Orai
0

Rudens antroji pusė – optimalus laikas dirvų kultūrinimo darbams

2020 10 13

Rudens antroji pusė – optimalus laikas dirvų kultūrinimo darbams

Atėjus rudens viduriui vis dar laikosi šilti orai. Visi javai, taip pat lubinai jau nukulti, kukurūzai nupjauti grūdainio gamybai, bulvės nukastos, baigiami nukasti ir cukriniai runkeliai, o kukurūzai ruošiami kulti grūdams. Lauko darbų apimtims pastebimai sumažėjus, metas pasirūpinti dirvų kultūrinimo darbais – žaliosios trąšos efektyvumo skatinimu, dirvų kalkinimu ir t. t.

Būsimas vasarojus – be žaliosios trąšos

Rugpjūčio antrosios pusės ir viso rugsėjo šilti orai labai paspartino tarpinių pasėlių augimą, o atskiri ūkiai jau pradėjo jų masės įterpimą į dirvą. Tiesa, visų rūšių tarpinių pasėlių šią vasarą buvo pasėta mažiau, nes dėl šaltoko ir sausringo balandžio vėlavo javų ir rapsų branda, o tuomet rugpjūtį teko dirbti keliais frontais: pabaigti kulti žieminius rapsus, žieminius ir vasarinius javus. Po šių darbų sekė rapsų sėja ir t. t., dėl to tarpiniai augalai dažniausiai buvo sėjami tik po anksčiau nukultų žieminių rapsų bei žieminių kviečių ir iš dalies – po vasarinių miežių. Liko neužsėtos ne tik vėliau subręstančių vasarinių javų bei rapsų ražienos, bet ir vėliau nukultų žieminių javų. Ypač mažas posėlinių augalų plotas šiemet buvo pasėtas po žieminių kviečių, kurių laukuose vėl buvo sėjami žieminiai kviečiai, nes posėliniai augalai nebūtų spėję užauginti pakankamai augalų masės. Dėl to be žaliosios trąšos lieka didelė dalis būsimo vasarojaus žemių. 

Pasirūpinti žaliuoju tręšimu

Verta pasidomėti, kaip kai kurie ūkiai sprendžia šią problemą. Pastarieji našiose žemėse pasėtus tarpinius pasėlius nupjauna siloso kombainu ir susmulkintą žaliąją masę išveža į žemesnio našumo žemėse esančias ražienas ir ją įterpia į dirvą. Darbo sąnaudų padaugėja, tačiau būsima nauda didelė.

Nelieka per daug nuskriaustos ir dirvos, iš kurių išvežame tarpinių pasėlių nupjautą žaliąją masę, nes lauke lieka ražienų ir šaknų masės. Be to, tarpiniai pasėliai vegetacijos metu iš esmės sumažina piktžolių kiekį ir pagerina dirvos fitosanitarinę būklę, o tai sumažina ir būsimo pasėlio augalų apsaugos sąnaudas.

Tarpiniai pasėliai taip pat atlieka pagrindinę savo užduotį – išvengti tos pačios šeimos ar net rūšies atsėliavimo. Javų atsėliavimas padidina pasėlių užsikrėtimą ligomis bei kenkėjais, taip pat blogina dirvos sanitarinę būklę. Kaip žinia, 2021-ieji metai bus pirmieji įgyvendinant naująją ES programą „Nuo lauko iki stalo“. Pagal jos reikalavimus privalome 20 proc. sumažinti bendrą tręšimo normą ir 50 proc.pesticidų naudojimą. Tarpinių augalų ar posėlinių augalų auginimas praturtina visų tipų dirvožemį ir didina jų derlumą. Juolab kad dvi tonos tarpinių pasėlių žaliosios masės žydėjimo tarpsnyje prilygsta 1,2 tonoms tradicinio galvijų mėšlo. Žinant, kad šią vasarą mažai buvo posėlinių pasėlių, kurių biomasės vidutinis derlingumas būtų mažesnis nei 30 t/ha-1, tai į dirvą įterpta žalioji biomasė prilygsta 18 t/ha-1 mėšlo kiekiui. Tai – tikrai gausus tręšimas.

Į tręšimą žaliąja trąša labai gerai reaguoja bulvių, kukurūzų, vasarinių rapsų, avižų bei pupinių javų pasėliai. Pagerėja ir dirvų purumo bei drėgmės imlumo rodikliai. Toks tręšimas, esant reikalui, ypač tinka būsimiems cukrinių runkelių ar vasarinių kviečių bei pupinių javų pasėliams, nepriklausomai nuo dirvų našumo lygio. Būtinybė vadovautis naujomis ES programomis (žalinimo, bioįvairovės ir nuo lauko iki stalo) tikrai paskatins ūkininkus maksimaliai išnaudoti tarpinių pasėlių sėjos galimybes ir ypač – padidinti įsėlinių pasėlių plotus.

Žalienų auginimui reikėtų geriau išnaudoti ir komercinei augalininkystei laikinai mažai tinkamas žemes. Šių žalienų biomasę naudotume sėjomainos laukų tręšimui. Tai būtų durpynai, padidinto kalvotumo laukai arba laukai su neveikiančiu drenažu. Tręšimo žaliąja trąša efektyvumą tikrai padidintų ir bakterinių preparatų „Biomas“ rudeninis naudojimas. Mes siūlome pasirinkti „Biomas Organic“ 0,1/l ha-1 mišinyje su „Biomas Universal“ 0,1 l/ha-1, jei tarpiniai pasėliai į dirvą įterpiami bent iki spalio vidurio. Šie preparatai paskatintų dirvožemyje esančių organinių junginių mineralizaciją, padidintų humifikacijos proceso našumą, sumažintų mineralinio azoto išsiplovimą ir pagerintų dirvų fitosanitarinę būklę dar iki vasarojaus sėjos.

Ūkininkai jau dabar supranta, kad, norint nepažeisti naujų ES programų reikalavimų, intensyvios kultūrinių augalų auginimo technologijos išliks tik aukšto našumo (>47 balų) dirvose, o visose kitose teks taikyti tausojančias auginimo technologijas. Tam reikia ruoštis jau dabar, todėl dar šį rudenį galime pakalkinti tuos dirvožemius, kuriuose žadame sėti rūgščiai reakcijai jautrius augalus.

Dirvožemių kalkinimas – pelningiausia investicija

Gerai žinome, kokią didelę įtaką dirvožemių našumui turi jų pH reakcija. Antai, sumažinus priemolių dirvožemių reakciją 0,1 punkto jų našumas padidėja 0,6–0,75 boniteto balo, o kviečių derlingumas padidėja 130 kg/ha-1. Nebekalkinamos dirvos kasmet parūgštėja po 0,08–0,15 pH. Dirvų rūgštėjimas susietas su vandenilio ir aliuminio jonų koncentracijos didėjimu dirvožemio tirpale. Tai viena iš jo cheminės degradacijos formų. Dėl to dirvožemių kalkinimas būna ypač efektyvus rūgštesnėse priemolių ir priesmėlių žemėse. Būtent šiose žemėse ir skirkite pirmumą kalkinimo darbams.

Dirvų reakcijai ypač jautrūs cukriniai runkeliai, liucernos, pupos. Gana jautrūs: kukurūzai, žirniai, žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai ir vasariniai rapsai, miežiai. Mažiau jautrūs yra žieminiai ir vasariniai kvietrugiai bei rugiai, avižos, vikiai, rausvieji ir baltieji dobilai, grikiai ir dauguma miglinių žolių.

Pakalkinus rūgščius dirvožemius pagerėja jų struktūra, vandens režimas, pagausėja judriojo fosforo, kalio, azoto, sieros, kalcio ir magnio, o sumažėja žalingų augalams judriųjų aliuminio ir geležies. Nuo kalkinimo padidėja naudingų, ypač azotą fiksuojančių, mikroorganizmų bei fermentų aktyvumas dirvožemyje. Dėl to ekonomiškai atsiperka ir sąlygiškai rūgščių (pH 5,5) dirvų kalkinimas. Ūkių buhalterinė apskaita taip pat rodo, kad dirvose, pakalkintose iki optimalios reakcijos lygio, išauginamų kviečių, miežių, pupų ir kukurūzų derliaus savikaina būna 15–25 Eur/t-1 žemesnė nei nekalkintose dirvose.

AB „Linas Agro“ šalies ūkiams gali pasiūlyti dviejų rūšių kalkakmenį: granuliuotą smulkesnį (granulių diametras – 2–4 mm, CaCO3 – 95 proc.) arba granuliuotą stambesnį (granulių diametras – 4–7 mm, CaCO3 – 95 proc.). Granulės labai greitai ištirpsta ir pradeda veikti. Jei dirvožemio pH yra mažesnis nei 5,5, vidutinė granuliuoto kalkakmenio išbarstymo norma turėtų būti ne mažesnė kaip 0,7 t/ha-1. Ekologiniuose ar chemizuotuose ūkiuose, kur pasėliai tręšiami „EcoPlant humi“ organinėmis-mineralinėmis trąšomis, jų sudėtyje papildomai yra ir iki 16 proc. kalcio oksido (CaO), kuris atstoja apie 30 proc. kalkakmenio, todėl kasmet tręšiant EcoPlant humi“ trąšomis, kartu padidinamas arba palaikomas dirvožemio pH iki augalams augti tinkamo lygio.

Drenažas užtikrina drėgmės balansą dirvoje

Ūkininkai neturėtų pamiršti ir įprasto melioracijos sistemų remonto. Svarbiausia pašalinti problemines drenažo vietas, kuriose dažniausiai nukenčia pasėliai nuo perteklinio vandens kiekio pavasario periodu. Kartu vertėtų pasvarstyti ir apie galimybę įsirengti reguliuojamo drenažo sistemą, kuri leidžia reguliuoti vandens lygį dirvožemyje, taip sukuriant augalams palankesnes augimo sąlygas. Tai tampa ypač aktualu, kai kartojasi sausringi metai.

 

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.