Orai
0

Žieminių kviečių pasėlių būklė ir priežiūra birželio mėnesį

2020 06 02

Žieminių kviečių pasėlių būklė ir priežiūra birželio mėnesį

Birželio mėnuo yra bene reikšmingiausias, formuojant žieminių kviečių pasėlių produktyvumą: jo tankumą, grūdų kiekį varpoje ir iš dalies – 1000 grūdų vidutinę masę. Dėl vėsios gegužės šiek tiek sulėtėjo žieminių kviečių vystymasis, tad nuo jūsų kruopštumo priklausys būsimas derlius. Svarbiausi darbai šį mėnesį – aprūpinti augalus reikalingomis maistinėmis medžiagomis, apsaugoti nuo kenkėjų ir žalingiausių ligų.


Žieminių kviečių būklė baigiantis gegužei

Kviečių pavasarinė vegetacija šiemet prasidėjo kovo pradžioje – 18–22 dienomis anksčiau daugiamečio vidurkio, vis tik gegužės pabaigoje augalų išsivystymas jau vėlavo 5–7 dienas ir buvo bebaigiąs bamblėjimo tarpsnį. Pietiniuose šalies ūkiuose tuo metu jau buvo prasidėjęs vėliavinio lapo tarpsnis. Todėl manoma, kad šią vasarą žieminiai kviečiai pradės žydėti tik birželio pirmos dekados pabaigoje.

Pavasarį nunyko visi šiuo periodu susiformavę šalutiniai ūgliai, tačiau išliko rudeninio pirmojo krūmijimosi ciklo ūgliai su stipria autonomine šaknų sistema. Sprendžiant pagal jų išsivystymą, pasėliai plaukėjimo tarpsnyje neturėtų intensyviai išretėti. Dabartinis jų tankumas vos ne idealiai tenkina dabartinius agrotechninius reikalavimus – 5,2–6,7 mln. ha-1 gerai išsivysčiusių stiebų. Augalų aukštis taip pat yra optimalus, ypač tuose pasėliuose, kuriuose laiku buvo panaudotas augimo reguliatorius „Medax Max“ (0,3 l ha-1).

Vis tik, augalų augimo bei vystymosi tempai šiuo metu sulėtėję, nes vėsūs gegužės orai stipriai stabdė fotosintezės procesą. Dėl šios priežasties labai susilpnėjo sausųjų medžiagų sintezė ir jų kaupimasis augalų biomasėje. Todėl birželį svarbu pasirūpinti augalų mitybine aplinka.


Paskatinti didesnį kviečių grūdų derlių

Grūdų skaičius varpose labai priklauso nuo aukšto žiedų apsivaisinimo lygio bei sėkmingo tolimesnio grūdų formavimosi ir augimo. Visi šie procesai tiesiogiai priklauso nuo augalų aprūpinimo maisto medžiagomis. Šiuo periodu didesnis dėmesys turi būti skiriamas tręšimams per lapus, nes, vykstant ypač intensyviam augalų augimui, net ir labai stiprią šaknų sistemą turintys augalai nepajėgia visiškai apsirūpinti maisto medžiagomis iš dirvos. Tad labiausiai trūkstamais elementais augalus galima greitai aprūpinti tręšiant juos per lapus.

Tręšimų per lapus tikslas – paskatinti gerą žiedynų varpelėse išsivystymą, nes tai padidina apsivaisinimo intensyvumą ir varpelėse susiformuoja daugiau grūdų. Tuo atveju, jei orų sąlygos pasikeistų ir būtų prognozuojamos sausros, siekiant joms pasipriešinti būtina maksimaliai užpildyti stiebo audinius įvairiais organiniais ir mineraliniais elementais. Tai sumažintų galimą užsimezgusių grūdų pirminį nunykimą, kuomet dėl sausros šaknų darbo našumas būna žemas. Tokiu būdu, nepaisant gresiančių sausrų, padidėtų tikimybė šią vasarą prikulti gausesnius grūdų derlius, mat dabartinė pasėlių infrastruktūra labai gera.

Tręšimo per lapus tirpalą turėtų sudaryti augalams svarbiausi elementai: azotas, fosforas, kalis, siera, magnis ir biostimuliatorius, kuris pagerina ne tik elementų patekimą į augalą, bet ir šių medžiagų judėjimą jame. Maitinamasis tirpalas turi būti išpurškiamas vėliavinio lapo ir plaukėjimo tarpsnių metu, naudojant: „Bratan Foliar“ (2–3 kg ha-1) + „Thiomax Oil“ (1–2 l ha-1) + „Microfert“ (1 l ha-1). Tirpalą galima maišyti kartu su fungicidais.

Sumažinti augalų išgulimo riziką

Labai tankūs pasėliai yra mažiau atsparūs išgulimui, nes jų stiebai būna silpnesni ir aukštesni. Vėliavinio lapo tarpsnyje, bet ne vėliau kaip iki lapamakštės plyšimo, dar galima reguliuoti augalų aukštį ir sumažinti augalų išgulimo riziką naudojant augimo reguliatorių „Medax Max“ (0,2 -0,3 l ha-1). Augimo reguliatorių galima naudoti kartu su fungicidu.


Apsaugoti nuo žalingiausių ligų

Žalingiausios žieminių kviečių pasėlių ligos yra lapų ir varpų septoriozė, rūdys ir varpų fuzariozė. Vis tik pati žalingiausia iki šiol išlieka septoriozė. Viršutiniai du augalo lapai yra svarbiausi ir nuo jų ploto išsaugojimo priklauso, kokio dydžio derlių suformuos pasėliai. Papildomai juos apsaugoti reikia, kai po pirmojo purškimo fungicidu, atlikto bamblėjimo pradžioje, praeina 2 savaitės. Todėl vėliavinio lapo tarpsnyje atliekamas svarbiausias purškimas efektyviausiais fungicidais: „Revytrex“ (0,75–1,0 l ha-1), „Priaxor Power Pack“: „Priaxor“ (0,4 l ha-1) + „Curbatur“ (0,4 l ha-1); „Maredo“ (0,5 l ha-1) + „Conclude“ (0,4 l ha-1). Jei fungicidu purškiama augalų žydėjimo metu, tuomet reikėtų naudoti fungicidą „Juventus Curbatur Pack“: „Juventus“ (0,5 l ha-1) + „Curbatur“ (0,5 l ha-1).


Išnaikinti kenkėjus

Lietuvoje auginamų žieminių kviečių pasėliuose galima rasti šių kenkėjų: ievinių bei javinių amarų, javinių lapinių pjūklelių, minamusių, lemų, švedinių muselių, tripsų, balninių gumbauodžių, spragšių ir kt. Baigiantis pirmai birželio dekadai, kuomet didžioji žieminių javų pasėlių dalis žydės, ypač pavojingais taps javiniai amarai. Pradžioje jie gali formuoti nedideles kolonijas ant lapų, bet vėliau dažniausiai įsikuria varpose, užpildydami tarpus tarp varpučių, ir maitinasi besiformuojančių grūdų sultimis. Šie amarai daugiausia žalos pridaro, kai gausiai išplinta iki pieninės javų brandos. Tiek ieviniai, tiek ir javiniai amarai platina javų virusines ligas.

Pasėlius nuo javinių amarų rekomenduojama purkšti radus vidutiniškai 2–3 kenkėjus varpoje. Pasėlių apsaugai nuo šių kenkėjų reikėtų panaudoti ir insekticidą „Mavrik“ (0,2 l ha-1), „Fastac“ (0,2 l ha-1) arba „Poleci Forte“ (0,125 l ha-1). Insekticidus verta naudoti iki augalams pasiekiant pieninę brandą.


Užtikrinti azoto, kalio ir sieros resursus

Grūdams užsimezgus prasideda ypač intensyvus jų augimas. Tam, kad visi grūdai užaugtų, reikalingas didelis sausų medžiagų kiekis. Todėl šiuo periodu augalui svarbu sukaupti pakankamai azoto, kalio ir sieros. Po žydėjimo praėjus 10 dienų kviečių pasėlius reikia tręšti per lapus maitinamuoju tirpalu, sudarytu iš „Karbamido“ (20 kg ha-1) + „Yelia NPK“ (4–5 kg ha-1) + „Thiomax Oil“ (2–3 l ha-1) + „Microfert“ (0,5 l ha-1). Amino rūgštys pagerina tirpale esančių elementų įsisavinimą ir judėjimą augale, taip pat suaktyvina augalų fotosintezę. Tręšiant kartu naudojamas ir insekticidas nuo kenkėjų.

Apibendrinant, šį birželį žieminiai kviečiai praeis VII, VIII, IX ir X organogenezės vystymosi etapus, kurie yra svarbiausi, formuojantis žieminių kviečių produktyvumo parametrams. Todėl nuo jūsų kruopštumo priklausys būsimas pasėlių derlingumas.

 

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

 
 
 

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.