Vasarinių kviečių sėja 2021 m. pavasarį (II): nuo derlingumo planavimo iki priešsėjinio tręšimo

2021 02 24

Vasarinių kviečių sėja 2021 m. pavasarį (II): nuo derlingumo planavimo iki priešsėjinio tręšimo

Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksporto struktūroje kviečių grūdai užima labai svarbią vietą. Jie yra paklausūs pasaulyje ir Lietuvos verslininkams neblogai sekasi atrasti, kuriose rinkose realizuoti mūsų ūkininkų išaugintų kviečių grūdus. Siekiant išplėsti vasarinių kviečių pasėlių plotus ir padidinti derlingumą reikalinga juos sėti aukštesnio našumo dirvose ir pasitelkti išmaniąsias technologijas. Tad pratęskime aptarimą, kaip užtikrinti efektyviausią vasarinių kviečių sėją.

Tikslas – ženkliai padidinti derlingumą

Lietuvoje yra auginami žieminiai ir vasariniai kviečiai (Triticum aestivum L.), nors, pagal daugiamečius duomenis, žieminių kviečių pasėlių plotai šalyje beveik triskart didesni nei vasarinių. Pastarieji pagal savo vidutinio derlingumo (apie 4 t/ha-1) ir pasėlių plotų (apie 0,25 mln./ha) dydžius yra antroje vietoje po žieminių kviečių, o jų grūdų maistinė kokybė atskirais metais netgi būna aukštesnė nei žieminės formos.

Vasariniai kviečiai yra reiklesni dirvožemiui ir ypač drėgmei, reakcijos bei humuso kiekio rodikliams nei žieminiai. Tai – aukštesnio (> 43 balų) bei aukšto (> 47–50 balų) našumo dirvožemių augalai, nors iki šiol nemažai jų sėjama ir vidutinio našumo dirvose. Būtent dėl šios priežasties gaunami vasarinių kviečių vidutinio derlingumo dydžiai atskiruose šalies regionuose tesudaro tik apie 60–75 proc., nuo išauginamų veislių tyrimų stotyse. Žinoma, faktiniai derlingumo dydžiai atskirais metais, priklausomai nuo esamų klimatinių sąlygų, taip pat būna skirtingi.

Mūsų tikslas – per ateinančius 4–5 metus taip išplėsti vasarinių kviečių auginimą pagal moderniąsias technologijas, kad šalyje iš jų būtų galima vidutiniškai prikulti ne mažiau kaip 6,0–7,0 t/ha-1 grūdų, nelygu, koks žemių našumas. Turime nemažai ūkių, kuriuose dar 2016–2020 metais jau buvo prikuliama tiek grūdų. Atskiruose ūkiuose, kuriuose ir dirvožemiai našesni, ir naudojamos išmaniosios auginimo technologijos, buvo išauginami ir 7,5–8,5 t/ha-1 vidutiniai derlingumo dydžiai.

Taigi vasarinių kviečių pasėlių plotų bei derlingumo didėjimo galimybės šalyje dar nėra išnaudotos. Antai, turime nemažai rūgštesnių priemolių žemių, kuriose po jų nukalkinimo ir humuso kiekio padidinimo būtų galima suprojektuoti sėjomainų sistemas su vasarinių kviečių pasėliais ir taip išplėsti jų plotus. Norint tai pasiekti pirmiau reikėtų didinti šios kviečių rūšies, auginamos pagal išmaniąsias technologijas, plotus aukštesnio našumo dirvose. Tad tai ir aptarkime.

Vasarinių kviečių derlingumo planavimas

Prieš koreguojant jų auginimo technologijose nurodytus reikalavimus, priklausomai nuo konkretaus lauko augimvietės sąlygų, pirmiausia reikia žinoti, kokio dydžio grūdų derlių čia ketinate išauginti. Galite ir patys paskaičiuoti potencialų vasarinių kviečių derlingumą jūsų žemėse.

Skaičiavimo formulė: D = 0,12 Bn,

čia: D vidutinis derlingumas t/ha-1; Bn – žemės našumo boniteto balas; 0,12 – balo vertė t/ha-1. Skaičiavimo pavyzdys, esant 43 balų žemių našumui: D = 0,12 x 43 = 5,16 t/ha-1. Kai dirvožemių našumas – 50 balų: D = 0,12 x 50 = 6,0 t/ha-1. Be abejo, skaičiavimo rezultatams įtaką darys ir klimatinės sąlygos, ir gebėjimas tiksliai išpildyti auginimo technologijų reikalavimus. Pastarąją pastabą gerai liudija ir mūsų skaičiavimai su duomenimis, gautais iš Augalų veislių tyrimo stočių. Skaičiuojant formulės parametrus pagal čia gautus duomenis, gavome kitokį žemės našumo įvertinimą – pakitus žemės našumui vienu balu, derlingumo pokytis siekė net 0,135 t/ha-1. Tokiu atveju ūkiai, kurie yra įsisavinę moderniąsias technologijas, skaičiavimams pagal pateiktą formulę turėtų naudoti 0,135 reikšmę. Tuomet derlingumo prognozės rezultatas būtų: 5,8 ir 6,75 t/ha-1.

Sėjos laiko optimizavimas

Ilgalaikė augalininkystės praktika ir tyrimų duomenys rodo, kad aukštesnio našumo žemėse prioritetinė vasarojaus sėjos seka yra: vasariniai kviečiai, cukriniai runkeliai, pupos ir vasariniai miežiai salyklui. Vasarinius kviečius, jei leidžia dirvožemių fizinė būklė, galima sėti ir kovo antroje pusėje. Nerekomenduojama jų sėjos nukelti į gegužę, nes būsimas derlingumas gali sumažėti net 0,75–1,50 t/ha-1, priklausomai nuo orų sąlygų balandžio antroje ir gegužės pirmoje pusėje.

Kaip apskaičiuoti sėklų išsėjimo normas, rašoma pirmoje šio straipsnio dalyje. Nederėtų užmiršti, kad vasariniai kviečiai silpnai krūmijasi ir dėl to jų išsėjimo normos būna didesnės nei vasarinių miežių ar kvietrugių. Taip pat galioja taisyklė – geriau per didelės išsėjimo normos, nei šiek tiek per mažos. Antruoju atveju sumažėja išlaidos augalų apsaugai, o derlingumo dydžius tada formuojame papildomų tręšimų pagalba didindami vidutinį varpos produktyvumą.

Sėklų kokybės rodikliai

Naudojamų sėjai sėklinių grūdų kokybė svarbi visiems kultūriniams augalams, tačiau iš miglinių javų tai aktualiausia vasariniams bei žieminiams kviečiams. Esame rašę, kad sėklų kokybė apibūdinama tiek jos veislinėmis (genetiškai paveldimomis), tiek bendromis biologinėmis savybėmis, kurioms įtakos turi ir auginimo agrotechnika, ir konkretaus lauko dirvožemių savybės. Biologinių sėklų savybėms (daigumui, dygimo energijai, sėklos masei ir grūdų fiziologinės brandos optimaliam laipsniui) ypač didelę įtaką būsimam derliui turi optimali sėklinių grūdų fiziologinė branda. Vasarinių kviečių sėklinių grūdų aukščiausia kokybė pasiekiama javus kuliant jiems esant kietosios ar visiškos grūdų brandos tarpsniu.

Sėklinių grūdų kokybė prastėja ankstinant ar vėlinant javų pjūtį. Kokybiškos sėklos neparuošime ir iš piktžolėtų ar stipriau išgulusių pasėlių. Didelę įtaką sėklinių grūdų kokybei turi ir jų priešsėjinis beicavimas nuo plačiausiai paplitusių ligų bei kenkėjų. Siūlome vasarinių miglinių javų sėklinių grūdų beicavimui pasirinkti labai efektyvų beicą „Kinto Plus“ (1,2–1,5 l/t-1), o, siekiant pagerinti jų sėklines savybes, į beico darbinį tirpalą įmaišyti ir mikroelementų komplekso „Seednergy“ (1 l/t-1) arba bakterijų preparatų „Biomas Grow“ (0,1 l/t-1) + „Biomas Protect“ (0,1 l/t-1). Šie preparatai padidina sėklų dygimo energiją, lauko sudygimą, pagerina daigo mitybos aplinką, taigi augalai būna stipresni.

Kokybiškų sėklų parinkimą geriausiai išsprendžia sertifikuotų sėklų naudojimas. Be to, ir šį pavasarį turite galimybę įsigyti sertifikuotų vasarinių kviečių „Flippen“ ir vasarinių miežių „Laureate“ sėklų, beicuotų „Kinto Plus ir kartu apveltų „Biomas Grow“ bakterijomis. Tuomet turėsite ir genetiškai, ir biologiškai stipriausias sėklas.

Priešsėjinis tręšimas

Vasarinių kviečių šaknys yra silpniausios iš šalyje auginamų miglinių javų. Dėl šios priežasties šie augalai reikalauja labiau subalansuoto tręšimo mineraliniais elementais tokio pat dydžio derlingumui pasiekti. Antai, gauti vienai tonai jų grūdų, kartu su atitinkamu kiekiu šiaudų, reikia 26–28 kg azoto (N), 10–11 kg fosforo (P2O5) ir 15–20 kg kalio (K2O). Iš antrinių maistinių elementų kviečiams yra svarbūs siera (S), magnis (Mg) ir kalcis (Ca). Svarbiausi mikroelementai derliui ir jo kokybei užtikrinti yra varis (Cu) – 80–200 g/ha-1, manganas (Mn) – 200–700 g/ha-1 ir cinkas (Zn) – 250–500 g/ha-1.

Ūkių praktikoje dažniausiai naudojama ši, daugiau orientacinė, nei rekomenduojama, tręšimo norma N175P70K105. Žinant, kad vasarinių kviečių pasėliai paprastai būna derlingesni už kitus vasarinius javus, o jų šaknų sistema silpnoka, itin efektinga juos lokaliai tręšti sėjos metu. Turime net lokaliam tręšimui sukurtas trąšas „Microstar NP“ (15–25 kg/ha-1). Jų startinis efektas tęsiasi beveik per visą augalų vegetaciją. Pavasarį šios trąšos sumažina augalų jautrumą nepalankioms augimo sąlygoms, ypač sausrai. „Microstar NP“ sudėtyje yra didelis kiekis fosforo, reikalingo augalų šaknų sistemai formuoti ir energijos apykaitai palaikyti. Taip pat cinko, kuris dalyvauja augimo hormonų gamyboje ir yra vienas iš labiausiai šaknų sistemos augimą ir antžeminės augalų dalies augimą skatinančių elementų. Trąšose yra azoto, magnio ir sieros, kurie papildomai aprūpina augalus maisto medžiagomis. „Microstar NP“ trąšos yra visiškai tirpios vandenyje, o, įterpiant lokaliai, jos patenka į būsimų šaknų zoną, todėl yra lengvai pasiekiamos ir įsisavinamos vos pradėjusių dygti augalų. Dėl šios priežasties augalai būna daug stipresni, su stipresne šaknų sistema.

BIO Mineral“ trąšos, kurių sudėtyje yra Bacilus Megaterium ir Bacilus Subtilis bakterijų bei NPK 7–18–36,5 arba NPK 8–20–30 trąšų, įterpiamos į dirvą prieš sėją, padeda sutaupyti važiavimų per dirvą skaičių ir kartu leidžia efektyviau išnaudoti tręšimą mineralinėmis trąšomis. BIO Mineralpasižymi apie 23 proc. aukštesniu efektyvumu, lyginant su paprastomis NPK trąšomis. Tai yra puikus būdas subalansuoti augalų mitybą, pagerinti jų augimo sąlygas, padidinti augalų derlingumą ir išsaugoti ar net pagerinti dirvožemio kokybę.

Kitoje straipsnio dalyje rašysime apie vasarinių kviečių pasėlių priežiūrą.

Andrius Lukoševičius 

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas 

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką