Birželį – didesnis dėmesys vasariniams migliniams javams

2020 06 09

Birželį – didesnis dėmesys vasariniams migliniams javams

Prasidėjo mėnuo, kurio metu vasarojaus pasėliuose sukuriama apie 40 proc. bendros jų biomasės, gautos per visą vegetacijos periodą. Fotosintezės produktyvumas vasarojaus pasėliuose šį mėnesį labai priklauso ne tik nuo lauko dirvų našumo ar auginimo technologijų intensyvumo, bet ir nuo oro sąlygų. O štai šilumos ir drėgmės, vertinant meteorologų prognozes birželio mėnesiui, augalams tikrai turėtų pakakti. Tad, jei sugebėsime tinkamai ir laiku atlikti pasėlių priežiūros darbus, turėsime gausesnį derlių.

 

Vasarinių javų būklė birželio pradžioje

Dabartinė avižų, miežių, kvietrugių ir kviečių būklė yra gera, o kai kuriuose ūkiuose – net labai. Vasariniai kviečiai pirmauja tarp vasarinių javų tiek pasėlių plotais, tiek jų auginimo ekonominiu efektyvumu. Birželio pradžioje šių pasėlių vidutinis tankumas buvo 8,3–9,0 mln./ha-1 ūglių. Žinoma, atskiruose ūkiuose yra nukrypimų nuo šių vidutinių reikšmių. Nesunku paskaičiuoti, kad pirminis krūmijimosi intensyvumas vidutiniškai siekia net „2,5“ reikšmę. Ilgametė patirtis rodo, kad apie trečdalis vasarinių kviečių šalutinių ūglių per vasarą taip ir nesugeba suformuoti varpų. Tokiu atveju ūkininkai gali tikėtis 1,5–1,75 bendro produktyvaus krūmijimosi reikšmių ir 5,5–6,0 mln./ha-1 produktyvaus tankumo vasarinių kviečių pasėlių – tai būtų puikus rezultatas.

Geros būklės šiuo metu yra ir vasarinių miežių pasėliai. Nors vasariniai miežiai paprastai auginami žemesnio našumo dirvose ir jų priešsėjinio tręšimo normos mažesnės, gegužės pabaigoje šių pasėlių tankumas buvo šiek tiek didesnis nei vasarinių kviečių – 9,5–10,7 mln. ha-1 ūglių. Stebėjimo duomenys rodo, kad jie ir sudygo gausiau, ir krūmijosi intensyviau. Agrotechninius reikalavimus beveik tenkina ir avižų bei vasarinių kvietrugių pasėliai.

 

Vasarinių javų derliaus prognozės

Orų prognozės birželį – palankios, tad, jei sugebėsime tinkamai ir laiku atlikti pasėlių priežiūros darbus, didelė tikimybė aukštesnio nei 43 balų našumo dirvose vidutiniškai prikulti 6–7 t/ha-1 vasarinių kviečių grūdų, o dar našesnėse žemėse – ir daugiau. Būsimas vasarinių miežių derlingumo dydis galėtų būti: didesnio nei vidutinio našumo dirvose apie 5–6 t/ha-1, vidutinio našumo dirvose – 4,0–5,5 t/ha-1, žemesnio nei vidutinio našumo dirvose – 3,5–4,5 t/ha-1 ir žemo našumo dirvose – 2,5–4,0 t/ha-1.

Avižos ir vasariniai kvietrugiai dažniausiai sėjami mažo našumo dirvose ir būna silpnai tręšiami, dėl to prognozuoti jų derlingumą būtų sunku. Vis tik dabartinė pasėlių būklė rodo, kad iš jų prikulsime ne mažesnį kiekį nei per 2018–2019 metus.

 

Svarbiausi derliaus dydį lemiantys veiksniai

Siekiant didesnio augalų derlingumo, verta atsižvelgti, kokie veiksniai gali tam sukliudyti. Iš gamtos veiksnių mažesnį derlingumą gali lemti įvairūs orų kataklizmai, ypač sausros. Iš žmogiškųjų veiksnių didžiausia kliūtis yra per mažos tręšimo normos. Vasarinių kviečių šaknys yra silpnesnės nei žieminių ir dėl šios priežasties jie reikalauja daugiau mineralinių elementų tokio pat dydžio derlingumui pasiekti. Antai, vienai tonai jų grūdų, kartu su atitinkamu kiekiu šiaudų, gauti reikia 26–28 kg/ha azoto (N), 10–11 kg/ha fosforo (P2O5) ir 15–20 kg/ha kalio (K2O). Iš antrinių maistinių elementų kviečiams yra svarbūs siera (S), magnis (Mg) ir kalcis (Ca). Svarbiausi mikroelementai derliui ir kokybei užtikrinti yra varis (Cu) – 80–200, manganas (Mn) – 200–700 ir cinkas (Zn) – 250–500 g/ha-1. Vasarinių miežių ir kvietrugių tręšimo normos būna apie 25 proc. mažesnės nei kviečių, siekiant išauginti prognozuojamą derlingumą. Todėl verta prisiminti, kad šių augalų tręšimui reikėtų skirti daugiau dėmesio.

 

Priežiūros darbai būsimam derliui padidinti

Jau dabar laikas perskaičiuoti, ar faktinės tręšimo normos jūsų ūkyje tenkina prognozuojamą derlingumą. Pirmoje birželio pusėje vasariniai migliniai javai praeis bamblėjimo ir vėliavinio lapo augimo tarpsnius arba V–VI–VII organogenezės vystymosi etapus, kurių metu vyksta intensyviausias biomasės augimas ir gemalinėse varpelėse sparčiai formuojasi būsimų žiedynų sudėtinės dalys. Todėl dabar, bamblėjimo pradžioje, palankiausias metas papildomiems tręšimams ir per lapus, ir antžeminiu būdu. Šie tręšimai užtikrins optimalią augalų mitybą, paskatins šaknų aktyvumą, padės užauginti masyvius viršutinius lapus, kurie yra atsakingi už didžiosios dalies būsimo derliaus sukūrimą, taip pat pagerins žiedynų varputėse formavimąsi. Tam tinkamos mikroelementų trąšos yra: „Oligo Brava“ (1 kg/ha-1) arba „Actiflow MCZ“ (1 l/ha-1) + „Bratan Foliar“ (2–3 kg/ha-1) + „Thiomax Oil“ (1,0–1,5 l/ha-1) + „Microfert“ (0,5 l/ha-1).

Vėliavinio lapo tarpsnyje, siekiant paskatinti fotosintezės intensyvumą, maisto medžiagų pasisavinimą iš dirvos ir intensyvesnį augalų augimą, papildomai rekomenduojama tręšti per lapus kalio ir sieros elementais „Yelia NPK“ (2 kg/ha-1) + „Thiomax Oil “ (1/l ha-1).

Augalams esant vėliavinio lapo–plaukėjimo pradžios fazėje, rekomenduojama antžeminiu būdu išberti apie 100–150 kg/ha-1 amonio salietros arba 150–200 kg/ha-1 amonio sulfato. Pakartotinio antžeminio tręšimo rentabilumas, esant pakankamai drėgmės dirvoje, visada viršija 200 proc. ribą. Tad pasinaudokite proga papildomai užsidirbti.

 

Daugiausia žalos padaro piktžolės

Šiuo periodu dar yra pasėlių, kuriuose nėra sunaikintos visos piktžolės. Spartesnį jų dygimą bei augimą paskatino drėgmės padidėjimas dirvose. Piktžolių botaninė sudėtis labai įvairi ir jos padaro labai daug žalos vasariniams javams. Joms naikinti reikalingi herbicidai, kuriuos galima naudoti net iki vėliavinio lapo tarpsnio. Šiam tikslui tinkami du herbicidų kompleksai. Pirmas skirtas sunaikinti vienskiltėms ir dviskiltėms piktžolėms: „Cleave“ (0,8 l/ha-1) + „Trimmer“ (0,02 kg/ha-1) + „Axial“ (0,8–0,9 l/ha-1). Antras skirtas sunaikinti tik dviskiltėms piktžolėms: „Biathlon 4D“ (0,04 kg/ha-1) + „Cleave “ (0,8 l/ha-1). Į herbicidų tirpalą, priklausomai nuo kenkėjų rūšies, galima įmaišyti ir insekticidų „Fastac“ (0,2 l/ha-1) arba „Poleci Forte“ (0,125 l/ha-1).

 

Efektyviausia apsauga nuo augalų ligų

Vasariniai javai, ypač vasariniai kviečiai, yra išskirtinai jautrūs ligoms. Jau bamblėjimo pradžioje, o kartais ir anksčiau, vasarinių kviečių bei miežių pasėliuose atsiranda miltligės, lapų septoriozės, kviečių dryžligės, rūdžių ir kitų ligų židinių. Vasarinių javų pasėliuose gana anksti galima pamatyti ir įvairių kenkėjų. Dažniausiai sutinkami ieviniai ir javiniai amarai, minamusės, javiniai lapiniai pjūkleliai, lemai (paprastasis ir raudonkrūtinis), tripsai, balniniai gumbauodžiai ir kiti. Dėl to rekomenduojama vasarinių javų pasėlius bamblėjimo tarpsnyje pradėti purkšti fungicidų ir insekticidų mišinio tirpalais. Ypač efektyvus fungicidas, pasižymintis gydomuoju ir apsauginiu poveikiu nuo visų žalingiausių ligų, yra „Priaxor Power Pack“: „Priaxor“ (0,4–0,5 l/ha-1) + „Curbatur“ (0,4–0,5 l/ha-1). Taip pat labai efektyvūs yra fungicidų mišiniai, kurie apsaugo nuo ligų ir kartu suteikia žalinimo efektą: „Tango Flex“ (0,75 l/ha-1) + „Conclude“ (0,3 l/ha-1) arba „Maredo“ (0,5 l/ha-1) + „Leander“ (0,3 l/ha-1) + „Conclude “ (0,3 l/ha-1). Šie fungicidų mišiniai ypač gerai naikina kviečių dryžligę, lapų bei varpų septoriozę, miltligę, rudąsias rūdis, stiebalūžę. Jais purškiama profilaktiškai arba pasirodžius pirmiesiems ligų požymiams, nuo bamblėjimo pradžios iki plaukėjimo pabaigos. Į darbinį fungicidų tirpalą galima įmaišyti ir vieną iš insekticidų „Mavrik“ (0,2 l/ha-1), „Poleci Forte“ (0,125 l/ha-1) ar „Fastac “ (0,2 l/ha-1), augimo reguliatorių „Medax Max“ (0,2–0,3 l/ha-1) ir jau minėtą mikroelementų-biostimuliatorių mišinį.

Daugiausia žalos augalams padaro ant paskutinių javų lapų išplitusios ligos. Šiuo atveju verta prisiminti BASF registruotą ir „Revysol®“ pagrindu sukurtą fungicidą „Revytrex“ (0,75–1,0 l/ha-1). Tai – naujausias BASF fungicidas, kuris yra skirtas kviečių bei kitų javų apsaugai nuo minėtų ligų ir naudojamas antrajam pasėlių purškimui ant vėliavinio lapo.

Tuo atveju, jei vasarinių kviečių žydėjimo metu numatomi lietingi orai, išauga didelė fuzariozės išplitimo rizika. Tuomet žydėjimo pradžioje ar viduryje jų pasėlius reikia papildomai nupurkšti „Juventus“ (1,0 l/ha-1), „Orius“ (1,0 l/ha-1) arba „Juventus Curbatur Pack“: „Juventus“ (0,5 l/ha-1) + „Curbatur“ (0,5 l/ha-1). Į jų darbinį tirpalą, esant reikalui, galima įmaišyti ir insekticidą.

 

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką