Paieškos rezultatai frazei "Thiomax Oil" (80)

Nors kalendoriuje žiema – jau baigėsi, ūkininkai nekantriai laukia tikrojo pavasario. Vienas pirmųjų darbų – patikrinti peržiemojusių pasėlių būklę ir įvertinti, ar jų nepaveikė šalčio bei kitų priežasčių sukeltas stresas, rašoma Linas Agro pranešime žiniasklaidai.

Po lietingesnio ir šiltesnio periodo dauguma šalies laukų atrodo optimistiškai – rapsai suformavo ilgas ankštaras, kviečių stiebai aukšti, o augalai stiprūs. Vis dėlto, ūkininkams dar per anksti džiaugtis: dalis pasėlių patyrė šalnų žalą, kai kur nesuveikė augimo reguliatoriai, o įsibėgėjęs vegetacijos procesas kelia naujų iššūkių, ypač dėl kenkėjų ir šiaudų pertekliaus.

Pastarųjų dienų nepastovūs orai įnešė nemažai sumaišties šalies ūkiuose: kol vienoje Lietuvos pusėje laukai skendo nuo lietaus pertekliaus, kituose regionuose tvyrojo malonesnės nuotaikos. Vis dėlto, kaip atsiliepia regionų agronomai, ūkininkai viliasi sulaukti palankesnių orų javų ir kitų kultūrų augimui, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Neįprastai ilgai – net kelias savaites – užsitęsusios pavasario šalnos pridarė nemažai žalos šalies ūkininkams. Ekspertų vertinimu, dalyje Lietuvos vietovių nušalo ištisi rapsų ir kitų pasėlių laukai. Vis dėlto, regionuose situacija – skirtinga ir nevienareikšmė, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Užsitęsę šalčiai neaplenkė nė vieno Lietuvos rajono, o šalies ūkininkai nuo jų nukentėjo skirtingai. Nors dalyje regionų stebima tikrai prasta situacija, kai kuriose vietovėse pasėliai – beveik sveiki, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Gamtos išdaigos, kuomet užsitęsia periodai su žema oro temperatūra, vidutiniu ar net intensyviu vėju, bei vis pasikartojančiomis neigiamomis temperatūromis naktimis, tampa tikru iššūkiu ūkininkams. Gegužės 8 d. Varėnoje buvo išmatuotas naujas šalčio rekordas – oro temperatūra nukrito iki –5,8 laipsnių šalčio. Tokios oro sąlygos neišvengiamai sukelia neigiamų pasekmių pasėliams: pažeidžia augalus, sustabdo jų augimą, blokuoja maisto medžiagų pasisavinimą iš dirvos.

Birželio vidurys. Vasara tęsiasi. Prognozuojama dienos orų temperatūra dažniausia būna 16-25 0 (visiškai optimali), o dirvožemiuose yra pakankamos drėgmės ir reikalingų maistinių mineralinių elementų atsargos.

Trąšų kainoms pasiekus neprognozuotas aukštumas, viena iš aktualiausių šių dienų temų tapo, azoto normų mažinimo galimybės. Kiekvienas ūkis planuoja kokiais būdais bus galima sumažinti mineralines azotines trąšas, kurios augalams yra gyvybiškai svarbios. Lietuvos ūkiuose vyrauja nuomonė sumažinti žiemkenčiams azotinių trąšų normas 20-30 proc. (tai būtų net 34-50 kg/ha azoto v.m. jei buvo beriama 170 N v.m.), kai kurie ūkiai norėtų mažinti trąšų normas dar labiau. Tačiau vertėtų nepamiršti ir paskaičiuoti visą konkrečios taikomos technologijos konkrečiame lauke rentabilumą. Šiame straipsnyje rekomenduojamos agrotechnologinės priemonės kurios gali kompensuoti dalį mineralinio azoto, tačiau jos visos turi būti panaudotos tinkamu laiku, kad būtų galima pasiekti maksimalų jų efektyvumą.

Rugsėjo trečiąją dekadą į šalį grįžę saulėti, šilti, o kartais ir su gaivinančiais krituliais orai buvo tikra atgaiva augalijos pasauliui. Beveik pavyko galutinai užbaigti žiemkenčių sėją. Ypač sustiprėjo žieminių rapsų pasėliai. Taip, spalį orai 6–8 laipsniais atvės, tačiau išliks geros sąlygos žiemkenčių tolesnei vegetacijai ir jų pasėlių priežiūros darbams. Spalio svarbą augalininkystei lemia šio laikotarpio oro sąlygos. Dėl klimato kaitos ne tik pailgėjo šiltasis rudens vegetacijos periodas, bet ir apie 2 laipsniais pakilo vidutinė orų temperatūra. Esamos orų prognozės leidžia tikėtis, kad mėnesio viduryje kai kurių rūšių žiemkenčiai pagal išsivystymo laipsnį turėtų pasiekti IV organogenezės etapą, pagal augimo tarpsnius javai turėtų būti krūmijimosi procese, o rapsai – skrotelės (7–8 lapeliai) fazėje. Spalio pabaigoje, pagal daugiamečius duomenis, dažniausiai žiemkenčių augalų aktyvioji vegetacija baigiasi ir prasideda užsigrūdinimo žiemai procesas.

Žieminiai kviečiai yra svarbiausi ir daugiausia auginami kultūriniai augalai Lietuvoje. Svarbiausi todėl, kad jų auginimas ūkininkams duoda daugiausia pajamų – apie 1000 eurų ha-1. Arba tai būtų 1,2 karto daugiau nei iš vasarinių kviečių ar kukurūzų, du kartus daugiau nei iš žieminių kvietrugių ar vasarinių miežių, tačiau 2,0–2,5 kartus mažiau nei iš žieminių rapsų ar cukrinių runkelių. Pagrindinis jų pranašumas, palyginti su kitais augalais, bent laikinai, yra neribota jų paklausa pasaulio rinkose. Antai, taip pat daug pajamų gauname pardavę bulves, kai kurių rūšių vaistažoles, prieskonius ar daržo augalus, tačiau mažai turime pirkėjų šių rūšių augalinei produkcijai.

Prasidėjus trečiajai rugpjūčio dekadai, jau nukulti žieminiai rapsai ir didžioji dalis žieminių javų. Kuliami ir vasariniai javai. Esame tikri, kad iki rugsėjo pradžios vasariniai javai taip pat bus nukulti. Žinoma, gali likti kiek pupų, vasarinių rapsų ar kitų pavasarį persėtų javų laukelių, tačiau ir jie rugsėjo pirmąją dekadą bus nukulti. Dar liepą svarstėme apie greitą ir, svarbiausia, su mažiausiais nuostoliais žieminių rapsų bei javų nukūlimą. Deja, taip neįvyko. Nors žieminius rapsus kulti pradėta anksti – liepos antrosios dekados viduryje – tačiau jų pjūtis dėl įvairių priežasčių stipriai užtruko. Todėl vėlavo žieminių javų pjūtis, sulėtėjo ir žieminių rapsų sėja. Daugumai ūkininkų buvo sunku apsispręsti, į kuriuos pasėlius siųsti kombainus. Pagaliau, nors negalime per daug skųstis mažoku derliumi, tačiau javapjūtės pabaigoje patyrėme nemažų tiek rapsų, tiek javų pasėlių derliaus nuostolių.

Nors apie žieminių rapsų pasėlių būklę spręsti dar anksti, gerai žinome, kad užsiimant žieminių rapsų auginimo verslu svarbiausias rudens periodo uždavinys – pasiekti jų aukštą žiemkentiškumą, nes jiems prastai peržiemojus patiriamas apie 150–175 eurų ha-1 nuostolis. Šiuo metu vietomis dar nebaigta žieminių rapsų sėja, kitur – ne visi augalai sudygę. Vis dėlto matyti, kad jau sudygusių pasėlių vidutinis tankumas yra 30–40 vnt. m-2.

Didelis Lietuvos ūkininkų dėmesys pasėlių priežiūrai ir auginamų kultūrų poreikiams palankūs gegužės antrosios pusės bei birželio pirmosios pusės orai pastebimai pakeitė šalies landšaftą. Įvairių augalų (javų, rapsų, kukurūzų, cukrinių runkelių, bulvių, grikių, kmynų, daržo ir sodo augalų, ilgamečių ir vienmečių žolynų ir kt.) pasėliai, pasižymintys skirtingomis spalvomis bei atspalviais, pasiekė savo vešlumo vizualinį zenitą. Kaip įprasta, birželio mėnesį augalija visuomet būna gražiausia. Didelę įtaką pasėlių būklės pagerėjimui padarė ir šio mėnesio antros dekados pirmomis dienomis iškritę gausūs krituliai. Tad dabar, ilgalaikėms orų prognozėms rodant, kad likusi birželio dalis bus šilta (arba net karšta) ir saulėta, beveik galime būti tikri, kad iki mėnesio pabaigos augalams drėgmės pakaks. Tai reiškia, kad šių metų birželio mėnesį gamta visiems pasėliams sukūrė kone idealias sąlygas, jei šalia puikių klimatinių sąlygų pakaktų ir maistinių elementų.