Galime pagerinti vasarinių rapsų pasėlių būklę
Paskutiniuosius penkerius metus mūsų ūkiuose vasarinių rapsų pasėlių plotai nuolat mažėja. 2008–2012 metais jų kasmet pasėdavome daugiau kaip po 150 tūkst. ha, o 2017 metais šių pasėlių plotas nesiekia 25 tūkst. ha. Mažėjant vasarinių rapsų plotams, nedidėjo žieminių rapsų pasėlių, ir per 5–7 metus bendras rapsų plotas šalyje sumažėjo beveik du kartus. Dėl to sumenko gerų priešsėlių pasirinkimas žieminiams kviečiams, kurių kasmet pasėjama vis daugiau ir daugiau. Mums visiems būtina grąžinti vasariniams rapsams jų prarastą prestižą, kas padėtų vėl nors po truputį didinti jais užsėjamus plotus.
Sėjomaina prastesnėms žemėms
Ar tai realus planas? Realus, tačiau sunkokas. Pirmiausiai turime pripažinti, kad būtų per sunku juos grąžinti į 35–50 balų našumo žemes, nes dabar jas yra užėmę ankštiniai augalai, žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai rapsai. Šiose žemėse ankštinių augalų svarba yra dvejopa: čia galima prikulti apie 4–5 t ha-1 žirnių ir 5–6 t ha-1 pupų, kurių vertė viršija 1000 eurų. Be to, žieminių rapsų, pasėtų po žirnių, derlingumas padidėja 0,7–1,0, o žieminių kviečių, pasėtų po pupų, – 0,5–0,75 t ha-1. Taigi, tik retas ūkininkas vasariniams rapsams užleistų ankštiniams augalams skirtas žemes.
Ateityje vasariniams rapsams reikėtų skirti žemo (28-35), o kartais ir žemesnio nei vidutinio (35-42 balų) našumo priesmėlių žemes. Šių žemių rūgštumas privalėtų būti pH 5,01-6,0 ribose. Tokių savybių žemėse optimali sėjomainos schema būtų: vasariniai rapsai; hibridiniai žieminiai rugiai ar miežiai; žirniai; hibridiniai žieminiai rugiai ar miežiai. Hibridinius rugius sėjame žemo našumo, o žieminius hibridinius miežius – žemesnio nei vidutinio (35–42 balo) našumo žemėse.
Prieš didinant vasarinių rapsų plotus žemo našumo žemėse, ūkiams reikės pakalkinti kai kurių laukų dirvožemius. AB „Linas Agro“ teikia ūkininkams dirvų kalkinimo paslaugas ir aprūpina kalkinėmis medžiagomis.
Mūsų atlikti ekspediciniai tyrimai bei ekonominio efektyvumo skaičiavimai rodo, kad žemo našumo žemėse tiek vasariniai rapsai, tiek hibridiniai žieminiai rugiai ar miežiai savo ekonominiu efektyvumu lenkia kitų javų rūšių (vasarinių kviečių, miežių ir kvietrugių) auginimo šiose žemėse efektyvumą. Vasarinių rapsų čia mes galime vidutiniškai prikulti 2,5 t ha-1, o hibridinių žieminių rugių – 8-9 t ha-1. Paskaičiuokime: pardavus 2,5 t ha-1 rapsų sėklų, įplaukų gausime apie 850, o pardavę 8–9 tonas rugių – iki 900 € ha-1. Tuo tarpu šių augalų auginimo vidutinės sąnaudos retai viršija 600–700 € ha-1. Dar didesnes įplaukas gauname, kai į sėjomainų schemas įtraukiame hibridinius žieminius miežius, tačiau jiems reikia ir našesnių žemių.
Dar galime padidinti ankštarų ir sėklų skaičių
Vasarinių rapsų autoritetą galima pradėti didinti dar šią vasarą. Kaip prognozuoja sinoptikai, 2017 metų birželio mėnuo bus ir šiltas, ir lietingas. Tokiu oru ne tik labai didėja augalų masė, bet ir gausiau formuojasi šalutinių ūglių žiedynai. Labai tikėtina, kad šiais metais vasarinių rapsų pasėliuose vidutinis augalo produktyvumas gali viršyti 5 g ribą. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad augale būtų 85 ankštaros, o ankštaroje – ne mažiau kaip 15 sėklų ir 1000 sėklų masė siektų nors 4 gramus. Visiškai realūs produktyvumo rodikliai.
Manome, kad šį tikslą pasiekti nebus sunku, nes lietingi orai smarkiai pristabdo žiedinukų daromą žalą, o ūkininkai nepamirš, kam skirti insekticidai. Optimalus dirvožemių drėgmės režimas ir šilti orai bus bene pagrindinis garantas susiformuoti didesniam žiedpumpurių kiekiui, o kartu – ir didesniam ankštarų kiekiui augale. Vidutinis sėklų kiekis ankštaroje labiau priklauso nuo augalo sugebėjimo jas sočiai maitinti. Mūsų stebėjimai rodo, kad iki 70 % vasarinių rapsų pasėlių yra optimalaus tankumo, apie 15–20 % pasėlių yra per reti ir tik iki 10 % per tankūs. Šiuo laiku jau neįmanoma padidinti pasėlio tankumo. Tuo tarpu keisti ankštarų kiekį augale, sėklų kiekį ankštaroje ir 1000 sėklų masės reikšmes mes dar galime. Padidinti vidutinį augalo produktyvumą ypač svarbu retesniuose pasėliuose. Mūsų ekspedicinių tyrimų duomenys rodo, kad kai kuriuose šalies regionuose yra ir silpnų vasarinių rapsų pasėlių, kurių tankumas tesudaro iki 0,6 mln. vnt. augalų ha-1, kai optimalus tankumas yra 0,75-0,85 mln. vnt. ha-1 augalų.
Ypatinga tręšimo galia
Tačiau be pakankamo maistinių elementų kiekio vasariniai rapsai sunkiai sugebės realizuoti gamtos suteiktą progą išauginti aukštesnį derlingumą. Dabartiniu metu vėlyvos sėjos vasariniai rapsai yra skrotelės, o normalaus sėjos laiko – stiebo ilgėjimo tarpsniuose. Pagal klasikinę agrotechniką stiebo ilgėjimo tarpsniu (V–VI organogenezės etapai) yra tinkamas metas pasėlius pakartotinai tręšti biriomis azoto trąšomis. Tręšimo normą apskaičiuojame taip: iš bendros tręšimo azotu normos, kuri neturėtų būti mažesnė nei 135 kg ha-1, atimame priešsėjinę tręšimo normą. Jei amonio sulfatas dar nebuvo bertas, tai pasirenkame jį. Kitu atveju, tręšiame amonio salietra. Šis tręšimas pagreitins augalų augimą ir vystymąsi, stimuliuos šalutinių ūglių ir žiedynų juose formavimąsi. Jei Jūsų ūkyje vasariniai rapsai pasėti našesnėse dirvose, o dabartinė pasėlių būklė atitinka agrotechninius reikalavimus ir planuojate išauginti 3,5-4,0 t ha-1 derlių, tai pasėlio bendrą tręšimo normą didiname iki 170 kg ha-1 azoto.
Stiebo ilgėjimo tarpsniu (V–VI organogenezės etapai) yra tinkamas metas vasarinių rapsų pasėlius pakartotinai tręšti biriomis azoto trąšomis.
Stiebo ilgėjimo tarpsnio pradžioje vasarinių rapsų pasėliai purškiami augimo reguliatoriumi Caryx (0,7 l ha-1) + amonio sulfatas (10 kg ha-1) + magnio sulfatas (5 kg ha-1) + Bratan Foliar (3-5 kg ha-1). Jei pasėliuose pastebimai padidėja rapsinių žiedinukų išplitimas, į darbinį tirpalą įmaišomas ir vienas iš insekticidų: Plenum, Mospilan 20 SG ar Proteus.
Tręšimai per lapus ar purškimai augimo reguliatoriais bei biostimuliatoriais šį mėnesį turės ypatingas galias. Dėl to, prasidėjus augalų butonizacijos tarpsniui, pasėliai pakartotinai tręšiami per lapus mikroelementų ir biostimuliatorių tirpalais, kurie šį kartą reikalingi optimizuoti tiek pačių žiedpumpurių augimą ir vystymąsi, tiek žiedo organų formavimosi kokybei pagerinti. Šiam tikslui naudojami: Oligo Boron (1 l ha-1) + Oligo Ranau (1 l ha-1) + Magnio sulfatas (3 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1) + Ubinas NPK (3-5 kg ha-1). Į darbinį tirpalą įmaišome ir vieną iš sisteminių insekticidų.
Prieš vasarinių rapsų žydėjimą pasėliai tręšiami per lapus: amonio sulfatas (15 kg ha-1) + Oligo Boron (1–2 l ha-1) + Bratan Foliar (3–4 kg ha-1). Azotas, siera ir boras yra labai svarbūs rapsų žiedpumpurių galutiniam pasiruošimui žydėti ir užmegzti ankštaras ir bent laikinai jas apsaugoti nuo galimo nunykimo.
Tolesnė vasarinių rapsų pasėlių priežiūros darbų schema tiesiogiai priklausys nuo liepos orų sąlygų.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122
Paskutiniuosius penkerius metus mūsų ūkiuose vasarinių rapsų pasėlių plotai nuolat mažėja. 2008–2012 metais jų kasmet pasėdavome daugiau kaip po 150 tūkst. ha, o 2017 metais šių pasėlių plotas nesiekia 25 tūkst. ha. Mažėjant vasarinių rapsų plotams, nedidėjo žieminių rapsų pasėlių, ir per 5–7 metus bendras rapsų plotas šalyje sumažėjo beveik du kartus. Dėl to sumenko gerų priešsėlių pasirinkimas žieminiams kviečiams, kurių kasmet pasėjama vis daugiau ir daugiau. Mums visiems būtina grąžinti vasariniams rapsams jų prarastą prestižą, kas padėtų vėl nors po truputį didinti jais užsėjamus plotus.
Sėjomaina prastesnėms žemėms
Ar tai realus planas? Realus, tačiau sunkokas. Pirmiausiai turime pripažinti, kad būtų per sunku juos grąžinti į 35–50 balų našumo žemes, nes dabar jas yra užėmę ankštiniai augalai, žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai rapsai. Šiose žemėse ankštinių augalų svarba yra dvejopa: čia galima prikulti apie 4–5 t ha-1 žirnių ir 5–6 t ha-1 pupų, kurių vertė viršija 1000 eurų. Be to, žieminių rapsų, pasėtų po žirnių, derlingumas padidėja 0,7–1,0, o žieminių kviečių, pasėtų po pupų, – 0,5–0,75 t ha-1. Taigi, tik retas ūkininkas vasariniams rapsams užleistų ankštiniams augalams skirtas žemes.
Ateityje vasariniams rapsams reikėtų skirti žemo (28-35), o kartais ir žemesnio nei vidutinio (35-42 balų) našumo priesmėlių žemes. Šių žemių rūgštumas privalėtų būti pH 5,01-6,0 ribose. Tokių savybių žemėse optimali sėjomainos schema būtų: vasariniai rapsai; hibridiniai žieminiai rugiai ar miežiai; žirniai; hibridiniai žieminiai rugiai ar miežiai. Hibridinius rugius sėjame žemo našumo, o žieminius hibridinius miežius – žemesnio nei vidutinio (35–42 balo) našumo žemėse.
Prieš didinant vasarinių rapsų plotus žemo našumo žemėse, ūkiams reikės pakalkinti kai kurių laukų dirvožemius. AB „Linas Agro“ teikia ūkininkams dirvų kalkinimo paslaugas ir aprūpina kalkinėmis medžiagomis.
Mūsų atlikti ekspediciniai tyrimai bei ekonominio efektyvumo skaičiavimai rodo, kad žemo našumo žemėse tiek vasariniai rapsai, tiek hibridiniai žieminiai rugiai ar miežiai savo ekonominiu efektyvumu lenkia kitų javų rūšių (vasarinių kviečių, miežių ir kvietrugių) auginimo šiose žemėse efektyvumą. Vasarinių rapsų čia mes galime vidutiniškai prikulti 2,5 t ha-1, o hibridinių žieminių rugių – 8-9 t ha-1. Paskaičiuokime: pardavus 2,5 t ha-1 rapsų sėklų, įplaukų gausime apie 850, o pardavę 8–9 tonas rugių – iki 900 € ha-1. Tuo tarpu šių augalų auginimo vidutinės sąnaudos retai viršija 600–700 € ha-1. Dar didesnes įplaukas gauname, kai į sėjomainų schemas įtraukiame hibridinius žieminius miežius, tačiau jiems reikia ir našesnių žemių.
Dar galime padidinti ankštarų ir sėklų skaičių
Vasarinių rapsų autoritetą galima pradėti didinti dar šią vasarą. Kaip prognozuoja sinoptikai, 2017 metų birželio mėnuo bus ir šiltas, ir lietingas. Tokiu oru ne tik labai didėja augalų masė, bet ir gausiau formuojasi šalutinių ūglių žiedynai. Labai tikėtina, kad šiais metais vasarinių rapsų pasėliuose vidutinis augalo produktyvumas gali viršyti 5 g ribą. Šiam tikslui pasiekti reikia, kad augale būtų 85 ankštaros, o ankštaroje – ne mažiau kaip 15 sėklų ir 1000 sėklų masė siektų nors 4 gramus. Visiškai realūs produktyvumo rodikliai.
Manome, kad šį tikslą pasiekti nebus sunku, nes lietingi orai smarkiai pristabdo žiedinukų daromą žalą, o ūkininkai nepamirš, kam skirti insekticidai. Optimalus dirvožemių drėgmės režimas ir šilti orai bus bene pagrindinis garantas susiformuoti didesniam žiedpumpurių kiekiui, o kartu – ir didesniam ankštarų kiekiui augale. Vidutinis sėklų kiekis ankštaroje labiau priklauso nuo augalo sugebėjimo jas sočiai maitinti. Mūsų stebėjimai rodo, kad iki 70 % vasarinių rapsų pasėlių yra optimalaus tankumo, apie 15–20 % pasėlių yra per reti ir tik iki 10 % per tankūs. Šiuo laiku jau neįmanoma padidinti pasėlio tankumo. Tuo tarpu keisti ankštarų kiekį augale, sėklų kiekį ankštaroje ir 1000 sėklų masės reikšmes mes dar galime. Padidinti vidutinį augalo produktyvumą ypač svarbu retesniuose pasėliuose. Mūsų ekspedicinių tyrimų duomenys rodo, kad kai kuriuose šalies regionuose yra ir silpnų vasarinių rapsų pasėlių, kurių tankumas tesudaro iki 0,6 mln. vnt. augalų ha-1, kai optimalus tankumas yra 0,75-0,85 mln. vnt. ha-1 augalų.
Ypatinga tręšimo galia
Tačiau be pakankamo maistinių elementų kiekio vasariniai rapsai sunkiai sugebės realizuoti gamtos suteiktą progą išauginti aukštesnį derlingumą. Dabartiniu metu vėlyvos sėjos vasariniai rapsai yra skrotelės, o normalaus sėjos laiko – stiebo ilgėjimo tarpsniuose. Pagal klasikinę agrotechniką stiebo ilgėjimo tarpsniu (V–VI organogenezės etapai) yra tinkamas metas pasėlius pakartotinai tręšti biriomis azoto trąšomis. Tręšimo normą apskaičiuojame taip: iš bendros tręšimo azotu normos, kuri neturėtų būti mažesnė nei 135 kg ha-1, atimame priešsėjinę tręšimo normą. Jei amonio sulfatas dar nebuvo bertas, tai pasirenkame jį. Kitu atveju, tręšiame amonio salietra. Šis tręšimas pagreitins augalų augimą ir vystymąsi, stimuliuos šalutinių ūglių ir žiedynų juose formavimąsi. Jei Jūsų ūkyje vasariniai rapsai pasėti našesnėse dirvose, o dabartinė pasėlių būklė atitinka agrotechninius reikalavimus ir planuojate išauginti 3,5-4,0 t ha-1 derlių, tai pasėlio bendrą tręšimo normą didiname iki 170 kg ha-1 azoto.
Stiebo ilgėjimo tarpsniu (V–VI organogenezės etapai) yra tinkamas metas vasarinių rapsų pasėlius pakartotinai tręšti biriomis azoto trąšomis.
Stiebo ilgėjimo tarpsnio pradžioje vasarinių rapsų pasėliai purškiami augimo reguliatoriumi Caryx (0,7 l ha-1) + amonio sulfatas (10 kg ha-1) + magnio sulfatas (5 kg ha-1) + Bratan Foliar (3-5 kg ha-1). Jei pasėliuose pastebimai padidėja rapsinių žiedinukų išplitimas, į darbinį tirpalą įmaišomas ir vienas iš insekticidų: Plenum, Mospilan 20 SG ar Proteus.
Tręšimai per lapus ar purškimai augimo reguliatoriais bei biostimuliatoriais šį mėnesį turės ypatingas galias. Dėl to, prasidėjus augalų butonizacijos tarpsniui, pasėliai pakartotinai tręšiami per lapus mikroelementų ir biostimuliatorių tirpalais, kurie šį kartą reikalingi optimizuoti tiek pačių žiedpumpurių augimą ir vystymąsi, tiek žiedo organų formavimosi kokybei pagerinti. Šiam tikslui naudojami: Oligo Boron (1 l ha-1) + Oligo Ranau (1 l ha-1) + Magnio sulfatas (3 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1) + Ubinas NPK (3-5 kg ha-1). Į darbinį tirpalą įmaišome ir vieną iš sisteminių insekticidų.
Prieš vasarinių rapsų žydėjimą pasėliai tręšiami per lapus: amonio sulfatas (15 kg ha-1) + Oligo Boron (1–2 l ha-1) + Bratan Foliar (3–4 kg ha-1). Azotas, siera ir boras yra labai svarbūs rapsų žiedpumpurių galutiniam pasiruošimui žydėti ir užmegzti ankštaras ir bent laikinai jas apsaugoti nuo galimo nunykimo.
Tolesnė vasarinių rapsų pasėlių priežiūros darbų schema tiesiogiai priklausys nuo liepos orų sąlygų.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122