Paieškos rezultatai frazei "Thiomax Oil" (71)

Lietuvoje itin neįprastas reiškinys, kad žieminių javų, taip pat ir žieminių kviečių, pavasarinė vegetacija prasidėtų kovo mėnesio viduryje. Nors jų pasėliai rudens metu ne tik tolygiai sudygo, bet ir suspėjo gausiai išsikrūmyti (4-5 šalutiniai ūgliai), tačiau nebuvo periodo, kuriuo vyktų užsigrūdinimas žiemai. Pasėliai žaliavo visu žiemos laikotarpiu, lapai buvo išsaugoję turgorinę būseną, tačiau krūmijimosi ir vystymosi procesai buvo sustoję. Šių metų pavasario kviečių augalų vegetacijos atsinaujinimo pradžioje nustatėme, jog fotosintezės proceso metu sausųjų medžiagų sintezė aiškiai viršijo augalų sąnaudas, kvėpavimo, fotosintezės ir šaknų renovacijos poreikius.

Vertinant vizualiai – žieminių rapsų pasėlių būklė „gera“. Dabar viskas priklausys nuo mūsų pačių gebėjimų pasėlių priežiūroje, nes prognozuotoss balandžio mėnesio sausros veikiausiai nebus, o lietaus pakaks. Šaltos naktys taip pat baigsis balandžio pirmosiomis dienomis. Sinoptikai prognozuoja normalius orus visam mėnesiui. Be abejo, su trumpalaikiais nukrypimais, kadangi Lietuvoje tai įprastas reiškinys.

Lietuvoje dabar turime net 1,2 mln. hektarų puikios būklės žiemkenčių pasėlių – tokios kokybės dar nesame išgavę. Vasarojaus sėjai sąlygos geros, sėklinių grūdų pakanka ir jų sėja tikrai nevėluos. Kai kurie specialistai jau dabar prognozuoja aukštus žieminių rapsų ir javų būsimus derlingumo dydžius. Tad kokios gali būti abejonės dėl aukšto augalininkystės verslo ekonominio efektyvumo 2020 metais? Pasirodo, abejonių kilti gali.

Vis dar tęsiasi žiemkenčių pasėlių žalioji vegetacija, nors nuo jos pradžios jau praėjo 150–170 dienų. Tokį reiškinį matome pirmą kartą per visą Lietuvos žemdirbystės istoriją. Vis tik artėjančios šaltos naktys gali pakenkti žiemkenčių pasėliams, ypač žieminiams rapsams bei žieminiams miežiams.

Šiemet stebime nestandartinę žiemą – be sniego ir su teigiama temperatūra. Pasėliai labai vešlūs, dauguma jų sodriai žalios spalvos. Matant tokią situaciją, ūkininkams kyla daug klausimų, susijusių su žieminių javų ir rapsų pasėlių dabartine būkle. 

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, gyvulininkystės produkcijos apimtys labai sumažėjo. Kartu pradėjo mažėti ir vasarinių miežių plotai – dabar Lietuvoje jie užima trečiąją vietą pagal dydį ir rikiuojasi po žieminių ir vasarinių kviečių.

Norint subalansuoti pasėlio produktyvumo rodiklius – tankumą, grūdų kiekį varpoje, 1000 grūdų masę – būtina vasarinių kviečių auginimo technologijų renovacija.

Šiemet žieminių javų sėja prasidėjo labai anksti – trečią rugpjūčio dekadą. Tada sėjome tik hibridinių veislių žieminius javus (miežių, rugių ir kviečių), tačiau šį rudenį jų plotai nepadidėjo, nors naujausios kartos hibridinės veislės yra ne mažesnio žiemkentiškumo ir aukštesnio derlingumo nei linijinės.

Nepaisant orų sąlygų kataklizmų, šią vasarą prikūlėme virš 5 mln. tonų grūdų, kurių didžiąją dalį sudarė žieminiai kviečiai. Pirminiai statistiniai duomenys rodo, kad vidutinis žieminių javų derlingumas šią vasarą buvo net 2,0–2,5 t ha-1 didesnis nei jų vasarinių rūšių.

Gerai žinome, kad žieminių rapsų auginimo versle svarbiausias rudens periodo uždavinys yra pasiekti jų aukštą žiemkentiškumą, nes neperžiemojimo atveju patiriamas apie 125 eurų ha-1 nuostolis.

Šių metų pavasario ir vasaros pradžios orai nebuvo tokie, kokių norėtume. Jau balandžio viduryje nerimą kėlė klausimas, ar sudygs sėjamo vasarojaus sėklos, nes dirvose buvo per mažai drėgmės.

Nepaisant to, kad šių metų pavasario ir vasaros orai permainingi, fiksuojamas didelis drėgmės deficitas atmosferoje ir dirvožemiuose.

Jau daugelį metų įprasta, kad birželio orai nebūna šilčiausi, tačiau išsiskiria ilgiausiomis dienomis ir intensyviausia saulės spinduliuote. Jei pasitvirtins sinoptikų prognozės, šis mėnuo bus pastebimai šiltesnis už ankstesnių vidurkių dydžius.

Vasarinių rapsų auginimo Lietuvoje „aukso amžius“ pasibaigė prieš 7-9 metus. Jei prieš 10 metų jų pasėliai viršydavo 145-155 tūkst. hektarų ribą, per paskutinius penkerius metus jų pasėlių plotas tik atskirais metais viršydavo 25 tūkst. hektarų.

Pavasarį vasarojaus sėja prasidėjo dar kovo pabaigoje. Po to dėl nepalankių orų sąlygų buvo 10-12 dienų pertrauka ir ji vėl atsinaujino balandžio pirmos dekados pabaigoje – antrosios pradžioje.