Butisan Star

Atsižvelgiant į buvusio laukuose sniego kiekį galime manyti, kad šį pavasarį, bent iki gegužės vidurio, dirvožemiuose didesnio drėgmės deficito nebus. Todėl tikimės, kad vasarinių kviečių pasėliai sudygs greitai, tolygiai ir gausiai, o sėklų lauko daigumas sieks 80 proc. Ir vis dėlto, kai kuriuose laukuose pirmas pasėlių priežiūros darbas bus posėjinis dirvos volavimas, skatinantis gausesnį lauko daigumą. Apie 20 dienų po sėjos, pasėliams pasiekus 2–3 lapelių tarpsnį, rekomenduojama nustatyti pirminį pasėlių tankumą, kurio duomenys padės ūkininkams užbaigti būsimų priežiūros darbų ir jų atlikimo grafiko koregavimą.

Prasidėjo mėnuo, kurio metu vasarojaus pasėliuose sukuriama apie 40 proc. bendros jų biomasės, gautos per visą vegetacijos periodą. Fotosintezės produktyvumas vasarojaus pasėliuose šį mėnesį labai priklauso ne tik nuo lauko dirvų našumo ar auginimo technologijų intensyvumo, bet ir nuo oro sąlygų. O štai šilumos ir drėgmės, vertinant meteorologų prognozes birželio mėnesiui, augalams tikrai turėtų pakakti. Tad, jei sugebėsime tinkamai ir laiku atlikti pasėlių priežiūros darbus, turėsime gausesnį derlių.

LAMMC LŽI mokslininkų parengtame straipsnyje rašoma apie naujų kenkėjų plitimą Lietuvos pasėliuose. Daugybę įrodančių studijų galima rasti apie kenkėjų judėjimą iš pietinių regionų link šiaurinių ir puikią jų adaptaciją. Aktyvūs prekybiniai ryšiai tarp įvairių šalių taip pat prisideda prie kenkėjų judėjimo iš vienų regionų į kitus. Didelė konkurencija grūdų rinkose jų eksportuotojus verčia ieškoti naujų partnerių įvairiose pasaulio šalyse, taikytis su grūdus superkančiose šalyse galiojančiais reikalavimais, kurie nebūtinai sutampa su Europoje taikomais ir gali būti gana specifiniai. Vienas iš į kai kurias šalis eksportuojamiems grūdams keliamų reikalavimų – juose neturi būti vėžliablakių (Eurygaster).

Labūnava, Kėdainių r. 2020 m. gegužės 20 d. Praėję lietūs labai teigiamai paveikė visų rūšių pasėlius. Šiemet pasėlių būklė yra nepalyginamai geresnė nei praėjusiais 2019 metais.

2020 metų pavasaris buvo vienas ankstyviausių šalies istorijoje. Tai atspindėjo ir vasario pabaigoje prasidėjusi žiemkenčių pasėlių pavasarinė vegetacija. Pietinėje Lietuvoje buvo ūkių, kurie jau kovo mėnesį užbaigė sėti vasarinius miglinius javus. Vis tik didesnė ūkininkų dalis buvo atsargesnė ir sėjos kovo mėnesį atsisakė. Kurie buvo teisūs, parodys javapjūtės rezultatai. O šįkart aptarsime dabartinę vasarinių miglinių javų pasėlių būklę ir jų vystymosi prognozes iki gegužės pabaigos.

Lietuvoje augančių žieminių javų pasėlių būklė šių metų gegužės pradžioje yra geresnė, palyginti su pernai metų geguže. Žiemos metu buvo galima stebėti, kaip pamažu vyksta augalų vystymosi procesas, o pavasarį jis smarkiai suintensyvėjo. Pasėlių priežiūros darbai šiuo metu atitinka klasikinius agronominius reikalavimus, o tai, kokius tręšimo bei purškimo darbus reikia atlikti ir kokias priemones tam pasirinkti, priklauso nuo pasėlių rūšies bei būklės.

Lietuvoje itin neįprastas reiškinys, kad žieminių javų, taip pat ir žieminių kviečių, pavasarinė vegetacija prasidėtų kovo mėnesio viduryje. Nors jų pasėliai rudens metu ne tik tolygiai sudygo, bet ir suspėjo gausiai išsikrūmyti (4-5 šalutiniai ūgliai), tačiau nebuvo periodo, kuriuo vyktų užsigrūdinimas žiemai. Pasėliai žaliavo visu žiemos laikotarpiu, lapai buvo išsaugoję turgorinę būseną, tačiau krūmijimosi ir vystymosi procesai buvo sustoję. Šių metų pavasario kviečių augalų vegetacijos atsinaujinimo pradžioje nustatėme, jog fotosintezės proceso metu sausųjų medžiagų sintezė aiškiai viršijo augalų sąnaudas, kvėpavimo, fotosintezės ir šaknų renovacijos poreikius.

Beprasidedant pavasario darbams laukuose, siekdama skatinti ūkininkus tinkamai skalauti augalų apsaugos produktų pakuotes, Lietuvos augalų apsaugos asociacija (toliau – LAAA) parengė gerosios praktikos internetinę svetainę, skirtą ūkininkams ir visiems besidomintiems augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymu www.skalaukteisingai.lt.