Paieškos rezultatai frazei "Thiomax Oil" (71)

Jei šių metų balandžio mėnesio orai būtų buvę panašūs bent į pastarųjų penkerių metų vidurkius, trečios mėnesio dekados viduryje būtume galėję užbaigti vasarojaus sėją. Šį spėjimą patvirtina tie faktai, kad ūkininkai pakankamai gerai apsirūpinę technika, o planuojamų žemių vasarojaus sėjai buvo nedaug. Tačiau orų kaprizai sutrukdė tai padaryti.

Pirmieji pavasario darbai, be abejo, prasideda žiemkenčių pasėliuose. Ir šį pavasarį kai kuriuose Lietuvos rajonuose, ypač lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, žiemkenčių pasėlių tręšimas prasidės balandžio pradžioje. Sprendžiant pagal dabartines ilgalaikes orų prognozes, žieminių javų ir rapsų augalų pavasarinė vegetacija tikriausiai visiškai atsinaujins baigiantis kovui, t. y. 3–6 dienomis anksčiau nei daugiametė data. Tikrąją žiemkenčių pasėlių būklę galėsime įvertinti tik balandžio pradžioje, tačiau įdomu, kaip jaučiasi žieminių kviečių bei rapsų pasėliai dabar, po ypač šaltų sausio ir vasario orų.

Atsižvelgiant į buvusio laukuose sniego kiekį galime manyti, kad šį pavasarį, bent iki gegužės vidurio, dirvožemiuose didesnio drėgmės deficito nebus. Todėl tikimės, kad vasarinių kviečių pasėliai sudygs greitai, tolygiai ir gausiai, o sėklų lauko daigumas sieks 80 proc. Ir vis dėlto, kai kuriuose laukuose pirmas pasėlių priežiūros darbas bus posėjinis dirvos volavimas, skatinantis gausesnį lauko daigumą. Apie 20 dienų po sėjos, pasėliams pasiekus 2–3 lapelių tarpsnį, rekomenduojama nustatyti pirminį pasėlių tankumą, kurio duomenys padės ūkininkams užbaigti būsimų priežiūros darbų ir jų atlikimo grafiko koregavimą.

Siekiantiems padidinti augalininkystės efektyvumą, rekomenduojama auginti sėjamuosius žirnius. Tai daryti skatina ir pernai patvirtinta ES programa, nes žirnių pasėliams naudojama daug mažiau azoto trąšų ir pesticidų. Be to, žirniai yra nepakeičiamas sėjomainos narys, nes mažina ligų ir kenkėjų plitimą, praturtina dirvožemį mikroorganizmais, skatina jų populiaciją ir aktyvumą, dėl to gerokai padidėja visos sėjomainos sistemos ekonominė nauda. Norint pasiekti žirnių pasėlių derlingumą 4–5 t/ha-1 sėklų, būtina įsisąmoninti jų auginimo agrotechnikos ypatumus.

Žiemos metu beveik nevyksta lauko darbai, tad ūkių šeimininkai turi daugiau laisvo laiko. Tai  geras metas prisiminti atskirų kultūrinių augalų biologines savybes ir jų auginimo agrotechnikos ypatumus, atsižvelgiant į naujų ES programų reikalavimus. Šįkart aptarsime, kodėl verta pavasarį daugiau dėmesio skirti pupų sodinimui – pastarųjų plotai šalyje ėmė mažėti, nors pupų auginimas yra naudingas tiek dirvožemiui, tiek ir miglinių javų pasėlių būklei.

Paskutinis penkmetis augalininkystės versle buvo bene derlingiausias per visą Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį. Nepaisant perteklinio kritulių kiekio 2016–2017 metais ir vėliau sekusio drėgmės deficito bei gamtos kataklizmų, šio laikotarpio pasiekimai žemės ūkyje ir augalininkystėje įspūdingi. Vidutinis metinis visų grūdų derlius per dešimtmetį padidėjo beveik dvigubai. Ypač geras produktyvumas augalininkystėje pasiektas šiemet. Todėl norime su jumis aptarti auginimo technologijų pokyčius, kurie padėjo pasiekti šiuos rezultatus.

Kviečiame jau dabar pasinaudoti vertingu pasiūlymu, įsigyti ypač koncentruotas, aukštos kokybės mikroelementų trąšas javų ir rapsų pasėlių priežiūrai ir sutaupyti, nes vertingas sieros trąšasThiomax Oil įsigysite net su 50% nuolaida!  

Baigiantis birželiui, visų žieminių javų, išskyrus žieminius miežius, vystymasis šiek tiek atsiliko nuo daugiamečio vidurkio. Vis tik iki žieminių javų kūlimo brandos liko mėnuo, tad laiko padidinti jų pasėlių derlingumui dar yra. Juolab kad šią vasarą atskiruose žieminių kviečių pasėliuose turime galimybę prikulti rekordinius derlingumo dydžius. Svarbiausia dabar – aprūpinti augalus reikiamais elementais.

Praėjusios pora savaičių buvo atgaiva sausrų bei vėsių orų iškankintai augalijai. Žinoma, buvo ir ekstremalių orų sąlygų, tačiau ženklesnės žalos jos nepadarė. Panašius orus sinoptikai prognozuoja ir antrajai birželio pusei. O tai reikštų, kad reikia keisti ir visų lauko augalų pasėlių priežiūros sistemas. Tad aptarkime, kokia yra pasėlių būklė šiuo periodu ir kaip užtikrinti būsimą gausų derlių.

Prasidėjo mėnuo, kurio metu vasarojaus pasėliuose sukuriama apie 40 proc. bendros jų biomasės, gautos per visą vegetacijos periodą. Fotosintezės produktyvumas vasarojaus pasėliuose šį mėnesį labai priklauso ne tik nuo lauko dirvų našumo ar auginimo technologijų intensyvumo, bet ir nuo oro sąlygų. O štai šilumos ir drėgmės, vertinant meteorologų prognozes birželio mėnesiui, augalams tikrai turėtų pakakti. Tad, jei sugebėsime tinkamai ir laiku atlikti pasėlių priežiūros darbus, turėsime gausesnį derlių.

Birželio mėnuo yra bene reikšmingiausias, formuojant žieminių kviečių pasėlių produktyvumą: jo tankumą, grūdų kiekį varpoje ir iš dalies – 1000 grūdų vidutinę masę. Dėl vėsios gegužės šiek tiek sulėtėjo žieminių kviečių vystymasis, tad nuo jūsų kruopštumo priklausys būsimas derlius. Svarbiausi darbai šį mėnesį – aprūpinti augalus reikalingomis maistinėmis medžiagomis, apsaugoti nuo kenkėjų ir žalingiausių ligų.

Pupos – labai vertingas sėjomainos augalas, jeigu tik žinome, kaip tinkamai juo pasirūpinti. Šiuo metu tai padaryti ypač svarbu, nes pupų pasėliuose vyksta tikra kova dėl išlikimo: kiekvienas augalas stengiasi pasisavinti kuo daugiau drėgmės, saulės ir maistinių elementų, o į pasėlius netrukus kėsinsis ir įvairūs kenkėjai. Tad aptarkime, kokius darbus turime atlikti baigiantis pavasariui ir prasidėjus vasarai, siekiant intensyvaus pupų augimo ir geros jų būklės.

Labūnava, Kėdainių r. 2020 m. gegužės 20 d. Praėję lietūs labai teigiamai paveikė visų rūšių pasėlius. Šiemet pasėlių būklė yra nepalyginamai geresnė nei praėjusiais 2019 metais.

2020 metų pavasaris buvo vienas ankstyviausių šalies istorijoje. Tai atspindėjo ir vasario pabaigoje prasidėjusi žiemkenčių pasėlių pavasarinė vegetacija. Pietinėje Lietuvoje buvo ūkių, kurie jau kovo mėnesį užbaigė sėti vasarinius miglinius javus. Vis tik didesnė ūkininkų dalis buvo atsargesnė ir sėjos kovo mėnesį atsisakė. Kurie buvo teisūs, parodys javapjūtės rezultatai. O šįkart aptarsime dabartinę vasarinių miglinių javų pasėlių būklę ir jų vystymosi prognozes iki gegužės pabaigos.

Lietuvoje augančių žieminių javų pasėlių būklė šių metų gegužės pradžioje yra geresnė, palyginti su pernai metų geguže. Žiemos metu buvo galima stebėti, kaip pamažu vyksta augalų vystymosi procesas, o pavasarį jis smarkiai suintensyvėjo. Pasėlių priežiūros darbai šiuo metu atitinka klasikinius agronominius reikalavimus, o tai, kokius tręšimo bei purškimo darbus reikia atlikti ir kokias priemones tam pasirinkti, priklauso nuo pasėlių rūšies bei būklės.