Paieškos rezultatai frazei "Thiomax Oil" (80)

Tęsiame straipsnių ciklą apie naujų Europos Sąjungos (ES) programų įgyvendinimą augalininkystės versle. Mes ir toliau siūlome pradėti įgyvendinti ES programas suintensyvinant augalininkystės veiklą žemesnio (iki 35 balų) našumo dirvose, kurių Lietuvoje yra arti milijono hektarų. Mūsų siūlymas – jose auginti kukurūzus, žieminius rapsus ir sėjamuosius ar pašarinius žirnius, kurie tampa tinkami auginti ir žemesnio našumo dirvose (jas nukalkinus) pagal tausojančias technologijas. Be to, visų minėtų augalų rūšių produkcijos supirkimo kainos yra žymiai aukštesnės nei čia dabar auginamų javų (avižų, kvietrugių, rugių, miežių) grūdų. Tai reiškia, kad jų auginimas gali būti rentabiliu verslu (net ir įskaičiavus nukalkinimo sąnaudas) ir pastebimai pagerinti šių dirvožemių našumą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad minėtų augalų auginimas per 15 metų vidutinį šių dirvų našumą gali padidinti mažiausiai 6-8 boniteto balais ir tai įvyktų be papildomų sąnaudų.

Kviečių grūdų eksporto iššūkiai. Vasarinių kviečių pasėlių būklė birželio pradžioje. Sėklos vėlimas mikroorganizmais ar specializuotais priedais buvo naudingas. Vasarinių kviečių priežiūros darbai birželio mėnesį 

2020 metų rudenį Lietuvoje buvo pasėta virš vieno milijono hektarų žieminių javų. Rudenį vegetacija buvo ilga, orai palankūs. Visų rūšių žieminiai javai suspėjo gausiai išsikrūmyti ir suformavo kokybišką šaknų sistemą, o rudens pabaigoje sėkmingai praėjo užsigrūdinimo žiemai procesą. Taigi prasidedant žiemai žieminių javų (kviečių, miežių, kvietrugių ir rugių) pasėlių būklė buvo labai gera. Tačiau tikriausiai nereikia priminti, kaip praėjusi žiema sutiko žieminių javų pasėlius – ją prisiminsime ilgai.

Miežių grūdai turi didelę paklausą pasaulio rinkose, o Lietuvoje pagal grūdų eksporto apimtis jie užima antrąją vietą po kviečių. Miežiai (Hordeum sativum L.) priklauso miglinių šeimos (Poaceae) Hordeum genčiai, kuri skirstoma į 28 rūšis. Iš jų tik viena – sėjamieji miežiai (Hordeum sativum L.) – yra sukultūrinta ir turi du porūšius: dvieiliai (Hordeum distichon) ir daugiaeiliai (Hordeum polistichon), pastarieji dar turi ir šešiaeilių formą (Hordeum hexastichon).

Nors Lietuvoje sėjamųjų žirnių biologiniai poreikiai klimato ir dirvožemio sąlygoms yra tenkinami gerai, tačiau, kaip rodo Lietuvos augalų veislių tyrimo stočių duomenys, gaunami vidutiniai derlingumo dydžiai (2,5-3,5 t ha-1) yra net 2 kartus žemesni, nei realiai galimi. Paanalizavę šiose stotyse nustatytus derlingumo dydžius matome, kad jose vidutiniškai prikuliamas 6-7 t ha-1 sėklų derlius. Pagrindinė žemo faktinio žirnių derlingumo priežastis – nepakankamai gera pasėlių priežiūra ir netinkamas jų augimo bei vystymosi per visą vegetacijos periodą valdymas. Tad šiame straipsnyje kalbėsime apie žirnių pasėlių priežiūros darbus 2021 metų (kai smarkiai vėlavo žirnių sėja) pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje, siekiant išauginti nors 4-5 t ha-1 žirnių sėklų žemesnio ar vidutinio našumo dirvose.

Jei šių metų balandžio mėnesio orai būtų buvę panašūs bent į pastarųjų penkerių metų vidurkius, trečios mėnesio dekados viduryje būtume galėję užbaigti vasarojaus sėją. Šį spėjimą patvirtina tie faktai, kad ūkininkai pakankamai gerai apsirūpinę technika, o planuojamų žemių vasarojaus sėjai buvo nedaug. Tačiau orų kaprizai sutrukdė tai padaryti.

Pirmieji pavasario darbai, be abejo, prasideda žiemkenčių pasėliuose. Ir šį pavasarį kai kuriuose Lietuvos rajonuose, ypač lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, žiemkenčių pasėlių tręšimas prasidės balandžio pradžioje. Sprendžiant pagal dabartines ilgalaikes orų prognozes, žieminių javų ir rapsų augalų pavasarinė vegetacija tikriausiai visiškai atsinaujins baigiantis kovui, t. y. 3–6 dienomis anksčiau nei daugiametė data. Tikrąją žiemkenčių pasėlių būklę galėsime įvertinti tik balandžio pradžioje, tačiau įdomu, kaip jaučiasi žieminių kviečių bei rapsų pasėliai dabar, po ypač šaltų sausio ir vasario orų.

Atsižvelgiant į buvusio laukuose sniego kiekį galime manyti, kad šį pavasarį, bent iki gegužės vidurio, dirvožemiuose didesnio drėgmės deficito nebus. Todėl tikimės, kad vasarinių kviečių pasėliai sudygs greitai, tolygiai ir gausiai, o sėklų lauko daigumas sieks 80 proc. Ir vis dėlto, kai kuriuose laukuose pirmas pasėlių priežiūros darbas bus posėjinis dirvos volavimas, skatinantis gausesnį lauko daigumą. Apie 20 dienų po sėjos, pasėliams pasiekus 2–3 lapelių tarpsnį, rekomenduojama nustatyti pirminį pasėlių tankumą, kurio duomenys padės ūkininkams užbaigti būsimų priežiūros darbų ir jų atlikimo grafiko koregavimą.

Siekiantiems padidinti augalininkystės efektyvumą, rekomenduojama auginti sėjamuosius žirnius. Tai daryti skatina ir pernai patvirtinta ES programa, nes žirnių pasėliams naudojama daug mažiau azoto trąšų ir pesticidų. Be to, žirniai yra nepakeičiamas sėjomainos narys, nes mažina ligų ir kenkėjų plitimą, praturtina dirvožemį mikroorganizmais, skatina jų populiaciją ir aktyvumą, dėl to gerokai padidėja visos sėjomainos sistemos ekonominė nauda. Norint pasiekti žirnių pasėlių derlingumą 4–5 t/ha-1 sėklų, būtina įsisąmoninti jų auginimo agrotechnikos ypatumus.

Žiemos metu beveik nevyksta lauko darbai, tad ūkių šeimininkai turi daugiau laisvo laiko. Tai  geras metas prisiminti atskirų kultūrinių augalų biologines savybes ir jų auginimo agrotechnikos ypatumus, atsižvelgiant į naujų ES programų reikalavimus. Šįkart aptarsime, kodėl verta pavasarį daugiau dėmesio skirti pupų sodinimui – pastarųjų plotai šalyje ėmė mažėti, nors pupų auginimas yra naudingas tiek dirvožemiui, tiek ir miglinių javų pasėlių būklei.

Paskutinis penkmetis augalininkystės versle buvo bene derlingiausias per visą Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį. Nepaisant perteklinio kritulių kiekio 2016–2017 metais ir vėliau sekusio drėgmės deficito bei gamtos kataklizmų, šio laikotarpio pasiekimai žemės ūkyje ir augalininkystėje įspūdingi. Vidutinis metinis visų grūdų derlius per dešimtmetį padidėjo beveik dvigubai. Ypač geras produktyvumas augalininkystėje pasiektas šiemet. Todėl norime su jumis aptarti auginimo technologijų pokyčius, kurie padėjo pasiekti šiuos rezultatus.

Baigiantis birželiui, visų žieminių javų, išskyrus žieminius miežius, vystymasis šiek tiek atsiliko nuo daugiamečio vidurkio. Vis tik iki žieminių javų kūlimo brandos liko mėnuo, tad laiko padidinti jų pasėlių derlingumui dar yra. Juolab kad šią vasarą atskiruose žieminių kviečių pasėliuose turime galimybę prikulti rekordinius derlingumo dydžius. Svarbiausia dabar – aprūpinti augalus reikiamais elementais.

Praėjusios pora savaičių buvo atgaiva sausrų bei vėsių orų iškankintai augalijai. Žinoma, buvo ir ekstremalių orų sąlygų, tačiau ženklesnės žalos jos nepadarė. Panašius orus sinoptikai prognozuoja ir antrajai birželio pusei. O tai reikštų, kad reikia keisti ir visų lauko augalų pasėlių priežiūros sistemas. Tad aptarkime, kokia yra pasėlių būklė šiuo periodu ir kaip užtikrinti būsimą gausų derlių.

Prasidėjo mėnuo, kurio metu vasarojaus pasėliuose sukuriama apie 40 proc. bendros jų biomasės, gautos per visą vegetacijos periodą. Fotosintezės produktyvumas vasarojaus pasėliuose šį mėnesį labai priklauso ne tik nuo lauko dirvų našumo ar auginimo technologijų intensyvumo, bet ir nuo oro sąlygų. O štai šilumos ir drėgmės, vertinant meteorologų prognozes birželio mėnesiui, augalams tikrai turėtų pakakti. Tad, jei sugebėsime tinkamai ir laiku atlikti pasėlių priežiūros darbus, turėsime gausesnį derlių.

Birželio mėnuo yra bene reikšmingiausias, formuojant žieminių kviečių pasėlių produktyvumą: jo tankumą, grūdų kiekį varpoje ir iš dalies – 1000 grūdų vidutinę masę. Dėl vėsios gegužės šiek tiek sulėtėjo žieminių kviečių vystymasis, tad nuo jūsų kruopštumo priklausys būsimas derlius. Svarbiausi darbai šį mėnesį – aprūpinti augalus reikalingomis maistinėmis medžiagomis, apsaugoti nuo kenkėjų ir žalingiausių ligų.