Vasarinių miglinių javų augimo ir vystymosi ypatumai 2020 m. gegužę

2020 metų pavasaris buvo vienas ankstyviausių šalies istorijoje. Tai atspindėjo ir vasario pabaigoje prasidėjusi žiemkenčių pasėlių pavasarinė vegetacija. Pietinėje Lietuvoje buvo ūkių, kurie jau kovo mėnesį užbaigė sėti vasarinius miglinius javus. Vis tik didesnė ūkininkų dalis buvo atsargesnė ir sėjos kovo mėnesį atsisakė. Kurie buvo teisūs, parodys javapjūtės rezultatai. O šįkart aptarsime dabartinę vasarinių miglinių javų pasėlių būklę ir jų vystymosi prognozes iki gegužės pabaigos.

 

Vasarojaus sėja prasidėjo kovą

Trečioje vasario dekadoje, prasidėjus žiemkenčių pasėlių pavasarinei vegetacijai, dirvoje dar buvo drėgmės perteklius, todėl darbai nevyko. Pirmoji technika lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvose pasirodė kovo pradžioje. Vieni tręšė žiemkenčius, kiti pureno dirvas sėjai. Kovo viduryje jau visuose šalies regionuose smarkiai padaugėjo dirbančiųjų laukuose. Ūkininkai tręšė ir žiemkenčių pasėlius, ir vasarojaus sėjai skirtas dirvas, taip pat ruošė sėklinius grūdus sėjai. Lengvesnėse dirvose atskiri ūkiai pradėjo sėti avižas ir vasarinius miežius bei kvietrugius.

Kovo trečią dekadą pradėti sėti vasariniai kviečiai. Pietinėje Lietuvoje buvo ūkių, kurie dar kovo mėnesį užbaigė visų vasarinių miglinių javų sėją. Vis tik vasarojaus sėja įsibėgėjo balandžio pirmą bei antrą dekadą ir buvo baigta balandžio pabaigoje. Gegužę prasidėjusi pavasarinė sausra ir naktinės šalnos prailgino kovo mėnesį pasėtų javų dygimą, tačiau gegužės pirmą dekadą jau žaliavo beveik visi vasarojaus laukai.

 

Pasėlių būklė gegužės pradžioje

Nepaisant visų buvusių orų kataklizmų, bendra vasarinių miglinių javų būklė buvo gera arba labai gera. Jei pradžioje dėl drėgmės dirvoje dar buvo matyti pasėlių dygimo netolygumų, tai dabar, krūmijimosi tarpsnyje, šie požymiai išnykę. Dabartinis vasarinių miglinių javų pasėlių tankumas beveik tenkina optimalius reikalavimus. Be to, krūmijimosi procesas dar tęsiasi ir pasėlių tankumas dar padidės.

Vasarojaus vizualinės būklės nuosekliam gerėjimui įtakos turėjo ir šiltėjantys orai, ir iškritę krituliai, ir ūkininkų kruopštumas, prižiūrint pasėlius. Pastebima, kad kovo mėnesio sėja tikrai pasiteisino. Nors dygimo procesas ir užsitęsė, šie pasėliai yra ir gausiau išsikrūmiję, ir pasižymi sodresne žalia spalva. Todėl vasarojaus sėją kovo mėnesį, jei oro sąlygos leidžia tai daryti, reikėtų pripažinti sektina patirtimi.

 

Išsiskiria priedų gavę pasėliai

Iš kitų išsiskiria ir tie vasarinių javų pasėliai, kurių sėkliniai grūdai gavo „Seednergy“ (1,0 l t-1) priedą prie beicų. „Seednergy“ – specialiai subalansuotas fosforo, kalio, magnio ir cinko trąšų mišinys, skirtas javų, rapsų ir kitų lauko augalų sėkloms apdoroti prieš sėją. Dėl „Seednergy“ ženkliai padidėja augalų dygimo energija ir iki 15 proc. padidėja sėklų lauko daigumas. Preparato cheminė sudėtis: fosforas (P2O5) – 29 %; kalis (K20) – 5 %; magnis (Mg0) – 4,4 %; cinkas (Zn) – 3 %. Išvada: rudeninės sėjos metu šią agropriemonę reikėtų įvardyti kaip privalomą.

Taip pat puikūs rezultatai gauti sėjant vasarinių javų sėklas, beicuotas mikroorganizmais „Biomas Grow“ + „Biomas Universal“ + „Biomas Protect“. Panaudojus mikroorganizmus sėklai beicuoti, pagerėja augalų mitybinė aplinka, sumažėja patogenų kiekis, stimuliuojamas augalų šaknų vystymasis ir antžeminės augalų dalies augimas. Ypač geri rezultatai išryškėja, jei sėkloms sudygti ir augalams augti yra sudėtingesnės sąlygos, – tuomet iš mikroorganizmais apveltų sėklų sudygę ir augantys augalai yra ženkliai sveikesni, vešlesni ir mažiau jautrūs neigiamiems aplinkos veiksniams, tokiems kaip sausra, šalnos, užmirkimas ir t. t. Mikroorganizmus dar galima panaudoti vasarinių javų pasėliams, juos išpurškiant ant dirvos su mikroelementų trąšomis arba augalų apsaugos priemonėmis.

 

Pasėlių priežiūros darbai 2020 metų gegužę

Tęsiasi optimalus laikas vasariniams javams purkšti herbicidais. Artimiausiu metu ypač verta užbaigti herbicidų naudojimą ankstyvos sėjos pasėliuose, siekiant labiau nestresuoti augalų. Herbicidų naudojimas prasidėjo miglinių javų pasėliams dar esant dviejų lapelių tarpsnyje (balandžio pabaiga–gegužės pirma dekada). Dviskiltėms piktžolėms naikinti dažniausiai naudojami herbicidai „Biathlon“ (0,045 kg ha-1) + „Sito Plus“ (0,1 l ha-1) arba „Cleave“ (0,6 l ha-1) + „Ergon“ (0,01 kg ha-1) + „Sito Plus“ (0,1 l ha-1). Į herbicidų tirpalą, priklausomai nuo kenkėjų rūšies, galima įmaišyti ir insekticidų „Fastac“ (0,2 l ha-1) arba „Poleci Forte“ (0,125 l ha-1). Vienaskiltės piktžolės pradedamos naikinti vėliau: krūmijimosi proceso pabaigoje – bamblėjimo tarpsnyje. Pavyzdžiui, jei iš gilesnių dirvos sluoksnių sudygsta tuščioji aviža – naudojame „Axial“ (0,6–0,9 l ha-1). Jei pavėluota naikinti dviskiltes piktžoles, tuomet, ne vėliau, kaip iki antro bamblio tarpsnio, ir dviskiltes, ir vienaskiltes piktžoles galima sunaikinti vienu kartu su herbicidais, naudojant „Avoxa“ (0,9 l ha-1) + „Biathlon“ (0,045 kg ha-1) + „Sito Plus“ (0,1 l ha-1).

Siekiant paskatinti krūmijimosi procesą, krūmijimosi pabaigoje pradedami naudoti ir augimo reguliatoriai. Tam naudojamas „Cycocel“ (0,8–1,0 l ha-1), kuris dažniausiai išpurškiamas kartu su herbicidų mišiniu nuo dviskilčių piktžolių. Bamblėjimo pradžioje naudojamas „Medax Max“ (0,3 l ha-1). Šį pavasarį vasarinių javų pasėliai yra tankesni, tad gegužės pabaigoje (vėliavinio lapo tarpsnyje) dar kartą reikėtų panaudoti „Terpal“ (0,5–1,0 l ha-1). Į šiuos darbinius tirpalus taip pat reikia įmaišyti ir vieną iš aukščiau minėtų insekticidų.

Vasarinių miglinių javų pasėliuose fungicidų naudojimas paprastai prasideda javų bamblėjimo pradžioje ir daugeliu atveju sutampa su augimo reguliatorių naudojimo laiku. Miežių, ypač skirtų salyklo gamybai, pasėliuose dažniausiai naudojami du purškimai fungicidais nuo plintančių ligų. Bamblėjimo pradžioje ir vėliavinio lapo tarpsnyje naudojame „Syrex“ (0,4 l ha-1) arba fungicidų mišinį „Maredo“ (0,4 l ha-1) + „Conclude“ (0,4 l ha-1). Vasarinių kvietrugių pasėliuose, augalams esant paskutinio lapo tarpsnyje, rekomenduojama naudoti fungicidą „Juventus Pack“: „Juventus“ (0,4–0,5 l ha-1) + „Curbatur“ (0,4–0,5 l ha-1). Taip augalai bus apsaugoti nuo dryžligės, septoriozės, rinchosporiozės, smulkiųjų rūdžių, miltligės, varpų fuzariozės. Žinoma, fungicidų pasirinkimas yra daug platesnis, nei čia paminėta.

Vasarinių kviečių pasėliams naudojami tie patys fungicidai, kaip ir žieminiams. Vis tik, vasariniai kviečiai yra jautresni miltligei, todėl renkantis fungicidus svarbu į tai atkreipti dėmesį. Bamblėjimo pradžioje rekomenduojami fungicidai ilgalaikei pasėlių apsaugai nuo ligų: „Priaxor Power Pack“: Priaxor“ (0,4 l ha-1) + „Curbatur“ (0,4 l ha-1), „Tango Flex“ (0,7 l ha-1), „Tango Flex“ (0,7 l ha-1) + „Conclude“ (0,3 l ha-1), „Maredo“ (0,5 l ha-1) + „Leander“ (0,3 l ha-1) + „Conclude“ (0,3 l ha-1). Vėliavinio lapo tarpsnyje naudojami fungicidai, kurie ilgam apsaugo viršutinius augalų lapus nuo žalingiausių ligų. Jei pavyksta išsaugoti sveikus viršutinius lapus, jie sukuria apie 65 proc. viso būsimo derliaus potencialo. Štai kodėl šis purškimas yra toks svarbus. Naudojami fungicidai: „Revytrex“ (0,7–1,0 l ha-1), „Priaxor“ (0,5 l ha-1) + „Maredo“ (0,5 l ha-1), „Conclude“ (0,4 l ha-1) + „Maredo“ (0,5 l ha-1).

Tuo atveju, jei vasarinių kviečių žydėjimo metu numatomi lietingi orai, išauga didelė fuzariozės išplitimo rizika. Tuomet žydėjimo pradžioje ar viduryje jų pasėlius reikia papildomai nupurkšti „Juventus“ (1,0 l ha-1), „Orius“ (1,0 l ha-1) arba „Juventus Pack“: „Juventus“ (0,5 l ha-1) + „Curbatur“ (0,5 l ha-1).

 

Papildomi pasėlių tręšimai didesniam derliui

Papildomi tręšimai ypač svarbūs šį pavasarį, nes dabartinė pasėlių būklė didesnėje laukų dalyje yra labai gera. Todėl būtina pasinaudoti šia išskirtine proga ir išauginti didesnį, nei įprasta, derlių. Juolab kad šalies intelektualai deda dideles viltis, jog žemės ūkis neleis per daug sumažėti šalyje sukuriamam vidaus produktui. Ūkininkams taip pat labai svarbu padidinti savo pajamas, nes per paskutinius metus jų santaupos jau buvo beveik išsekusios.

Gegužės antroje pusėje vasarinių javų pasėlius (bent vasarinius kviečius ir miežius) derėtų patręšti azoto (30–40 kg ha-1) trąšomis, išberiant amonio salietrą (100–120 kg ha-1) arba KAS (80–100 l ha-1) + azoto stabilizatorius „Limus Clear“ (0,1 l ha-1). Jei dar nebarstytos sieros trąšos, tuomet pirmumą reikėtų skirti amonio sulfatui, kad, prasidėjus intensyvaus augimo periodui, įvyktų sinergija tarp azoto ir sieros trąšų. Tikslią tręšimo normą apskaičiuokite vadovaudamiesi prognozuojamo derlingumo dydžiais ir konkretaus lauko dirvožemio savybėmis. Šis tręšimas stipriai padidins viso augalo biomasę ir ypač pagausins augalo stiebe kaupiamus maistinius elementus, kurie vėliau bus panaudoti grūdų masei auginti.

Siekiant išnaudoti dabar susiformavusį aukšto augalų produktyvumo potencialą, verta nepamiršti ir papildomo tręšimo per lapus. Tam, kad papildomai paskatintume potencialą, bamblėjimo pradžioje kartu su fungicidu pasėliai turėtų būti purškiami per lapus svarbiausiais mikroelementais, kurie užtikrina viso augalo intensyvų augimą ir vystymąsi, stimuliuodami fermentų, hormonų gamybą, skatindami fotosintezę ir metabolizmo procesus. Todėl vasarinių javų augalai intensyvaus augimo pradžioje (bamblėjimo pradžia) turi būti apipurkšti svarbiausių mikroelementų kompleksu „Actiflow MCZ“ (1 l ha-1) arba „Oligo Brava“ (1 l ha-1). Šių mikroelementų naudojimas sutampa su augimo reguliatorių ir fungicidų naudojimo laiku, todėl juos visus galima išpurkšti vienu metu. 

Nerimą kelia žemokos šio pavasario priešsėjinio tręšimo fosforo, kalio, o kartais ir azoto normos. Taip pat šaltas dirvožemis ir drėgmės trūkumas, kurie taip pat trukdo augalams įsisavinti svarbiausius NPK ir mikroelementus iš dirvožemio. Nepaisant to, kad dabartiniai vasarinių javų pasėliai vešlūs, šiuo laikotarpiu formuojasi pagrindiniai pasėlio produktyvumo elementai. Per gegužės mėnesį dauguma vasarinių miglinių javų pasėlių praeis III, IV, V ir VI organogenezės vystymosi etapus, kurių metu formuojasi gemalinių varpelių sudėtiniai organai. Dėl to, jeigu IV, V ir VI vystymosi etapuose (krūmijimasis–vėliavinis lapas) augalams nepakaks fosforo, kalio, magnio ir sieros ar mikroelementų, gali nunykti dalis varpučių besiformuojančiose varpose. Todėl artimiausiu metu kviečių pasėlius reikėtų per lapus patręšti kompleksinių trąšų, turinčių azoto, sieros, fosforo, magnio ir mikroelementų cinko bei mangano tirpalais. Dabartinis vasarinių kviečių ir miežių salyklo gamybai tręšimas per lapus ženkliai paskatintų augalų augimą, šaknyno formavimą ir išsaugojimą, padidintų fotosintezės intensyvumą. Visa tai padėtų užauginti masyvesnius būsimus lapus, geriau uždengti tarpueilius ir labiau saugoti dirvos drėgmę. Dėl šių faktorių augalai suformuotų didesnį derlių. Rekomenduojami tręšimo per lapus maitinamieji tirpalai:

1. „Starmax Mn“ (1–4 l ha-1) + „Microfert“ (1,0 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (2–5 l ha-1).
2. „Bratan Foliar“ (3–5 kg ha-1) +„Microfert“ (1,0 l ha-1) + „Thiomax Oil“ (2–5 l ha-1).

Jei vasarinių javų pasėliai netręšiami biriomis amonio sulfato trąšomis, tuomet visą sieros poreikį augalams galima atiduoti, per 2-3 kartus išpurškiant per lapus, ypač koncentruotas sieros trąšas Thiomax Oil. Tokiu atveju bendra Thiomax Oil trąšų norma sezonui turėtų būti 5-7 l/ha.

Birželio mėnesį pratęsime apie vasarinių miglinių javų pasėlių priežiūros darbus. Kitas mėnuo yra lemiamas laikas, kuomet susiformuoja pagrindinės pasėlio produktyvumo sudėtinės dalys.

 

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122