Žiemkenčių pasėliai: svarbiausi darbai šį pavasarį

2020 02 25

Žiemkenčių pasėliai: svarbiausi darbai šį pavasarį

Vis dar tęsiasi žiemkenčių pasėlių žalioji vegetacija, nors nuo jos pradžios jau praėjo 150–170 dienų. Tokį reiškinį matome pirmą kartą per visą Lietuvos žemdirbystės istoriją. Vis tik artėjančios šaltos naktys gali pakenkti žiemkenčių pasėliams, ypač žieminiams rapsams bei žieminiams miežiams. Žinoma, šiuolaikinės žiemkenčių augalų veislės yra daug didesnio žiemkentiškumo lygio nei buvo prieš 10–15 metų,  todėl nušalimo rizika – maža. Vis tik budrumą privalome išlaikyti, dažniau stebėti orų prognozes, o iki kovo vidurio apskritai reikėtų susilaikyti nuo žiemkenčių tręšimų.

Svarbiausias darbas – ankstyvasis pavasarinis tręšimas

Negalime nuspėti, kokios oro sąlygos laikysis iki kovo vidurio, tačiau dabartiniai gausūs krituliai ir lėtai šiltėjantys orai neleidžia tikėtis perteklinės drėgmės pasitraukimo iš pasėlių laukų bent per artimiausias 15–25 dienas. Laikas eina, dienos ilgėja ir intensyvėja saulės spinduliuotė. Jei šaltos naktys nenužudys peraugusių žiemkenčių augalų, beveik visų rūšių žiemkenčių pasėlių fotosintezės procesas taps perteklinis. Tai reiškia, kad augalai sukurs daugiau sausųjų medžiagų, nei įprastai sunaudoja šio proceso poreikiams patenkinti. Tokiu atveju jų perteklius paskatins tiek šaknų sistemos spartesnį atsinaujinimą, tiek sausųjų medžiagų koncentracijos didėjimą bendroje augalų biomasėje. Todėl paspartės ir naujų šiųmetinių lapelių formavimasis.

Be to, dėl aukštesnės orų temperatūros ir ilgesnių dienų suintensyvėjęs fotosintezės procesas padidins ir augalų poreikį maistiniams mineraliniams elementams. Todėl ankstyvasis pavasarinis tręšimas tampa pirmąja ir svarbiausia agropriemone žiemkenčių pasėlių ir ilgamečių žolynų priežiūroje.

Ūkių praktikoje tręšimų laiko prioritetą labiau apsprendžia dirvožemių fizinė būklė (kada į lauką gali įvažiuoti sunkioji technika), nei augalų vegetacijos atsinaujinimo data ar žiemkenčių augalų rūšis. Žinoma, jei galime pasirinkti, tręšimų pirmumą skiriame žieminiams rapsams, žieminiams miežiams bei žieminiams rugiams ir ypač jų hibridinių veislių pasėliams, nes šios augalų rūšys, skirtingai nei žieminiai kviečiai, neturi pavasario „poilsio“ dienų, skirtų užbaigti krūmijimosi procesą ir rudeninius lapus pakeisti šiųmetiniais.

Žieminiai rapsai, miežiai ir rugiai, augalų vegetacijai atsinaujinus, iškarto pereina į intensyvaus augimo – penktąjį organogenezės vystymosi etapą, kuriame stipriai padidėja augalų „apetitas“ maistiniams elementams, kuris čia beveik visada būna ankstyvesnis nei žieminių kviečių pasėliuose. Dėl šios priežasties šių augalų pasėlius pradžiūvus dirvoms tręšiame iš anksto apskaičiuotomis pavasarinio tręšimo normomis. Tik šiais metais, kai „rudens“ vegetacinis periodas tęsėsi virš 150 dienų, net ir žieminiams miežiams, kvietrugiams bei rugiams šalia azoto papildomai reikėtų skirti ir fosforo kalio trąšų.

Tręšiame azoto trąšomis ir per lapus

Šį pavasarį dirvožemių tirpaluose nustatytas nemažas deficitas ne tik azoto junginių, bet ir fosforo, kalio. Tokiu atveju pirmiausiai papildomai išberkite nors 80–120 kg ha-1 vienos iš kompleksinių trąšų: „NPK 15-15-15“ + „11S“; „NPK 15-15-15“ + „8S“ arba „NPK 16-16-16“. Geriau būtų pasirinkti pirmąją trąšų formą, kurioje yra ir sieros. Taip išnaudosite sinergijos efektą, didinantį azoto trąšų įsisavinimą ir efektyvumą. Šioms žiemkenčių rūšims taip pat reikėtų nors 15–20 proc. padidinti ir apskaičiuotą bendrą pavasarinę azoto trąšų normą, jei norite išauginti planuotus derlingumo dydžius ir taip išvengti galimų finansinių nuostolių. Nuostolius gali iššaukti padidėjusios auginimo sąnaudos augalų apsaugai ir galimam pasėlių „gydymui“ po prognozuojamų stiprių šalnų. Augalų apsaugos sąnaudas padidins išlikę gyvi ligų bei kenkėjų pradai ir priešsėlinių augalų sudygusios pabiros bei vienmetės piktžolės, iš kurių pavojingiausios yra kibusis lipikas, tuščioji aviža, smilguolė ir kitos.

Egzistuoja didelė tikimybė, kad ir šiais metais faktinio pavasario (vidutinė paros temperatūra > 50C) pradžia bus ne vėlyvesnė nei 2018 ar 2019 metais. Tokių orų tikimasi sulaukti jau kovo antroje pusėje, o tai būtų tręšimo azoto trąšomis pradžia. Tik įvertinus faktinę pasėlių būklę ir galimą būsimą jų produktyvumą, tręšiame apskaičiuota pavasarinio tręšimo norma azoto trąšomis.

Žieminių kviečių pasėlius, kurių absoliuti dalis auginama pagal įvairių rūšių intensyvias technologijas, lygiagrečiai tręšimui azoto trąšomis, turėtų būti patręšiami per lapus rekomenduojamos koncentracijos įvairių rūšių trąšų, biostimuliatorių bei „Biomas“ rūšies bakterinių preparatų mišinio tirpalais, siekiant suaktyvinti pradinį kviečių augimą ir sukurti jų biomasėje optimalią maistinių elementų koncentraciją. Rekomenduojamas trąšų tirpalas sudaromas naudojant: „Microfert“ (1 l ha-1) + „Starmax Mn“ (1–2 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (1 l ha-1) + Karbamidas (7–10 kg ha-1) + „Biomas Grow“ (0,1 l ha-1) + „Biomas Universal“ (0,1 l ha-1). Šiuo tirpalu ne tik visavertiškai pamaitinami augalai, suaktyvinamas jų augimas, bet „Biomas“ bakteriniai produktai ženkliai pagerina augimo sąlygas, maisto medžiagų prieinamumą, drėgmės balansą, atsparumą stresui. Visai tai užtikrina gerą augalų augimo ir vystymosi startą pavasario periodu bei leidžia augalams suformuoti aukštesnį derliaus potencialą.

Taip pat svarbus pasėlių nupurškimas ir sėklų poreikio išsiaiškinimas

Kitos pasėlių priežiūros priemonės, kaip purškimai pesticidais ar augimo reguliatoriais, žieminių kviečių ir kvietrugių pasėliuose prasideda tik jiems pakeitus rudens lapus į pavasarinius. Šį pavasarį tai turėtų įvykti balandžio antroje pusėje. Tada iš naujo vertinsime pasėlius, pasirinksime reikalingus preparatus, nustatysime jų normas ir vartojimo laiką.

Jau greit ir vasarojaus sėja, tad ateina laikas pradėti skaičiuoti sėklų poreikį ir jas ruošti sėjai. Dar nežinoma, kaip peržiemos žiemkenčiai ir kiek jų reikės atsėti vasarojumi. Dabar reikėtų dar kartą įvertinti turimų vasarojaus sėklų rezervus ir patikrinti dabartinę jų sėklinę kokybę. ŽŪM Augalininkystės tarnybos ir atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų atliktų laboratorinių tyrimų duomenimis, dėl ilgalaikės sausros 2019 metų derliaus pupų sėklų daigumas tesiekė 71–79 proc. ir neatitiko sertifikuotai sėklai keliamų minimalių daigumo (80 proc.) reikalavimų, todėl tokia sėkla negalėjo būti tiekiama rinkai. Lietuvos sėklininkystės asociacija kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad būtų leista tiekti rinkai žemesnio daigumo pupų sėklą. Europos Komisija, gavusi Lietuvos prašymą, paskelbė suteikianti Lietuvai leidimą prekiauti minimalių daigumo reikalavimų neatitinkančia pupų sėkla, kurios mažiausias daigumas – 70 proc. Šis leidimas galioja populiariausioms pupų veislėms „Fuego“, „Vertigo“, taip pat ir kitoms Lietuvoje platinamoms pupų veislėms – „Boxer“, „Reda DS“, „Louhi“, „Merkur“, „Tiffany“, „Lynx“, „Olga“, „Amigo“, „Fanfare“, „Isabell“. Akcentuojama, kad tai yra vienkartinis leidimas, kuris galios iki birželio 30 dienos. Kiekvienam ūkiui taip pat būtų naudinga sužinoti ir savo ūkyje paruoštų sėklinių grūdų kokybės parametrus.

 

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką