Paieškos rezultatai frazei "Thiomax Oil" (80)

Pupos – labai vertingas sėjomainos augalas, jeigu tik žinome, kaip tinkamai juo pasirūpinti. Šiuo metu tai padaryti ypač svarbu, nes pupų pasėliuose vyksta tikra kova dėl išlikimo: kiekvienas augalas stengiasi pasisavinti kuo daugiau drėgmės, saulės ir maistinių elementų, o į pasėlius netrukus kėsinsis ir įvairūs kenkėjai. Tad aptarkime, kokius darbus turime atlikti baigiantis pavasariui ir prasidėjus vasarai, siekiant intensyvaus pupų augimo ir geros jų būklės.

Labūnava, Kėdainių r. 2020 m. gegužės 20 d. Praėję lietūs labai teigiamai paveikė visų rūšių pasėlius. Šiemet pasėlių būklė yra nepalyginamai geresnė nei praėjusiais 2019 metais.

2020 metų pavasaris buvo vienas ankstyviausių šalies istorijoje. Tai atspindėjo ir vasario pabaigoje prasidėjusi žiemkenčių pasėlių pavasarinė vegetacija. Pietinėje Lietuvoje buvo ūkių, kurie jau kovo mėnesį užbaigė sėti vasarinius miglinius javus. Vis tik didesnė ūkininkų dalis buvo atsargesnė ir sėjos kovo mėnesį atsisakė. Kurie buvo teisūs, parodys javapjūtės rezultatai. O šįkart aptarsime dabartinę vasarinių miglinių javų pasėlių būklę ir jų vystymosi prognozes iki gegužės pabaigos.

Lietuvoje augančių žieminių javų pasėlių būklė šių metų gegužės pradžioje yra geresnė, palyginti su pernai metų geguže. Žiemos metu buvo galima stebėti, kaip pamažu vyksta augalų vystymosi procesas, o pavasarį jis smarkiai suintensyvėjo. Pasėlių priežiūros darbai šiuo metu atitinka klasikinius agronominius reikalavimus, o tai, kokius tręšimo bei purškimo darbus reikia atlikti ir kokias priemones tam pasirinkti, priklauso nuo pasėlių rūšies bei būklės.

Lietuvoje itin neįprastas reiškinys, kad žieminių javų, taip pat ir žieminių kviečių, pavasarinė vegetacija prasidėtų kovo mėnesio viduryje. Nors jų pasėliai rudens metu ne tik tolygiai sudygo, bet ir suspėjo gausiai išsikrūmyti (4-5 šalutiniai ūgliai), tačiau nebuvo periodo, kuriuo vyktų užsigrūdinimas žiemai. Pasėliai žaliavo visu žiemos laikotarpiu, lapai buvo išsaugoję turgorinę būseną, tačiau krūmijimosi ir vystymosi procesai buvo sustoję. Šių metų pavasario kviečių augalų vegetacijos atsinaujinimo pradžioje nustatėme, jog fotosintezės proceso metu sausųjų medžiagų sintezė aiškiai viršijo augalų sąnaudas, kvėpavimo, fotosintezės ir šaknų renovacijos poreikius.

Vertinant vizualiai – žieminių rapsų pasėlių būklė „gera“. Dabar viskas priklausys nuo mūsų pačių gebėjimų pasėlių priežiūroje, nes prognozuotoss balandžio mėnesio sausros veikiausiai nebus, o lietaus pakaks. Šaltos naktys taip pat baigsis balandžio pirmosiomis dienomis. Sinoptikai prognozuoja normalius orus visam mėnesiui. Be abejo, su trumpalaikiais nukrypimais, kadangi Lietuvoje tai įprastas reiškinys.

Lietuvoje dabar turime net 1,2 mln. hektarų puikios būklės žiemkenčių pasėlių – tokios kokybės dar nesame išgavę. Vasarojaus sėjai sąlygos geros, sėklinių grūdų pakanka ir jų sėja tikrai nevėluos. Kai kurie specialistai jau dabar prognozuoja aukštus žieminių rapsų ir javų būsimus derlingumo dydžius. Tad kokios gali būti abejonės dėl aukšto augalininkystės verslo ekonominio efektyvumo 2020 metais? Pasirodo, abejonių kilti gali.

Vis dar tęsiasi žiemkenčių pasėlių žalioji vegetacija, nors nuo jos pradžios jau praėjo 150–170 dienų. Tokį reiškinį matome pirmą kartą per visą Lietuvos žemdirbystės istoriją. Vis tik artėjančios šaltos naktys gali pakenkti žiemkenčių pasėliams, ypač žieminiams rapsams bei žieminiams miežiams.

Šiemet stebime nestandartinę žiemą – be sniego ir su teigiama temperatūra. Pasėliai labai vešlūs, dauguma jų sodriai žalios spalvos. Matant tokią situaciją, ūkininkams kyla daug klausimų, susijusių su žieminių javų ir rapsų pasėlių dabartine būkle. 

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, gyvulininkystės produkcijos apimtys labai sumažėjo. Kartu pradėjo mažėti ir vasarinių miežių plotai – dabar Lietuvoje jie užima trečiąją vietą pagal dydį ir rikiuojasi po žieminių ir vasarinių kviečių.

Norint subalansuoti pasėlio produktyvumo rodiklius – tankumą, grūdų kiekį varpoje, 1000 grūdų masę – būtina vasarinių kviečių auginimo technologijų renovacija.

Šiemet žieminių javų sėja prasidėjo labai anksti – trečią rugpjūčio dekadą. Tada sėjome tik hibridinių veislių žieminius javus (miežių, rugių ir kviečių), tačiau šį rudenį jų plotai nepadidėjo, nors naujausios kartos hibridinės veislės yra ne mažesnio žiemkentiškumo ir aukštesnio derlingumo nei linijinės.

Nepaisant orų sąlygų kataklizmų, šią vasarą prikūlėme virš 5 mln. tonų grūdų, kurių didžiąją dalį sudarė žieminiai kviečiai. Pirminiai statistiniai duomenys rodo, kad vidutinis žieminių javų derlingumas šią vasarą buvo net 2,0–2,5 t ha-1 didesnis nei jų vasarinių rūšių.

Gerai žinome, kad žieminių rapsų auginimo versle svarbiausias rudens periodo uždavinys yra pasiekti jų aukštą žiemkentiškumą, nes neperžiemojimo atveju patiriamas apie 125 eurų ha-1 nuostolis.

Šių metų pavasario ir vasaros pradžios orai nebuvo tokie, kokių norėtume. Jau balandžio viduryje nerimą kėlė klausimas, ar sudygs sėjamo vasarojaus sėklos, nes dirvose buvo per mažai drėgmės.