metų balandžio pirmos dekados šilti orai ir trumpalaikis lietus buvo tikra atgaiva žiemkenčių pasėliams. Šiltas lietaus vanduo davė stiprų impulsą ir žieminių rapsų augimui bei vystymuisi.
Greita reakcija į šilumą
Ankstyvesnės sėjos ir geresnės būklės rapsai į lietų ir orų atšilimą reagavo labai greitai. Jau po 2-3 dienų išsiskleidė pumpurai, kurie dar praėjusį rudenį buvo susiformavę šaknų kaklelyje (buvusių lapų pažastyse). Tarp pernykščių lapų išryškėjo ir būsimų pavasarinių lapų užuomazgos.
Žinoma, tokia greita reakcija į augimo sąlygų pasikeitimą buvo galima tik pasėliuose, kuriuose dar rudenį normaliai išsivystė šaknynas, ypač - sustorėjusi liemeninė jo dalis. Teoriniai tyrimai rodo, kad balandžio pirmąją pusę, esant vėsiems orams ir menkam tręšimui, žieminiai rapsai 50-75 % maistinių elementų gauna iš šaknyse sukauptų atsargų ir tik 25-50 % paima iš dirvožemio. Tačiau ankstyvas tokių pasėlių tręšimas šią proporciją stipriai pakeičia: iš šaknyse sukauptų atsargų šiuo atveju augalai paima tik apie 15-25 %, o likusią dalį maistinių elementų įsisavina iš trąšų ir dirvožemio. Išsaugoti šaknyse maistiniai elementai galės būti panaudoti galimų sausrų atveju, kai stipriai sumažėja šaknų gebėjimas įsisavinti maistinius elementus iš dirvos.
Šio pavasario orai žada būti palankūs žieminių rapsų augimui ir vystymuisi bent iki augalų žydėjimo vidurio. Tad geruose pasėliuose (o tokių turime daugiau kaip 60 %) turime puikią progą išauginti didelį vidutinį derlingumą (4,5-6,0 t ha-1). Ūkininkai privalėtų šiems rapsų pasėliams skirti didesnes investicijas, perkant trąšas, pesticidus bei įvairius preparatus, naudojamus tręšimų per lapus.
Anksti patręšus rapsus, augalai didžiąją maistinių elementų dalį gali įsisavinti iš trąšų ir dirvožemio, o šaknyse sukauptos atsargos galės būti panaudotos sausrų atveju, kai iš dirvos paimti maisto medžiagas tampa sunku.
Vystymosi etapai
Gerai žinote, kad rapsų dabartinės agrotechnikos veiksniai yra tampriai suderinti su jų augimo tarpsniais ir vystymosi etapais. 1 lentelėje pateikiame žieminių rapsų pavasarinio augimo tarpsnių ir vystymosi etapų ciklą ir galimas jų kalendorines datas. Atsižvelgiant į jas, bus lengviau augintojams koreguoti rapsų priežiūros darbus, jeigu to prireiks.
1 lentelė. Žieminių rapsų vystymosi etapai ir jų prognozuojamos datos 2018 metų pavasarį
|
Organo-genezės etapas |
Struktūros, funkcijos, procesai |
Augimo ir vystymosi tarpsniai |
BBCH skalė |
Tarpsnių datos |
|||||
|
Pavasario vegetacijos periodas |
|||||||||
|
III |
Žiedyno ašies formavimosi tąsa. |
Šoninių pumpurų formavimasis |
20-29 |
04.06-04.15 |
|||||
|
IV |
Žiedyno ašies šoninių struktūrų formavimosi tąsa. |
30-39 |
04.15-04.20 |
||||||
|
V |
Žiedų diferenciacija. |
Stiebo ilgėjimas |
40-49 |
04.20-04.28 |
|||||
|
VI |
Mikro- ir makrosporogenezė. |
Kritiniai drėgmės etapai. |
Butonizacija |
50-59 |
04.25-05.05 |
||||
|
VII |
Gametogenezė. |
||||||||
|
VIII |
|||||||||
|
IX |
Žydėjimas. |
Žydėjimas |
60-69 |
05.05-06.05 |
|||||
Manome, kad esate pastebėję, jog po pavasario vegetacijos atsinaujinimo žieminiai rapsai „neskuba“ iš karto formuoti naujus lapus ar skubėti auginti stiebą. Apie 9-12 dienų augalai renovuoja šaknų sistemą ir užbaiginėja žiedynų gemalinės sistemos kūrimą (III-IV organogenezės etapai) bei rudens „kūrinių“ patikrą. Po pavasarinės patikros paprastai šiek tiek sumažėja būsimų žiedpumpurių užuomazgų kiekis augale. Būtent šiuose vystymosi etapuose augaluose galutinai (tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriais) baigiamos formuoti žiedynų sudedamosios dalys – centrinė ašis ir žiediniai pumpurai. Taip pat renovuojami ir rudeninių lapų pažastyse esantys būsimų šoninių stiebų pumpurai. Šio laikotarpio pabaigoje prasideda ir naujų pavasarinių lapų formavimasis iš dar rudenį susidariusių pumpurų. Pagal 1 lentelės duomenis pavasarinė augalo organų fiziologinė patikra priskiriama 20-29 ir 30-39 BBCH skalės tarpsniams ir III bei IV organogenezės etapams. Visi šie procesai paprastai vyksta balandžio 06-14 dienų laikotarpiu.
Kaip prižiūrėti gerai išsivysčiusius pasėlius
Aukštesnės kokybės žieminių rapsų pasėliai, kai į lauką galima įvažiuoti su purkštuvais, tręšiami per lapus mišiniu, sudarytu iš: Fertiplius MGB (0,6-1,0 kg ha-1) + magnio sulfatas (3-5 kg ha-1) + Starmax Mn (3-5 kg ha-1) + Oligo Boron (1,0 l ha-1).
Į darbinį tirpalą įmaišoma ir insekticidų Kaiso 50 EG (0,15 kg ha-1) arba Fastac (0,2 l ha-1), nes šiuo laiku iš žiemojimo guolio į dirvos paviršių išlipa įvairių kenkėjų suaugėliai. Juos būtina sunaikinti, ypač stiebinio paslėptastraublio vabaliukus, kad nesuspėtų padėti kiaušinėlius.
Šio tręšimo tikslas - renovuoti augalo pagrindinius organus (šaknis, žiedynų gemalines užuomazgas, lapų ir šoninių šakų pumpurus) ir pagreitinti jų vegetatyvinį augimą.
Po to išberiamos azoto trąšos. Pirmiau paskleidžiama amonio salietra (250-300 kg ha-1), o po savaitės dar išberiama ir 200 kg ha-1 amonio sulfato. Jei norime realizuoti dabartinį aukštą kokybiškų pasėlių potencialą, šį pavasarį rapsams reikia labai daug azoto ir sieros.
Kaip prižiūrėti silpnesnius pasėlius
Žemesnės kokybės ir vėlyvos sėjos žieminių rapsų pasėliai pirmiausiai tręšiami kompleksine trąša NPK 16-16-16 (200 kg ha-1). Šiems pasėliams, be azoto, fosforas ir kalis yra tiesiog būtini elementai, nes didesnė augalų dalis dar net nepradėjo kurti žiedyno gemalinių užuomazgų. Tuo tarpu esant fosforo ir kalio stygiui dirvožemiuose, augalai nesugebės suformuoti normalaus produktyvumo žiedynų (III ir IV organogenezės etapai).
Po savaitės beriama amonio salietra (250 kg ha-1), o praėjus dar kelioms dienoms pasėliai tręšiami per lapus. Taigi, silpnesnius pasėlius per lapus pradedame tręšti kiek vėliau (prasidėjus IV organogenezės etapui) nei ankstyvos sėjos ir geros būklės augalus. Tręšimo per lapus mišinys sudaromas iš šių preparatų: Microfert (1 l ha-1) + Oligo Boron (1 l ha-1) + magnio sulfatas (5-7 kg ha-1) + Willis NPK (3-5 kg ha-1) + karbamidas (10 kg ha-1). Į darbinį tirpalą įmaišoma ir insekticidų Kaiso 50 EG (0,15 kg ha-1) arba Fastac (0,2 l ha-1).
Augimo reguliatoriaus naudojimas
Prasidėjus stiebo ilgėjimo tarpsniui (BBCH 40-49), dar kartą įvertiname pasėlių faktinę būklę ir pagal gautus rezultatus priimame sprendimus. Geros būklės pasėlius purškiame augimo reguliatoriumi Caryx (0,7-1,4 l ha-1). Jo panaudojimas stiebo augimo metu neleis rapsams ištįsti, sustiprins stiebus, paskatins šoninių šakų vystymąsi ir apsaugos nuo išgulimo.
Svarbu panaudoti augimo reguliatorių Caryx ir silpnesniuose rapsų pasėliuose. Šiuo atveju naudojame mažesnę Caryx normą (0,7 l ha-1). Taip pat svarbu nesuvėluoti šio purškimo, kad būtų gautas maksimalus efektas. Silpnesniuose rapsų pasėliuose Caryx pratęsia augalų vegetacijos periodą ir jų vystymosi laiką, todėl augalai būna masyvesni, su daugiau šoninių šakų, neišgula, formuoja didesnį derlingumo potencialą.
Darbai butonizacijos tarpsnyje
Augalų butonizacijos tarpsnio pirmoje pusėje silpnesniuose žieminių rapsų pasėliuose (VI–VII organogenezės etapai ir 50-56 BBCH) išberiame antrąją azoto (amonio sulfato) trąšų dozę (40 kg ha-1 azoto). Geros būklės pasėliuose birias azoto trąšas (iki 40 kg ha-1 azoto) beriame prieš augalų žydėjimą (57-59 BBCH). Trąšos rapsus aprūpins azotu iki jų pieninės brandos.
Po birių trąšų paskleidimo, butonizacijos tarpsnio pabaigoje (04.20-25) organizuojame ir pasėlių tręšimą per lapus. Mišinį purškimui sudarome iš: Oligo Ranau rapsams (1,0 l ha-1) + Oligo Boron (1,0 l ha-1) + Microfert (1,0 l ha-1) + Ubinas NPK (3-5 kg ha-1) ir Thiomax Oil (3-5 l ha-1). Šios sudėties darbiniu tirpalu tręšiami ir geros būklės žieminių rapsų pasėliai. Šio tręšimo pagrindinis tikslas yra siekis padidinti fiziologiškai „subrendusių“ žiedinių pumpurų kiekį žiedynuose bei pagerinti būsimą žiedų apsivaisinimą.
Taip pat rekomenduojama įdėti ir insekticido nuo rapsinių žiedinukų bei ankštarinių paslėptastraublių: Plenum (0,15 kg ha-1), Proteus (0,75 l ha-1), Mospilan (0,2 kg ha-1) arba Biscaya (0,3 l ha-1).
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122
2018 metų balandžio pirmos dekados šilti orai ir trumpalaikis lietus buvo tikra atgaiva žiemkenčių pasėliams. Šiltas lietaus vanduo davė stiprų impulsą ir žieminių rapsų augimui bei vystymuisi.
Greita reakcija į šilumą
Ankstyvesnės sėjos ir geresnės būklės rapsai į lietų ir orų atšilimą reagavo labai greitai. Jau po 2-3 dienų išsiskleidė pumpurai, kurie dar praėjusį rudenį buvo susiformavę šaknų kaklelyje (buvusių lapų pažastyse). Tarp pernykščių lapų išryškėjo ir būsimų pavasarinių lapų užuomazgos.
Žinoma, tokia greita reakcija į augimo sąlygų pasikeitimą buvo galima tik pasėliuose, kuriuose dar rudenį normaliai išsivystė šaknynas, ypač - sustorėjusi liemeninė jo dalis. Teoriniai tyrimai rodo, kad balandžio pirmąją pusę, esant vėsiems orams ir menkam tręšimui, žieminiai rapsai 50-75 % maistinių elementų gauna iš šaknyse sukauptų atsargų ir tik 25-50 % paima iš dirvožemio. Tačiau ankstyvas tokių pasėlių tręšimas šią proporciją stipriai pakeičia: iš šaknyse sukauptų atsargų šiuo atveju augalai paima tik apie 15-25 %, o likusią dalį maistinių elementų įsisavina iš trąšų ir dirvožemio. Išsaugoti šaknyse maistiniai elementai galės būti panaudoti galimų sausrų atveju, kai stipriai sumažėja šaknų gebėjimas įsisavinti maistinius elementus iš dirvos.
Šio pavasario orai žada būti palankūs žieminių rapsų augimui ir vystymuisi bent iki augalų žydėjimo vidurio. Tad geruose pasėliuose (o tokių turime daugiau kaip 60 %) turime puikią progą išauginti didelį vidutinį derlingumą (4,5-6,0 t ha-1). Ūkininkai privalėtų šiems rapsų pasėliams skirti didesnes investicijas, perkant trąšas, pesticidus bei įvairius preparatus, naudojamus tręšimų per lapus.
Anksti patręšus rapsus, augalai didžiąją maistinių elementų dalį gali įsisavinti iš trąšų ir dirvožemio, o šaknyse sukauptos atsargos galės būti panaudotos sausrų atveju, kai iš dirvos paimti maisto medžiagas tampa sunku.
Vystymosi etapai
Gerai žinote, kad rapsų dabartinės agrotechnikos veiksniai yra tampriai suderinti su jų augimo tarpsniais ir vystymosi etapais. 1 lentelėje pateikiame žieminių rapsų pavasarinio augimo tarpsnių ir vystymosi etapų ciklą ir galimas jų kalendorines datas. Atsižvelgiant į jas, bus lengviau augintojams koreguoti rapsų priežiūros darbus, jeigu to prireiks.
1 lentelė. Žieminių rapsų vystymosi etapai ir jų prognozuojamos datos 2018 metų pavasarį
|
Organo-genezės etapas |
Struktūros, funkcijos, procesai |
Augimo ir vystymosi tarpsniai |
BBCH skalė |
Tarpsnių datos |
|||||
|
Pavasario vegetacijos periodas |
|||||||||
|
III |
Žiedyno ašies formavimosi tąsa. |
Šoninių pumpurų formavimasis |
20-29 |
04.06-04.15 |
|||||
|
IV |
Žiedyno ašies šoninių struktūrų formavimosi tąsa. |
30-39 |
04.15-04.20 |
||||||
|
V |
Žiedų diferenciacija. |
Stiebo ilgėjimas |
40-49 |
04.20-04.28 |
|||||
|
VI |
Mikro- ir makrosporogenezė. |
Kritiniai drėgmės etapai. |
Butonizacija |
50-59 |
04.25-05.05 |
||||
|
VII |
Gametogenezė. |
||||||||
|
VIII |
|||||||||
|
IX |
Žydėjimas. |
Žydėjimas |
60-69 |
05.05-06.05 |
|||||
Manome, kad esate pastebėję, jog po pavasario vegetacijos atsinaujinimo žieminiai rapsai „neskuba“ iš karto formuoti naujus lapus ar skubėti auginti stiebą. Apie 9-12 dienų augalai renovuoja šaknų sistemą ir užbaiginėja žiedynų gemalinės sistemos kūrimą (III-IV organogenezės etapai) bei rudens „kūrinių“ patikrą. Po pavasarinės patikros paprastai šiek tiek sumažėja būsimų žiedpumpurių užuomazgų kiekis augale. Būtent šiuose vystymosi etapuose augaluose galutinai (tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu požiūriais) baigiamos formuoti žiedynų sudedamosios dalys – centrinė ašis ir žiediniai pumpurai. Taip pat renovuojami ir rudeninių lapų pažastyse esantys būsimų šoninių stiebų pumpurai. Šio laikotarpio pabaigoje prasideda ir naujų pavasarinių lapų formavimasis iš dar rudenį susidariusių pumpurų. Pagal 1 lentelės duomenis pavasarinė augalo organų fiziologinė patikra priskiriama 20-29 ir 30-39 BBCH skalės tarpsniams ir III bei IV organogenezės etapams. Visi šie procesai paprastai vyksta balandžio 06-14 dienų laikotarpiu.
Kaip prižiūrėti gerai išsivysčiusius pasėlius
Aukštesnės kokybės žieminių rapsų pasėliai, kai į lauką galima įvažiuoti su purkštuvais, tręšiami per lapus mišiniu, sudarytu iš: Fertiplius MGB (0,6-1,0 kg ha-1) + magnio sulfatas (3-5 kg ha-1) + Starmax Mn (3-5 kg ha-1) + Oligo Boron (1,0 l ha-1).
Į darbinį tirpalą įmaišoma ir insekticidų Kaiso 50 EG (0,15 kg ha-1) arba Fastac (0,2 l ha-1), nes šiuo laiku iš žiemojimo guolio į dirvos paviršių išlipa įvairių kenkėjų suaugėliai. Juos būtina sunaikinti, ypač stiebinio paslėptastraublio vabaliukus, kad nesuspėtų padėti kiaušinėlius.
Šio tręšimo tikslas - renovuoti augalo pagrindinius organus (šaknis, žiedynų gemalines užuomazgas, lapų ir šoninių šakų pumpurus) ir pagreitinti jų vegetatyvinį augimą.
Po to išberiamos azoto trąšos. Pirmiau paskleidžiama amonio salietra (250-300 kg ha-1), o po savaitės dar išberiama ir 200 kg ha-1 amonio sulfato. Jei norime realizuoti dabartinį aukštą kokybiškų pasėlių potencialą, šį pavasarį rapsams reikia labai daug azoto ir sieros.
Kaip prižiūrėti silpnesnius pasėlius
Žemesnės kokybės ir vėlyvos sėjos žieminių rapsų pasėliai pirmiausiai tręšiami kompleksine trąša NPK 16-16-16 (200 kg ha-1). Šiems pasėliams, be azoto, fosforas ir kalis yra tiesiog būtini elementai, nes didesnė augalų dalis dar net nepradėjo kurti žiedyno gemalinių užuomazgų. Tuo tarpu esant fosforo ir kalio stygiui dirvožemiuose, augalai nesugebės suformuoti normalaus produktyvumo žiedynų (III ir IV organogenezės etapai).
Po savaitės beriama amonio salietra (250 kg ha-1), o praėjus dar kelioms dienoms pasėliai tręšiami per lapus. Taigi, silpnesnius pasėlius per lapus pradedame tręšti kiek vėliau (prasidėjus IV organogenezės etapui) nei ankstyvos sėjos ir geros būklės augalus. Tręšimo per lapus mišinys sudaromas iš šių preparatų: Microfert (1 l ha-1) + Oligo Boron (1 l ha-1) + magnio sulfatas (5-7 kg ha-1) + Willis NPK (3-5 kg ha-1) + karbamidas (10 kg ha-1). Į darbinį tirpalą įmaišoma ir insekticidų Kaiso 50 EG (0,15 kg ha-1) arba Fastac (0,2 l ha-1).
Augimo reguliatoriaus naudojimas
Prasidėjus stiebo ilgėjimo tarpsniui (BBCH 40-49), dar kartą įvertiname pasėlių faktinę būklę ir pagal gautus rezultatus priimame sprendimus. Geros būklės pasėlius purškiame augimo reguliatoriumi Caryx (0,7-1,4 l ha-1). Jo panaudojimas stiebo augimo metu neleis rapsams ištįsti, sustiprins stiebus, paskatins šoninių šakų vystymąsi ir apsaugos nuo išgulimo.
Svarbu panaudoti augimo reguliatorių Caryx ir silpnesniuose rapsų pasėliuose. Šiuo atveju naudojame mažesnę Caryx normą (0,7 l ha-1). Taip pat svarbu nesuvėluoti šio purškimo, kad būtų gautas maksimalus efektas. Silpnesniuose rapsų pasėliuose Caryx pratęsia augalų vegetacijos periodą ir jų vystymosi laiką, todėl augalai būna masyvesni, su daugiau šoninių šakų, neišgula, formuoja didesnį derlingumo potencialą.
Darbai butonizacijos tarpsnyje
Augalų butonizacijos tarpsnio pirmoje pusėje silpnesniuose žieminių rapsų pasėliuose (VI–VII organogenezės etapai ir 50-56 BBCH) išberiame antrąją azoto (amonio sulfato) trąšų dozę (40 kg ha-1 azoto). Geros būklės pasėliuose birias azoto trąšas (iki 40 kg ha-1 azoto) beriame prieš augalų žydėjimą (57-59 BBCH). Trąšos rapsus aprūpins azotu iki jų pieninės brandos.
Po birių trąšų paskleidimo, butonizacijos tarpsnio pabaigoje (04.20-25) organizuojame ir pasėlių tręšimą per lapus. Mišinį purškimui sudarome iš: Oligo Ranau rapsams (1,0 l ha-1) + Oligo Boron (1,0 l ha-1) + Microfert (1,0 l ha-1) + Ubinas NPK (3-5 kg ha-1) ir Thiomax Oil (3-5 l ha-1). Šios sudėties darbiniu tirpalu tręšiami ir geros būklės žieminių rapsų pasėliai. Šio tręšimo pagrindinis tikslas yra siekis padidinti fiziologiškai „subrendusių“ žiedinių pumpurų kiekį žiedynuose bei pagerinti būsimą žiedų apsivaisinimą.
Taip pat rekomenduojama įdėti ir insekticido nuo rapsinių žiedinukų bei ankštarinių paslėptastraublių: Plenum (0,15 kg ha-1), Proteus (0,75 l ha-1), Mospilan (0,2 kg ha-1) arba Biscaya (0,3 l ha-1).
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122