Paskubėkime: vasarojaus sėjos užbaigimas
Šiais ūkiniais metais turėjome ne tik šilčiausią žiemą per visą Lietuvos istoriją, bet ir turime daugiausiai geros kokybės žiemkenčių pasėlių – apie 1,2 mln. ha. O svarbiausia – džiaugiamės realia galimybe anksčiausiai užbaigti vasarojaus sėją. Dar kovo viduryje prasidėjo šie lauko darbai: vasarojaus sėjai skirtų dirvų purenimas, žieminių kviečių, miežių bei kvietrugių pasėlių pavasarinis akėjimas, siekiant sumažinti drėgmės išgaravimą iš žemės. Be to, skubėjome tręšti žiemkenčius ir dirvas vasarojaus sėjai bei daugiamečius žolynus.
Jau pasėta 70 % miglinių ir pupinių javų, virš 65 % cukrinių runkelių ir kukurūzų grūdams
Orams atšilus, nemaža dalis ūkių kovo antroje pusėje suskubo sėti javus ir kitas vasarojaus kultūras. Apklausų duomenys rodo, kad kovo pabaigoje jau buvo pasėta iki 15-25 % visų planuojamų sėti miglinių bei pupinių javų, iki 5 % cukrinių runkelių ir iki 10 % vasarinių rapsų. O atskiri ūkiai net suspėjo pabaigti vasarojaus sėją. Fiziniu atžvilgiu tai padaryti nebuvo sudėtinga, nes dėl ypač padidėjusių žiemkenčių pasėlių plotų, žemės vasarojaus sėjai turėjome apie 30-35 % mažiau už daugiametį vidurkį, tačiau liko rizikos elementas – būsima sėklų lauko daigumo reikšmė.
Kovo mėnesio pabaigoje orų temperatūra naktimis nukrisdavo iki 5-10 laipsnių šalčio ir sėja sustojo, nes dirvožemio 0-5 cm gylyje temperatūra tesiekė 1,5-3,0 laipsnius. Po 8-10 dienų orai vėl sušilo, pakilo ir dirvožemio temperatūra, o sėja vėl prasidėjo pilnu tempu. Todėl po balandžio pirmos dekados vidurio iki dabartinio laiko suspėjome pasėti apie 70 % miglinių ir pupinių javų, virš 65 % cukrinių runkelių ir kukurūzų grūdams. Tačiau tai tik vidutiniai dydžiai. Atskiruose ūkiuose sėjos tempai yra skirtingi.
Šiuo metu – balandžio mėnesio viduryje, kas trečias ar kas ketvirtas ūkis jau yra užbaigęs vasarinių javų, cukrinių runkelių ir kukurūzų grūdams sėją. Tačiau lygiai tiek pat turime ūkių, kuriuose vasarojaus sėja tik įpusėjo. Kitaip tariant – sėja Lietuvoje dar tęsiasi.
Paskubėkite užbaigti vasarinių kviečių sėją
Kadangi dabar balandžio vidurys, pirmiausia privalome paskubėti užbaigti vasarinių kviečių sėją („Quintus“, „KWS Collada“, „Flippen“, „Wicki“). Mūsų patarimas – jeigu vasarinių kviečių sėja tęsis po balandžio 20 dienos, tai jų sėklų išsėjimo normą reikėtų padidinti ne mažiau kaip 15-20 %, nes vasariniai kviečiai silpniau krūmijasi nei kiti migliniai vasariniai javai ir dar yra mažiausiai atsparūs sausrai tarp visų vasarinių javų. Tuo tarpu sausra iš laukų pasitraukti nežada. Sėjant vėliau, didinkite sėklų įterpimo į dirvą gylį: priesmėliuose – 5-6 cm, priemoliuose – 4-5 cm.
Jeigu šį pavasarį visų vasarinių kviečių nespėsite pasėti iki balandžio 25 dienos, o sausra tęsis toliau, tai jų sėją stabdykite. Vietoje jų priesmėlių žemėse reikėtų pasirinkti arba žirnius („Respect“, „Ingrid“, „Velvet“), arba vasarinius miežius („Laureate“, „KWS Fantex“, „Ema DS“, „Milford“). Jei dirvožemių drėgmė yra palanki, tai vertėtų pasirinkti žirnius ir juos auginti pagal intensyvių technologijų reikalavimus. Primename, kad žirnių genetikoje nėra biologinio laikrodžio reikalavimų, kai vėlinant sėją mažėja vidutinis augalo produktyvumas. Esame atlikę nemažai gamybinių bandymų, kurių duomenys rodo, kad žirnius auginant „kviečių“ žemėje ir nesant ilgalaikių stiprių sausrų, net vėlyvos sėjos atveju iš jų galima prikulti virš 5-6 t ha-1 grūdų. Taip pat yra didesnės valstybinės išmokos, padidėjusi lauko priešsėlinė vertė ir galiausiai – padidėjęs dirvožemio našumas.
Jei auginsite žirnius – tai pagal intensyvias technologijas
Skaičiavimai rodo, jog žirnius ekonomiškai verta auginti tik pagal intensyvias technologijas ir būtinai skiriant aukštą trąšų normą – N20P80K120 + N50. Ankštinius javus po jų sėjos purškiame herbicidais: „Butoxone" (2 l ha-1) + „Basagran“ (1 l ha-1) arba naudojame „Fenix“ (3,0 l ha-1). Norime priminti, kad per pastaruosius dvejus metus dėl tam tikrų gamtinių sąlygų – šalnų, sausrų ir grumstų, dirviniai herbicidai ankštinių augalų pasėliuose, ypač ankstyvos sėjos, veikė nepakankamai. Todėl rekomenduojame rinkti herbicidus po žirnių sudygimo, kuomet sunaikinamos visos pasėliuose sudygusios piktžolės nepriklausomai nuo gamtinių sąlygų: „Butoxone“ (2 l ha-1) + „Basagran“ (1 l ha-1).
Papildomai žirnius tręšiame azoto (50 kg ha-1) trąšomis jų žydėjimo tarpsniu, kada gumbelinių bakterijų įtaka stipriai susilpnėja. Žinoma, vėliau sėjant žirnius, reikėtų padidinti ir jų sėklų išsėjimo normas iki 1,2 mln. ha-1 sėklų. Tuo pačiu sausesnėse dirvose geriau sėti vasarinius miežius, kurie geriausiai priešinasi sausroms iš visų vasarinių javų. Tačiau ir jų sėjos normą reikėtų didinti. Sausrai ir žemių nepakankamam našumui atsparūs yra vasariniai kvietrugiai („Puzon“). Jų auginimo ekonominis efektyvumas žemesnio (maždaug 35 balų) našumo dirvose netgi viršija vasarinių miežių ar kviečių auginimo pelningumą. O neutralios reakcijos bei humusinguose priemoliuose vietoje vasarinių kviečių sėkite pupas („Fuego“, „Vertigo“), kurių šaknų sistema pasiekia gilesnius dirvožemių horizontus ir sugeba apsisaugoti nuo sausrų. Galimas sėklų derlingumas – 5 t ha-1 ir daugiau.
Iki balandžio 20-25 dienos derėtų užbaigti cukrinių runkelių bei kukurūzų grūdams sėją, taip pat bulvių sodinimą. Tik nepatariame didinti jų išsėjimo normų, nors pagilinti sėjos gylį – galima. Sėjos pabaigai paliekame kukurūzus silosui ir grikius.
Kokybiškas beicavimas ir startinis tręšimas palengvins vasarojaus sėją
Manome, kad Jūs jau esate paruošę sėklas sėjai. Primename, kad sėklų kokybę ypač gerina kokybiškas beicavimas. Siūlome vasarinių miglinių javų sėklinių grūdų beicavimui pasirinkti labai efektyvų beicą – „Kinto Plus“ (1,2-1,5 l t-1), o siekiant pagerinti jų sėklines savybes, į beico darbinį tirpalą įmaišyti ir mikroelementų komplekso „Seednergy“ (1 l t-1) arba bakterijų preparatus „Biomas Grow“ (0,1 l t-1) + „Biomas Universal“ (0,1 l t-1) + „Biomas Protect“ (0,1 l t-1). Šie preparatai padidina sėklų dygimo energiją, lauko sudygimą, pagerina daigo mitybos aplinką, taigi augalai būna stipresni. Ir visgi geriausia ir pelningiausia pirkti sertifikuotas sėklas. Sėjant vasarinius miežius „Laureate“ ar vasarinius kviečius „Flippen“, suteikiama išskirtinė galimybė įsigyti šias sėklas beicuotas „Kinto Plus“ ir papildomai apveltas bakterijų preparatu „Biomas Grow“.
Ypač geri rezultatai pirminiam vasarinių augalų augimui gaunami sėjos metu lokaliai įterpiant startines trąšas „Microstar NP“ (15-25 kg/ha). Jų startinis efektas tęsiasi per visą augalų vegetaciją, taip pat sumažina augalų jautrumą nepalankioms augimo sąlygoms, o ypač sausrai. „Microstar NP“ sudėtyje yra didelis kiekis fosforo, kuris ypač reikalingas augalų šaknų sistemai formuoti. Taip pat cinko, kuris dalyvauja augimo hormonų gamyboje ir yra vienas iš labiausiai šaknų sistemos augimą ir antžeminės augalų dalies augimą skatinančių elementų. Jose yra azoto, magnio ir sieros, kurie papildomai aprūpina augalus maisto medžiagomis.
„Microstar NP“ trąšos yra visiškai tirpios vandenyje, o įterpiant lokaliai, jos patenka į būsimų šaknų zoną, todėl yra lengvai pasiekiamos ir įsavinamos vos pradėjusių dygti augalų. Dėl šios priežasties augalai būna daug stipresni, su didesne šaknų sistema, greičiau įsitvirtina, intensyviau įsavina dirvoje esančias maisto medžiagas, sparčiau auga ir galiausiai didesnę masę užauginę augalai būna derlingesni. Šios trąšos tinkamos naudoti visiems lauko augalams: javams, rapsams, kukurūzams, ankštiniams, žolių pasėliams ir t.t. „Microstar NP“ mikrogranulės yra itin aukštos kokybės, todėl išvengiama sėklavamzdžių kišimosi, drėkimo, dulkėjimo ar netolygaus jų išbėrimo. Su šiomis startinėmis trąšomis bus galima džiaugtis sklandžia ir greita vasarinių augalų sėja, bei puikiai augančiais augalais.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122