Natūralios organinės trąšos biostimuliantas Microfert, 20 l

Ne vienas Lietuvos ūkininkas gali patvirtinti: darosi vis sunkiau užauginti stabilų derlių. Dėl intensyvaus žemės dirbimo, kitų veiksnių prastėja dirvožemio būklė, kuri tiesiogiai veikia ir derliaus kiekį bei jo kokybę. Tačiau ūkininkai pastebi, kad organinės medžiagos – nuo šiaudų iki specializuotų organinių trąšų – padeda atstatyti dirvos balansą ir pasiekti stabilesnį derlių, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.

Dirvožemio gerinimas organinės trąšomis. Dirvožemio gerinimas mikroorganizmais bei augalų augimo skatinimas. Intensyvi fotosintezė – gausus derlius.  

Vasario 26 d. AB „Linas Agro“ ir UAB „Dotnuva Baltic“ organizuoja tarptautinę konferenciją „Ekologinio ūkininkavimo šiandiena ir perspektyvos“. Į konferenciją kviečiame registruotis nuorodoje: https://linas-agro.eu

Paskutinis penkmetis augalininkystės versle buvo bene derlingiausias per visą Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį. Nepaisant perteklinio kritulių kiekio 2016–2017 metais ir vėliau sekusio drėgmės deficito bei gamtos kataklizmų, šio laikotarpio pasiekimai žemės ūkyje ir augalininkystėje įspūdingi. Vidutinis metinis visų grūdų derlius per dešimtmetį padidėjo beveik dvigubai. Ypač geras produktyvumas augalininkystėje pasiektas šiemet. Todėl norime su jumis aptarti auginimo technologijų pokyčius, kurie padėjo pasiekti šiuos rezultatus.

Praėjusios pora savaičių buvo atgaiva sausrų bei vėsių orų iškankintai augalijai. Žinoma, buvo ir ekstremalių orų sąlygų, tačiau ženklesnės žalos jos nepadarė. Panašius orus sinoptikai prognozuoja ir antrajai birželio pusei. O tai reikštų, kad reikia keisti ir visų lauko augalų pasėlių priežiūros sistemas. Tad aptarkime, kokia yra pasėlių būklė šiuo periodu ir kaip užtikrinti būsimą gausų derlių.

Birželio mėnuo yra bene reikšmingiausias, formuojant žieminių kviečių pasėlių produktyvumą: jo tankumą, grūdų kiekį varpoje ir iš dalies – 1000 grūdų vidutinę masę. Dėl vėsios gegužės šiek tiek sulėtėjo žieminių kviečių vystymasis, tad nuo jūsų kruopštumo priklausys būsimas derlius. Svarbiausi darbai šį mėnesį – aprūpinti augalus reikalingomis maistinėmis medžiagomis, apsaugoti nuo kenkėjų ir žalingiausių ligų.

Pupos – labai vertingas sėjomainos augalas, jeigu tik žinome, kaip tinkamai juo pasirūpinti. Šiuo metu tai padaryti ypač svarbu, nes pupų pasėliuose vyksta tikra kova dėl išlikimo: kiekvienas augalas stengiasi pasisavinti kuo daugiau drėgmės, saulės ir maistinių elementų, o į pasėlius netrukus kėsinsis ir įvairūs kenkėjai. Tad aptarkime, kokius darbus turime atlikti baigiantis pavasariui ir prasidėjus vasarai, siekiant intensyvaus pupų augimo ir geros jų būklės.

Šių metų pavasario gamtinės sąlygos augalams sudėtingos, vyraujančios žemos temperatūros ar net šalnos neleidžia jiems augti ir vystytis. Vandenyje tirpstančios trąšos - tai pirmoji pagalba silpniems augalams. Laistant ar purškiant juos per lapus, užtikrinamas efektyvus augalo maitinimas.

2020 metų pavasaris buvo vienas ankstyviausių šalies istorijoje. Tai atspindėjo ir vasario pabaigoje prasidėjusi žiemkenčių pasėlių pavasarinė vegetacija. Pietinėje Lietuvoje buvo ūkių, kurie jau kovo mėnesį užbaigė sėti vasarinius miglinius javus. Vis tik didesnė ūkininkų dalis buvo atsargesnė ir sėjos kovo mėnesį atsisakė. Kurie buvo teisūs, parodys javapjūtės rezultatai. O šįkart aptarsime dabartinę vasarinių miglinių javų pasėlių būklę ir jų vystymosi prognozes iki gegužės pabaigos.

Lietuvoje augančių žieminių javų pasėlių būklė šių metų gegužės pradžioje yra geresnė, palyginti su pernai metų geguže. Žiemos metu buvo galima stebėti, kaip pamažu vyksta augalų vystymosi procesas, o pavasarį jis smarkiai suintensyvėjo. Pasėlių priežiūros darbai šiuo metu atitinka klasikinius agronominius reikalavimus, o tai, kokius tręšimo bei purškimo darbus reikia atlikti ir kokias priemones tam pasirinkti, priklauso nuo pasėlių rūšies bei būklės.

Žinoma, kad norinti iš augalo paimti derlių, jam reikia duoti ir pakankamai maistinių medžiagų, nes niekas iš niekur neatsiranda. Kalbant paprasčiau – būtina tręšti. Tačiau taip pat negalima persistengti ir supainioti laikotarpių, nes, pavyzdžiui, rudenį didelis azotinių trąšų, kurios skatina augimą, kiekis vaismedžiui ar kitam daugiamečiui augalui gali būti pražūtingas, rašoma pranešime. „Kai po žiemos atsinaujina augalo vegetacija, jam reikia didelio kiekio fosforo, kuris būtinas, kad geriau vystytųsi šaknų sistema, augtų šakniaplaukiai ir augalas greičiau įsitvirtintų, nes geriau įsisavina maisto medžiagas ir vandenį. Ši taisyklė liečia sodą – vaiskrūmius, vaismedžius ir kitus daugiamečius augalus. Netgi veją. 

Lietuvoje itin neįprastas reiškinys, kad žieminių javų, taip pat ir žieminių kviečių, pavasarinė vegetacija prasidėtų kovo mėnesio viduryje. Nors jų pasėliai rudens metu ne tik tolygiai sudygo, bet ir suspėjo gausiai išsikrūmyti (4-5 šalutiniai ūgliai), tačiau nebuvo periodo, kuriuo vyktų užsigrūdinimas žiemai. Pasėliai žaliavo visu žiemos laikotarpiu, lapai buvo išsaugoję turgorinę būseną, tačiau krūmijimosi ir vystymosi procesai buvo sustoję. Šių metų pavasario kviečių augalų vegetacijos atsinaujinimo pradžioje nustatėme, jog fotosintezės proceso metu sausųjų medžiagų sintezė aiškiai viršijo augalų sąnaudas, kvėpavimo, fotosintezės ir šaknų renovacijos poreikius.

Vertinant vizualiai – žieminių rapsų pasėlių būklė „gera“. Dabar viskas priklausys nuo mūsų pačių gebėjimų pasėlių priežiūroje, nes prognozuotoss balandžio mėnesio sausros veikiausiai nebus, o lietaus pakaks. Šaltos naktys taip pat baigsis balandžio pirmosiomis dienomis. Sinoptikai prognozuoja normalius orus visam mėnesiui. Be abejo, su trumpalaikiais nukrypimais, kadangi Lietuvoje tai įprastas reiškinys.

Lietuvoje dabar turime net 1,2 mln. hektarų puikios būklės žiemkenčių pasėlių – tokios kokybės dar nesame išgavę. Vasarojaus sėjai sąlygos geros, sėklinių grūdų pakanka ir jų sėja tikrai nevėluos. Kai kurie specialistai jau dabar prognozuoja aukštus žieminių rapsų ir javų būsimus derlingumo dydžius. Tad kokios gali būti abejonės dėl aukšto augalininkystės verslo ekonominio efektyvumo 2020 metais? Pasirodo, abejonių kilti gali.

Šiemet stebime nestandartinę žiemą – be sniego ir su teigiama temperatūra. Pasėliai labai vešlūs, dauguma jų sodriai žalios spalvos. Matant tokią situaciją, ūkininkams kyla daug klausimų, susijusių su žieminių javų ir rapsų pasėlių dabartine būkle.